Tuo tarpu vokiečių dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“, dalyvavęs „The Guardian“ inicijuotame tarptautiniame tyrime, rašo, kad mažiausiai 27 Vokietijos bankai 2010–2014 metais „išplovė“ iš viso 66,5 mln. JAV dolerių Rusijos pinigų.
Kaip parodė dokumentai, kuriuos ištyrė „The Guardian“ žurnalistai, pagal šią schemą iš Rusijos 2010–2014 metais buvo perkelta beveik 20 mlrd. JAV dolerių, tačiau suma gali siekti ir 80 mlrd. JAV dolerių.
Iš Didžiosios Britanijos bankų didžiausio „tranzito punkto“ vaidmuo šioje schemoje atiteko HSBC, rašo leidinys. Jo duomenimis, per šią kredito įstaigą, visų pirma per jos skyrių Honkonge, perėjo 545 mln. JAV dolerių. Per „Royal Bank of Scotland“ perėjo 113 mln. JAV dolerių, o per „Coutts“ – apie 33 mln. JAV dolerių.
Straipsnyje minimi ir JAV bankai – „Citibank“ (37 mln. JAV dolerių) ir „Bank of America“ (14 mln. JAV dolerių).
Tyrėjai bando išsiaiškinti, kurie turtingi ir politiškai įtakingi Rusijos piliečiai dalyvavo šioje schemoje, kurią „The Guardian“ pavadino „pasauline skalbykla“ ir pagal kurią pinigai iš Rusijos iš pradžių buvo pervedami į Moldovos ir Latvijos bankus, o po to nukreipiami į Didžiosios Britanijos ir JAV bankus.
Britų dienraštis rašo, kad schemoje dalyvavo daugiau kaip 500 žmonių, įskaitant oligarchus ir Rusijos nusikaltėlius, turinčius ryšių su vyriausybe ir federaline saugumo tarnyba (FSB).
„Sueddeutsche Zeitung“ rašo apie „rusišką skalbyklą“ ir pažymi, kad pervedimai į Vokietijos bankus visais atvejais taip pat buvo vykdomi per Moldovą („Modinconbank“) ir Latviją („Trasta Komercbanka“).
Vokietijoje didžiausios sumos perėjo per sąskaitas „Commerzbank“ (27,4 mln. JAV dolerių) ir „Deutsche Bank“ (24 mln. JAV dolerių).
„Commerzbank“ atsisakė komentuoti šį straipsnį ir tepareiškė, kad bankas visada stengiasi laikytis taisyklių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtiems sandoriams, praneša „Deutsche Welle“.
Tuo tarpu „Deutsche Bank“ pareiškė, jog „gerokai sustiprino ir išplėtė kontrolės sistemą, o 2015 metais į atitikties užtikrinimo ir kovos su finansiniais nusikaltimais skyrius priėmė 1 tūkst. naujų darbuotojų.
Dokumentus, susijusius su šia schema, 2014 metais gavo tiriamosios žurnalistikos grupė „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP), rašo „The Guardian“.
Tyrėjai Didžiosios Britanijos ir Vokietijos bankų klausia, kodėl šie nesustabdė abejotinų mokėjimų. Pavyzdžiui, „Commerzbank“ kažkodėl nekilo jokių įtarimų dėl 23 mln. JAV dolerių, kuriuos tos pačios įmonės – „pašto dėžutės“ – pervedė į 63 skirtingas sąskaitas, nors šių įmonių pavadinimai, OCCRP žurnalistams atlikus tyrimą, buvo žinomi dar 2014 metais.
Tarp Didžiosios Britanijos įmonių, kurios dalyvavo šioje schemoje, minima „Seabon“, dalyvavusi sandoriuose, kurių bendra vertė sudarė 9 mlrd. JAV dolerių (maždaug prieš metus likviduota), ir „Ronida Invest“ (6,4 mlrd. JAV dolerių).
Nusikalstamoje schemoje buvo naudojamos 19 Rusijos bankų atidarytos sąskaitos, rašo „The Guardian“.
Tarp šių bankų dienraštis mini banką „Russkiy Zemelniy Bank“ (Rusijos žemės bankas), kuris dėl kovos su pinigų plovimu įstatymų pažeidimų ir abejotinų stambaus masto sandorių 2013 metų kovą neteko licencijos.
Iki 2010 metų spalio šis bankas priklausė buvusio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo sutuoktinei Jelenai Baturinai. 2012 metais banko kontrolę perėmė pramonės ir statybos įmonių grupė, o jo valdybos pirmininku tapo Vladimiro Putino pusbrolis Igoris Putinas.
Banko akcijų, be kita ko, buvo įsigijęs bankininkas Aleksandras Grigorjevas, kuris vėliau buvo sulaikytas dėl įtarimų organizavus nusikalstamą grupuotę, kuri neteisėtai išgrynindavo pinigus ir perkeldavo juos į užsienį. Vidaus reikalų ministerijos atstovai yra sakę, jog manoma, kad 2011–2014 metais buvo perkelta apie 50 mlrd. JAV dolerių.
Pinigai dažniausiai buvo pervedami taikant vadinamąją Moldovos schemą – Moldovoje buvo atidaromos sąskaitos, į kurias pagal fiktyvias sutartis buvo pervedami pinigai. Paskiau tos sumos buvo perkeliamos į ofšorines zonas, be kita ko, per Latviją.
Tiriant „pasaulinės skalbyklos“ schemas, dalyvavo daugiau kaip 60 žurnalistų iš 32 šalių, kurie taip pat yra dirbę su vadinamaisiais Panamos popieriais, atskleidusiais daugelio žinomų politikų, verslininkų, sportininkų ir kitų asmenų „pomėgį“ slėpti savo turtą „mokesčių rojuose“.
