Anot Suomijos gynybos ministro, kurį cituoja „Reuters“, Skandinavijos šalyse išaugus nepasitenkinimui dėl Rusijos karinio aktyvumo regione, naujoji sutartis nebus NATO analogas ir neturės karinės pagalbos įsipareigojimų.
„Susitarimas apims sferas, kuriose mes jau dirbame kartu, tokios kaip karinis pasirengimas, keitimasis informacija ir tiriamoji veiklą,“ – pareiškė ministras.
J. Niinistö pažymėjo, kad Suomija nori pasirašyti sutartį su JAV iki lapkričio mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų, kur į postą pretenduoja neprognozuojamas Donaldas Trumpas.
„Tai viena iš priežasčių, dėl kurios tai turi būti atlikta šių metų rudenį. Tačiau aš įsitikinęs, kad mes toliau tęsime bendradarbiavimą kartu su bet kuriuo iš pagrindinių kandidatų į pergalę (JAV prezidento rinkimuose),“ – pareiškė gynybos vadas.
Suomijos pasirinkimas erzina Kremlių
Suomija Šaltojo karo metais išlaikė neutralitetą, neprisijungdama nei prie Varšuvos pakto, nei prie NATO šalių; taip pat ji neprisijungė ir prie kitų Vakarų sąjungų, tokių kaip Europos Sąjunga.
Susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo su JAV anksčiau, šių metų birželį, pasirašė ir Švedija, o jos parlamentas gegužę suteikė NATO daug platesnes teises organizuoti mokymus šalyje.
Šių metų birželį Suomija, kuri nėra NATO šalis, organizavo trijų dienų mokymus „Baltops“, kuriame dalyvavo 6,1 tūkst. karių iš 17 valstybių, taip pat 49 laivai, 60 lėktuvų ir trys povandeniniai laivai. Tuomet Suomijos prezidentas Sauli Niinistö, kalbėdamas švedų leidiniui „Dagens Nyheter“ pareiškė, kad šalis negali atsisakyti nuo galimybės nuo galimybės pateikti prašymą dėl stojimo į NATO, nes tai yra „saugumo politikos instrumentas“. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad klausimas dėl Suomijos prisijungimo į aljansą turėtų būti sprendžiamas nacionaliniame referendume.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas šį Suomijos prezidento pareiškimą, leido suprasti, kad Suomijai įstojus į NATO situacija „pasikeistų“. Anot jo, tai reikštų, kad suomių kariuomenė taptų nebe suvereni. Jo manymu, ji taptų NATO infrastruktūros, kuri atsidurtų šalia Rusijos sienų, dalimi. „Kaip jūs manote, mes ir toliau taip veiksime? Pusantro tūkstančio (kilometrų) atitraukėme kariuomenę ir taip ir paliksime?“ – tuomet dviprasmiškai kalbėjo V. Putinas.
