Kas įvyko?
- Rusijos saugumas (FSB) rupgjūčio 10 dieną paskelbia, kad naktį iš rugpjūčio 6 į 7 dienas, Armjansko miesto rajone Krymo respublikoje buvo aptikta grupė diversantų. Viso kalbama apie 15 Rusijos ir Ukrainos piliečių.
- Pas juos tariamai buvo rastos Rusijos spec. padalinių aprangos, savadarbių sprogmenų ir amunicijos.
- Pranešama, skirtingai šaltiniais remiantis, apie vieną ar du „sulaikymo metu žuvusius rusų saugumiečius“.
- Įvardijamas ir per šalies valstybinius televizijos kanalus parodomas tik vienas – „organizatoriumi ir Ukrainos žvalgybos karininku“ įvardijamas Jevgenijus Panovas.
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus paskelbia, kad šis „Ukrainos perėjimas prie terorizmo“ jį šokiruoja, bei – „nepaliks to be atsako“.
- Rugpjūčio 11 dieną Rusijoje yra sušaukiamas skubus šalies Saugumo tarybos posėdis, kuriame V. Putinas ir kariuomenės atstovai tariasi dėl veiksmų, kurių reikės imtis „užkardyti terorą Kryme“.
- Rusija Juodojoje jūroje skelbia pradėsianti tris dienas truksiančius karinius mokymus „prieš povandeninius diversantus“.
- Krymo vicepremjeras Ruslanas Balbekas žiniasklaidoje išdėstė mintį, kad Ukraina turėtų būti šalinama iš JT.
- Ukrainos prezidentas liepė sustiprinti karinę parengtį palei sieną su Krymu ir Donbasu
Iš pradžių Rusijos žiniasklaidoje buvo teigiama, kad sprogdinti ketinta Kremliaus statytinius regione – vietos savivaldos atstovus, šiems plaukiant keltu per vieną iš renginių. Vėliau leidinys „kommerasant.ru“ paviešino informaciją apie tariamai planuotus išpuolius nebe prieš valdžios atstovus, tačiau nukreiptus „sužlugdyti Krymo turistinį sezoną“.
JAV diplomatas, ambasadorius Ukrainoje Geoffrey’us Pyattas ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos pateikiama informacija apie tariamus Ukrainos organizuojamus teroro išpuolius Kryme yra melas. Jis pažymėjo, kad Kremlius jau ne pirmą sykį pateikia panašius kaltinimus tam, kad „atitrauktų dėmesį nuo savo pačios veiksmų“.
Pagrindinis įtariamasis – pagrobtas?
Ukrainos žiniasklaida pateikia kitą „silpnosios grandies“, jau suimto Kryme tariamai įtariamo teroro išpuolių organizavimu ukrainiečio Jevgenijaus Panovo, istoriją. Anot „censor.net.ua“ kalbinto vyro brolio, Zaporožės gyventojas galėjo būti pagrobtas savo tėvynėje.
Igoris Koteljanecas, vadinantis save Rusijoje diversantu vadinamo vyro broliu papasakojo, kad šis važiavo į sodą, pažadėjęs grįžti rugpjūčio 7 dienos vakarą ar 8-os rytą.
Anot įtariamojo brolio, Jevgenijus šeštadienio, rugpjūčio 6-osios, rytą išvyko susitikti su draugais ir dingo. Igoris pasakojo, kad jo brolis iš anksto neplanavo šios kelionės, ruošėsi šiomis dienomis vykti į Zaporožės karinę ligoninę reabilitacijai po dalyvavimo antiteroristinėje operacijoje.
Tačiau paskutinę akimirką reabilitaciją ligoninė teko atidėti. J. Panovas savo automobiliu išvyko „pas draugus į užmiesčio namą“. Šeštadienį jis pranešė savo žmonai telefonu, kad jam viskas gerai, ir pažadėjo, kad namie bus sekmadienį arba pirmadienio rytą.
„Jo telefonas senas ir dažnai išsikrauna, todėl žmona ramiai laukė jo namuose, ir tik faktas, kad jis neperskambino sekmadienį, jai sukėlė nerimą. Kai pirmadienį Jevgenijus negrįžo, žmona paskambino artimiesiems. Mes puolėme jo ieškoti“, – žiniasklaidai pasakojo I. Koteljanecas. Apie vyro likimą artimieji sužinojo rugpjūčio 10-ąją iš žiniasklaidos.
Brolis yra įsitikinęs, kad Jevgenijus negalėjo organizuoti jokių karo veiksmų po demobilizacijos 2015 metais. „Jis pasinėrė į Zaporožės atominės elektrinės vairuotojo, elektromechaniko darbą, paraleliai užsiėmė visuomenine veikla – įkūrė pagalbos ATO veteranams bendriją, tačiau svarbiausia, kad jie su žmona planavo susilaukti vaikų. Jūs juk suprantate, kad žmogus, kuris myli žmoną ir nori vaikų, nesivels į pavojus“, – įsitikinęs sulaikytojo artimasis.
Brolis įsitikinęs, kad J. Panovas buvo pagrobtas Zaporožės srityje ir išvežtas į Krymą, „kad pateiktų kaip kažkokio neįtikėtino suokalbio organizatorių“. „Tokiu būdu Kremlius gali pateisinti plataus masto puolimą Ukrainoje“, – mano I. Koteljanecas.
