„Nereiktų tikėtis, kad Trečiasis pasaulinis karas vyks tokiu pat scenarijumi, kaip ir Antrasis, tik su šiuolaikiniais ginklais, – pareiškė leidiniui ekspertas. – Jis prasidės taip, kad žmonės to paprasčiausiai nepastebės. Ir pradžia ne būtinai bus kokio nors miesto sugriovimas. Viskas gali prasidėti nuo palydovo sunaikinimo, kas turėtų didelę reikšmę vienos ar kitos šalies komunikacijos ryšiams ar navigacijai“.
To pasekmė: per vieną akimirką yra sutrikdomas mobilus ryšys ir internetas. „Aš manau, kad pirmųjų didelio konflikto požymių reikėtų ieškoti kosmose, – teigia strategas. – Šalys ir jų armijos priklauso nuo GPS, ir palydovų pažeidimai daro juos pažeidžiamais“. Anot eksperto pirmieji Trečiojo pasaulinio karo puolimai bus vykdomi virtualioje erdvėje. Pavyzdžiui, JAV tokiu taikiniu gali tapti Wall Streetas.
Tikėtina Trečiojo pasaulinio karo pradžios vieta galima įvardinti „parako bačką“ Siriją. Jo teigimu, pavojingiausia Sirijos konflikte – tai, kad jame dalyvauja daugybė šalių: Rusija, Iranas ir „Hezbollah“ už Assado režimą, JAV ir Prancūzija – prieš „Islamo valstybę“, o taip pat dar Turkija. A. Cole'as neatmeta scenarijaus, anot kurio „Rusijos karinės oro pajėgos, palaikančios Sirijos režimą, per klaidą ar specialiai sunaikins amerikiečių, palaikančių sukilėlius, vadavietę.
Tuomet JAV atsidurtų sudėtingoje situacijoje: reiktų priimti sprendimą, dėl reakcijos. Ekspertas baiminasi, kad panašus susidūrimas galėtų „privesti prie situacijos eskalacijos, kuri neapsiribotų tik Sirija“.
Anot leidinio kalbinto eksperto, V. Putinas praktiškai neturi galimybių išsilaikyti prieš JAV Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, nes šiame regione amerikiečiai yra pakankamai stiprūs. „Tačiau kiekvienos valstybės vadovas, kurį užspeičia į kampą, visuomet turi kelis variantus, kuriuos gali panaudoti“, – pažymima straipsnyje. V. Putinas gali, siekdamas nukreipti dėmesį, pradėti Baltijos šalių puolimą – šia kryptimi Rusija turi sukaupusi daug stipresnes pajėgas.
Viskas gali prasidėti nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos, o taip pat Suomijos ir Norvegijos, konstatuoja ekspertas. „Strategiškai Šiaurės Europa turi daug didesnę vertę jau vien dėl savo naftos ir dujų išteklių. Manau, kad būtų didele klaida manyti, jog ši Europos dalis liktų tokia pat stabili, kokia buvo anksčiau“.
