Vokietijos teritorijoje esančiuose Baltijos jūros paplūdimiuose slypi pavojai: dėl senų šaudmenų Baltijos pakrantėse jau žuvo 168 žmonės, rašo Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“.
Kone kasmet žmones susižaloja į senas Antrojo pasaulinio karo sprogmenų skeveldras. Šis pavojus didesnis, nei įprasta manyti, tvirtina dienraštis. Tai patvirtina pirmieji statistiniai duomenys apie Baltijos pakrantėje dėl senų šaudmenų įvykusius nelaimingus atsitikimus. Šią savaitę tokius duomenis paskelbė specializuotas žurnalas „Waterkant“.
Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, statistikos duomenimis, seni šaudmenys nusinešė mažiausiai 168 žmonių gyvybes, daugiau nei 250 gavo įvairaus sunkumo traumas. „Iš tikrųjų nelaimingų atsitikimų greičiausiai buvo dar daugiau“, - tvirtina minėto tyrimo autorius okeanologas Stefanas Nehringas. O kadangi nelaimingi įvykiai, susiję su senais šaudmenimis, laikomi paslaptyje, oficiali statistika apie nelaimes, įvykusias dėl jūros dugne sprogusių minų ar sviedinių, nekaupiama. Vokietijos federalinėse žemėse fiksuojami tik atskiri įvykiai, tačiau jie laikomi paslaptyje, rašo „Sueddeutsche Zeitung“.
Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Šiaurės ir Baltijos jūrų dugne palaidota šimtai tūkstančių tonų įprastos amunicijos ir cheminių sviedinių. Karo pabaigoje daug šaudmenų nebuvo perlaidota giliuose jūrų rajonuose, nes laivų kapitonai, kuriems buvo mokama už vežamus skandinti šaudmenis, norėjo kaip galima greičiau paimti naują krovinį. Pasak S. Nehringo, paskutinis mirtimi pasibaigęs nelaimingas atsitikimas įvyko prieš 51 metus.
Tačiau Baltijos paplūdimiuose poilsiaujantys žmonės reguliariai susižaloja į ten esančias šaudmenų skeveldras, pastebi dienraštis. Be to, nuolatinį pavojų kelia ir nuodingos padegamųjų bombų atliekos, kurios iš pažiūros primena gintarą. Prisilietus prie šių medžiagų gali nudegti oda, o jei jų dalelės per burną patenka į žmogaus organizmą, kyla pavojus kepenims, inkstams ir skrandžiui. Kai tik nuolaužos išdžiūsta, prasideda fosforo ir ore esančio deguonies reakcija: fosforas užsiliepsnoja, ir ugnį, kurios temperatūra siekia 1300 laipsnių, galima užgesinti tik smėliu.
S. Nehringo teigimu kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, netoli Kylio, į šiaurę nuo Uzedomo, o taip pat Šiaurės jūros pakrantėje užfiksuota daugybė čia įvykusių nelaimingų atsitikimų. Žmonės dažniausiai nukentėdavo nuo fosforo. Praėjusių metų rugpjūtį smarkiai apdegė du vaikai, žaidę paplūdimyje prie Fehmarno. Vis dėlto valdžios atstovai ir toliau tvirtina, kad nelaimę sukėlė anglys iš grilio, nors gydytojai nustatė, kad oda buvo nudeginta fosforo. „Valdžia nenori matyti pavojaus“, - tvirtina Žaliųjų partijos atstovė Europos Parlamente Angelika Beer.
Pasak dienraščio, neaišku, kaip dažnai paskandintų šaudmenų aukomis tampa žvejai. Tik viena Danija yra paskelbusi statistinius duomenis apie nelaimingus atsitikimus, kilusius dėl senų šaudmenų. Danijoje kasmet nuo nuodingų medžiagų ir sprogusių šaudmenų traumas patiria apie 20 žmonių. Dauguma jų – žvejai.
Bombos ir gilzės jūroje rūdija, jose esančios nuodingosios medžiagos gali patekti į vandenį, o bangos – išmesti jas į krantą, rašo „Sueddeutsche Zeitung“. Apie šį pavojų jau seniai kalba ir ekologai, ir mokslininkai. S. Nehringo teigimu Antrojo pasaulinio karo šaudmenys kelia pavojų žvejybai. Pasak Kylio universiteto toksikologo Hermanno Kruses, padegamųjų bombų ir cheminių sviedinių toksinai „gali kauptis organizme dėl vadinamosios maisto grandinės“. Jo manymu turimų duomenų apie karo laikų šaudmenų poveikį nepakanka. Neseniai Baltijos jūroje pagautoje plekšnėje buvo rasta arseno, kurio kiekis 10 kartų viršijo leistiną normą. Iš visko sprendžiant šis nuodas į žuvį pateko iš dugne esančių šaudmenų, teigia dienraštis.
Pasak dienraščio, žemės drebėjimus fiksuojanti aparatūra nuolat registruoja sprogimus Baltijos ir Šiaurės jūrose. Kartais minos atitrūksta nuo dugno ir ima dreifuoti paviršiuje. Daug Antrojo pasaulinio karo šaudmenų palaidojimo vietų iki šiol nežinomos, be to, juos gali į kitą vietą nunešti povandeninės srovės. Viename Šlėzvigo – Holšteino žemės vyriausybės pranešime apie žvejybos verslą 2001 m. buvo pripažinta, kad karinės amunicijos Baltijoje yra „visur“. Dokumente teigiama, kad Baltijos pakrantės vandenyse „didelis minų bei sviedinių kiekis“ yra ir už žinomų šaudmenų kapinynų ribų.
Visai neseniai viena televizijos kūrybinė grupė Kylio įlankoje aptiko kelias dešimtis torpedų galvučių ir minų. Valdžia turi pasirinkti, ką daryti, teigia dienraštis. „Dugne palaidoti šaudmenys kelia pavojų“, - tvirtina Ypatingųjų situacijų žinybos specialistas Helmutas Preugschatas. Todėl daugeliu atvejų bandoma pašalinti pavojų sprogdinant šaudmenis. Tačiau kiek nuodų tokiu atveju patenka į jūrą, pasak specialistų, neįmanoma nustatyti. 290 bombų jūros dugne šalia Kylio susprogdinimas sukėlė ekologų protestų bangą. Šlėzvigo –Holšteino žemės vidaus reikalų ministerijos atstovai sako bandantys kitus tokio pavojaus šalinimo būdus. Seni šaudmenys kelia pavojų ir planuojamam statyti dujotiekiui, kuris Baltijos dugnu bus tiesiamas iš Rusijos į Vokietiją, rašo „Sueddeutsche Zeitung“.