Jo manymu, inscenizaciją įrodo ir daugelis nesutapimų Rusijos televizijose rodomuose siužetuose. „Sakoma, kad suėmė 15 žmonių, o rodo tik jį vieną. Visi ginklai nufilmuoti vienoje vietoje, o jis pats kitoje“, – aiškino suimtojo brolis. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad siužete rodomi daiktai, kurie nepriklausė J. Panovui, o jo kuprinė, su kuria vyras dalyvavo ATO, liko namie. „O tai reiškia, kad Jevgenijus neplanavo ilgų kelionių, jis išvažiavo su mažu kelioniniu krepšiu. Kamufliažas ir kareiviški batai liko namuose. Jis išvyko apsirengęs sportines kelnes ir marškinėliais, kuriais rengėsi vykdamas į gamtą, – neįtikėtina, kas per diversinė grupė treninguose“, – pažymėjo I. Koteljanecas.
Ukraina: kaltinimai terorizmu yra absurdiški
Rusijos prezidento pareiškimas, kad Ukraina pradėjo rengti teroro išpuolius prieš Rusiją, ir tai, kad „rusai mums to neatleis“, reiškia tik vieną – Rusija ruošiasi aštrinti situaciją Ukrainoje ir sugriauti Minsko susitarimų poveikį, teigia Kijevo atstovas Aleksandras Turčynovas.
„Krymas buvo, yra ir bus Ukrainos teritorijos dalimi, nors ir laikinai okupuotas rusų grobikų“, – pažymėjo A. Turčynovas.
Jo teigimu, V. Putino pareiškimas, kuris sekė po isteriškų FSB pranešimų, rodo tai, kad „Rusija iš anksto suplanavusi ir pasiruošusi aštrinti situaciją ir nutraukti Minsko derybas“.
„Tam, kad toliau eskaluotų konfliktą, V. Putinas nesugalvojo nieko geriau, negu pigią FSB teatro elementais praturtintą inscenizaciją su savadarbiais sprogmenimis“, – nurodė šalies Saugumo tarybos pirmininkas.
Trišalės Minsko tarybos narė Irina Geraščenka pažymėjo, kad Rusijos tikslas – nutraukti Vakarų sankcijas. „Rusijos tikslas – bet kokiu būdu nutraukti sankcijas, apkaltinus Ukrainą visomis įmanomomis mirtinomis nuodėmėmis: terorizmu, diversijomis, pažeidimais, nevykdymais, delsimais. Mes neturime teisės žaisti pagal šį scenarijų“, – pažymėjo politikė.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pažymėjo, kad Ukraina ryžtingai smerkia terorizmą visomis jo išraiškomis ir niekada nenaudojo teroristinių priemonių siekiant deokupuoti Krymą. Šalis išlieka savo teritorinio vientisumo ir suvereniteto atstatymo politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis šalininkė.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad „būtent Rusija jau seniai dosniai finansuoja ir aktyviai palaiko terorizmą Ukrainos teritorijoje, iškėlusi tai iki savo valstybinės politikos lygmens“.
Ketvirtadienį jis liepė padidinti karinę parengtį Krymo ir Donbaso pasienyje, reaguojant į pranešimus apie Rusijos kariuomenės aktyvumą regione.
Olimpiada – laikas dar vienam puolimui?
Galimai Vladimiras Putinas mano, kad atėjo laikas dar vienam puolimui. „Situacija Kryme atrodo gąsdinančiai“, – rašoma „The Guardian“ straipsnyje. Iš pradžių FSB apkaltina Ukrainą teroro išpuolių rengimu, o Rusijos prezidentas netrukus paskelbia, kad „nepaliks to be atsako“.
Tuo pat metu Rusija, kol likęs pasaulis į tai nekreipia dėmesio, slapta perkelia didžiulį kiekį karinės technikos į Krymą.
Anot leidinio, dar vienas karinis puolimas gali būti visiškai tikėtinas. „Prieš tai vykdyti Putino puolimai sutapdavo su Olimpiada, kuomet tarptautinė bendruomenė yra nukreipusi dėmesį kitur arba atostogauja“, – rašoma „The Guardian“.
Šią vasarą susikaupė ir daugiau dėkingų puolimui detalių. JAV yra paralyžiuota prezidento rinkimų karštinės, o didelę rinkėjų dalį atstovaujantis D. Trumpas užsiminė, kad, tapęs prezidentu, galimai pripažintų Krymo aneksiją. Europa susilpninta dėl britų sprendimo palikti ES ir migracijos krizės, o NATO narė Turkija kaip tik šiomis dienomis pradėjo atvirą bendradarbiavimą su Kremliumi, bei išsakė ne vieną aštrų pasisakymą Vakarų atžvilgiu.
Laikraščio manymu, galimi trys tolimesnių veiksmų scenarijai:
1. Putinas pabandys pasinaudoti eiline krize, kad įtikintų ES atšaukti sankcijas, įvestas dėl Ukrainos konflikto. 2. Jis ruošiasi ribotam kariniam išpuoliui, galimai, sukurti „saugumo koridorių“, į kurį, neabejotinai būtų įtraukta Ukrainos sausumos teritorija, sujungsianti okupuotą Krymą su „žemynine Rusijos dalimi“. 3. Jis planuoja kažką daug didesnio masto.
Anot autoriaus, sausumos kelio į Krymą užtikrinimas – viliojantis variantas, nes tai išgelbėtų Krymą nuo dabartinių aprūpinimo, tiek produktų ir infrastruktūros, tiek ir elektros energijos, tiekimo problemų. Tuo pačiu, „Kremliui įvykdžius naują avantiūrą Ukrainoje galutinai pademonstruotų Vakarų nesugebėjimą veikti ir silpnumą.
