V. Putinas savo valdžią statė ant trijų stulpų: ant kylančio valstybės autoriteto, pasaulio tvarkos, susiformavusios po šaltojo karo, peržiūros ir ekonomikos pakilimo, rašoma leidinyje. Pirmasis stulpas byra nuo korupcijos naštos, trečiasis – dėl sunkiausio nuo pat Sovietų Sąjungos griūties ekonominės krizės etapo. Ekonominis košmaras yra palydimas diplomatiniu ir strateginiu atgimimu.
Rusija: ant griuvėsių statoma galia
Per du metus naujoji Rusija sugriovė po Šaltojo karo susiformavusią Europos pasaulėžiūrą, pademonstravo įspūdingą jėgą, įsikišusi į konfliktus Sirijoje, o vėliau ir Kalnų Karabache, tokiu būdu grįždamas į pirmąsias pasaulinės diplomatijos gretas. Per trumpą laikotarpį ji sugebėjo priversti pasaulį „užmiršti“ savo išvarymo iš tarptautinės bendruomenės po Krymo aneksijos ir Ukrainos suskaldymo priežastis.
Karo sferoje Rusija pademonstravo savo galią, iš dalies mokėdama vesti hibridinius karus, ji taip pat modernizavo savo kariuomenę ir padidino karinį biudžetą. Strategiškai Rusijos įsiveržimas į Siriją pasirodė esąs efektyvesnis veiksmas už Vakarų koalicijos – Maskva priminė, kad „tiksliai taikytis yra gerai, o galingai smogti – dar geriau“, ir atnaujino Šaltojo karo laikų būseną, tuo priversdama europiečius panikuoti matant karines oro ar jūros operacijas šalia ES sienų. Politiniame plane V. Putinas išgelbėjo B. al Assado režimą, paprasčiausiai parėmęs jo kontrolę. Diplomatinėje sferoje Rusija tapo svarbiu žaidėju tiek Europoje, tiek ir Artimuosiuose Rytuose, tikina prancūzų leidinys.
Perspėjimas dėl rizikingų sąjungininkų
Proveržis, kurį V. Putinas atliko po 2014 metų, neturėtų būti neįvertintas. Jis neamžinas, todėl kad valstybė, ryjanti savo pačios ekonomiką, visuomenę ir piliečius, galų gale yra pasmerkta subyrėti. Tačiau šis proveržis primena: viešpatystės ir stiprios galios politika yra efektyvi ir XXI a. Tuo pačiu V. Putino režimo propaganda pasiūlė naują laisvųjų šalių alternatyvą – demokratūrą – ir radikalią pasaulio santvarkos, susiformavusios po Šaltojo pasaulinio karo, peržiūrą.
Jis verčia mus prisiminti apie strateginę užgimstančio imperializmo riziką, kurią pagimdė pradinė užduotis sunaikinti ISIS.