„Šiandien Kremliuje išgers daug degtinės“, – leidiniui netrukus po referendumo rezultatų paskelbimo pareiškė buvęs Pentagono valdininkas Derekas Cholletas.
„Ypač apmaudu dėl to, kad tai – nepriverstinė klaida, – aiškina D. Cholletas, – V. Putinas seniai bandė įskelti nesantaiką tarp Vakarų šalių, tačiau nesugebėjo. Dabar jis laimi, nieko net nedarydamas“.
Rusų politikai sveikina referendumą, tikėdamiesi, kad jis pakirs kontinento pasirengimą išlaikyti sankcijas, įvestas Rusijai dėl Krymo aneksijos ir karinio dalyvavimo Ukrainos rytuose.
„Be Didžiosios Britanijos ES jau nebus kam taip aršiai ginti sankcijas prieš mus“, – išsyk savo „Twitter“ paskyroje parašė Maskvos meras Sergejus Sobjaninas.
Vienas iš Rusijos parlamentarų, užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas „New York Times“ pareiškė, kad, jo manymu, „Europos Sąjungai dabar nebus laiko galvoti apie Ukrainą ar sankcijas“.
Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas irgi su tuo sutinka. Penktadienį jis savo „Twitter“ paskyroje pareiškė: „Putinui naudinga nusilpusi Europa. Britų referendumas silpnina Europą. Viskas paprasta“.
Britų pasitraukimo iš ES šalininkai yra tikri, kad atsikračiusi europietiškos biurokratijos jungo ir kasmetinių įmokų Briuseliui, šalis sustiprins savo dalyvavimą pasaulinėje arenoje. Tačiau daugelis ekspertų ir buvę aukštas pareigas užėmę valdininkai mano, kad britai, atvirkščiai, nusilps ir atsidurs izoliacijoje.
NATO jau tenka raminti savo nares
Balsavimas vyko likus vos dviem savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo, kuris vyks Varšuvoje. Buvo tikimasi, kad jo metu aljanso lyderiai aptars augančią Rusijos grėsmę. Tačiau Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos – ir Europos vienybės grėsmės vaiduoklis – tikėtina, paveiks dienotvarkės klausimus. NATO vadovybė jau dabar stengiasi raminti aljanso nares.
Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad balsavimo rezultatai nepaveiks Didžiosios Britanijos statuso aljanse. „Londonas atverčia naują puslapį santykiuose su ES, tačiau Didžiosios Britanijos pozicijos NATO išlieka nekintamos“, – pažymėjo jis.
M. McFaulas apie BrexitInfographic
JAV atstovė Europoje
Britanijos, kaip JAV strateginio sąjungininko, svarba yra susijusi su jos galimybėmis veikti aukščiausiame politiniame lygmenyje. Ši galimybė iš dalies užtikrinama tuo, kad Didžioji Britanija gali daryti įtaką Europai nacionalinio saugumo klausimais ir įtikinti kitas Europos Sąjungos nares palaikyti Vašingtono nustatomą griežtą kryptį – ar tai būtų karo Afganistane klausimas, ar kova su Rusijos agresija. Anot ekspertų, britų elektorato pageidavimas trauktis iš Europos Sąjungos susilpnins šią jų savybę.
Be to vienas iš šalutinių referendumo efektų gali pasirodyti ne toks jau „nekaltas“: šalis gali netekti savo branduolinio arsenalo ir pakeisti Europos branduolinį žemėlapį.
Škotijoje du trečdaliai rinkėjų pasisakė prieš pasitraukimą iš ES. Dabar škotų lyderiai vienas po kito žada naują referendumą dėl atsiskyrimo iš Jungtinės Karalystės, prašo ES pagalbos ir nepalikti jų vienų aiškintis su britais. Didžioji problema yra ta, kad Škotijai pasirinkus nepriklausomą kelią, britai susidurtų su nauja problema, kuri potencialiai gali turėti rimtų saugumo problemų Europai: jiems reikės rasti naują vietą savo branduoliniu ginklu aprūpintiems povandeniniams laivams.
Nuo 1960-ųjų visi keturi strateginės paskirties britų povandeniniai laivai yra laikomi Škotijos Fasleino įlankoje. Didžioji Britanija neturi kitų tinkamų bazių šių laivų dislokavimui, todėl Škotijos nepriklausomybė priverstų šalį rinktis iš dviejų negerovių: arba išvis atsisakyti branduolinių povandeninių laivų, arba sugaišti ne mažiau dešimtmečio ir milijonų svarų statant tinkamą bazę. Jeigu britai netektų savo povandeninio branduolinio arsenalo, JAV tektų perrašinėti savo branduolinę strategiją.
