Kilus finansų krizei Vakarų Europos valstybėse vis garsiau kalbama, kad Europos Sąjungai privalo vadovauti stiprus ir įtakingas lyderis.
Toks manosi esąs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis norėtų pirmininkauti Europos Sąjungai ir po gruodžio 31-osios, kai baigsis Prancūzijos įgaliojimai. Kad reikia stipraus vadovo, pabrėžia ir Vokietija, nors lyderio vaidmenyje norėtų matyti kitą politiką. Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ rašo, jog karas Gruzijoje ir finansų krizė vėl atgaivino kalbas apie Europos rekonstrukciją, bei daro išvadą, kad ES labai gerai tvarkosi su abiem krizėmis, dėl jų tapo net vieningesnė. Vokiečių manymu, tą vienybę būtina išnaudoti dar labiau mobilizuojant šalis, tačiau tai galėtų padaryti tik Bendrijai pirmininkaujanti didelė valstybė, kurios priešakyje žengia stiprus lyderis.
Dabar tą vaidmenį atlieka Prancūzijos prezidentas. Be jo nebūtų pavykę susitarti su Rusija dėl Gruzijos, taip pat rasti bendros pozicijos karštligei ėmus krėsti finansų rinkas. Europa sėkmingai tvarkosi ir todėl, kad prieš tai ES pirmininkavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji vienintelė galėjo pasiekti kompromisą dėl Lisabonos sutarties.
Tačiau 2009 metų sausio 1 dieną ES priešakyje stos Čekija. Ji perims vadovavimą iš Prancūzijos, o paskui perduos Švedijai. Nė viena iš šių valstybių nebūtų buvusi pajėgi rasti bendro Europos atsako į abi problemas. Ir ne todėl, kad joms tam būtų trūkę valios, tiesiog šios šalys nevaidina jokio vaidmens žaidime, kuris vadinasi didžioji globali politika.
Vokietijos laikraštis pabrėžia, jog Europos Komisija yra tiek stipri, kiek jai leidžia tokiai būti kitos valstybės narės. Todėl ir 2001 metų rugsėjį, kai buvo užpultos Jungtinės Amerikos Valstijos, Bendrijos narių pozicija terorizmo klausimu būtų nuskambėjusi daug svariau, jei ES būtų pirmininkavusi kuri nors iš didžiųjų šalių - Prancūzija, Vokietija ar Didžioji Britanija.
„Europiečiams būtinas stiprus ir ilgai veikti galintis vadas. Toks, kuris pajėgtų prisiimti atsakomybę už visos Europos Sąjungos veiksmus“, - laikraštyje „Sueddeutsche Zeitung“ rašo Martinas Winteris. Jis primena, kad Lisabonos sutartyje apibrėžtas ES prezidento vaidmuo neprilygsta tam vaidmeniui, kokį dabar vaidina didelės ES priklausančios valstybės. „Tai tiesiog prezidentas be žemės, buvęs valstybės vadovas, labiausiai tikėtina, būsiantis iš kurios nors vidutinės ar net mažos ES šalies“, - teigia M.Winteris. Jis daro išvadą, kad „mažų valstybių baimė, jog viską lems didžiosios narės, yra nepagrįsta. Be to, kai didžiosios šalys veikia atskirai, pirmiausia nukenčia mažosios valstybės. N.Sarkozy - politikas, kuris erzina. Ir politikas, kuris nepamiršta Prancūzijos interesų Bendrijoje. Tačiau jis kelia svarbius klausimus. Klausimus, kuriuos primeta dabartis ir kurių negalima nuvertinti“.