B. Obama apie BrexitInfographic
Kariuomenės finansavimas – „Brexit“ nuostoliams padengti
Po pastarojo dešimtmečio karpymų pasirodžiusius ambicingus Londono gynybos išlaidų plėtros planus gali gerokai sumažinti tas pats kelių procentų persvara pasibaigęs referendumas. Jeigu pasitvirtins prognozės, britų ekonomika gali susitraukti ir 6 proc. Tokiu atveju britai neteks lėšų, kurios galėtų būti skirtos šalies gynybos biudžetui. Per 2010-2015 metus kariuomenės asignavimas sumažėjo 8 proc., o 31 tūkst. karių buvo atleista.
Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos prives prie to, kad šaliai teks karpyti išlaidas ir didinti mokesčius, pareiškė Jungtinės Karalystės iždo sekretorius George'as Osborne'as „Gyvenimas nebus toks pat lengvas, kaip galėtų būti, jeigu liktume ES, – radijo stočiai „BBC Radio 4“ sakė jis. – Akivaizdu, kad šalis bus skurdesnė dėl to, kas vyksta su ekonomika.“
Radijo laidos vedėjo paklaustas, ar tai reiškia, kad vyriausybei teks mažinti išlaidas ir didinti mokesčius, ministras atsakė: „Taip, tikrai taip“.
JK iždo sekretorius taip pat mano, kad naujienos apie „Brexit“ nėra tik trumpalaikis sukrėtimas rinkoms. Jo teigimu, šalies ekonomika įžengė į ilgą pereinamąjį laikotarpį. „Mums teks sau ir pasauliui įrodyti, kad šalis gali gyventi pagal savo išgales“, – sakė jis.
Kitos problemos bus atidėtos į šalį
Dabar Didžiosios Britanijos ir oficialiai ją apsispręsti skubinančios ES laukia sunki užduotis – detaliai sustyguoti išstojimo procedūrą. Anot ekspertų, šis darbas pareikalaus daug laiko ir gali nustumti į šalį kitus interesus.
Feldmaršalas lordas Bramallas, buvęs britų kariuomenės vadas, prieš referendumą kvietė šalį pasilikti ES, siekiant išlaikyti stabilų jėgų balansą Vakaruose. Jo nuomone, „susiskaldžiusi ir demoralizuota Europa tiesiai už Sąsiaurio, netekusi praktinės mūsų šalies įtakos, taps daug rimtesne grėsme mūsų ir Vakarų pasaulio jėgų balanso bei pusiausvyros ateičiai, – negu nepatogios ir beprasmės Briuselio iniciatyvos“.
Didžiosios Britanijos pasitraukimas taip pat suduos smūgį užgimstančioms Europos Sąjungos pajėgoms, kurių užduotis bus veikti tose Afrikos ir Rytų Europos taškuose, kur NATO dalyvavimas nėra galimas. Nors Britanija šioje programoje kol kas ir nepasižymi savo aktyvia veikla, Briuselis nuo pat pradžių buvo numatę britams svarbų vaidmenį, tiki tarptautinio saugumo ir gynybos politikos korporacijos bendrovės RAND atstovas Christopheris Chivvis.
Anot jo, be britų palaikymo šis projektas yra „faktiškai nustos gyvavęs“.
Obama perspėjo tarptautinę bendruomenę dėl „Brexit isterijos“
JAV prezidentas Barackas Obama antradienį perspėjo tarptautinę bendruomenę nepulti į „isteriją“ dėl praėjusią savaitę britų referendume priimto sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos. Interviu „National Public Radio“ JAV prezidentas sakė, kad jis gerbia referendumo rezultatus.
Tačiau, pasak B.Obamos, šis balsavimas reiškia, kad „buvo paspaustas visiškos europinės integracijos projekto pauzės mygtukas“. „Aš to neperdėčiau“, – sakė jis.
„Po „Brexit“ balsavimo jaučiama nedidelė isterija, lyg nebebūtų NATO, byrėtų transatlantinis aljansas ir visos šalys išsibėgiotų po savo kampus; taip nėra“, – tikino prezidentas. Pasak B.Obamos, balsavimas „byloja apie vykstančias permainas ir iššūkius, kuriuos kelia globalizacija“.
Referendumo rezultatai yra reakcija į greitai augančią Europos Sąjungą, kuri, ko gero, juda greičiau ir neturėdama tiek sutarimo, kiek reikėtų“, sakė jis. „Aš manau, kad ateis ir ta akimirka, kai visa Europa pasakys: „Atsikvėpkime ir išsiaiškinkime, kaip mes išsaugosime savo nacionalines tapatybes, kaip mes išsaugosime integracijos teikiamą naudą ir kaip mes susitvarkysime su kai kuriais nusivylimais, kuriuos jaučia mūsų pačių rinkėjai“, – kalbėjo B.Obama. Prezidentas pridūrė, kad jis nenumato „didelių katastrofiškų permainų“ dėl šio referendumo rezultatų.
