Anot FT šaltinių Europos žvalgybos tarnybose, pirminis Rusijos planas Sirijoje buvo numatytas įvykdyti skubią karinę kampaniją, kurios metu turėjo būti sutriuškinti B. al Assado priešai, užimta teritorija iki pat Turkijos sienos, susigrąžinta Alepo kontrolė ir susilpninta opozicija iki tokio lygio, kad Vašingtonas būtų priverstas atsisakyti jo kontrolės bei prisijungtų prie Rusijos kovai su „Islamo valstybe“.
Tačiau daug stipresnis, negu buvo tikėtasi, sukilėlių pasipriešinimas, netikėta įtampa su Turkija, Irano karinės įtakos plėtra ir naftos kaina po 40 dolerių už barelį, gerokai apribojo Maskvos galimybes plėtoti šią karinę ekspediciją, teigia FT šaltinis.
Rusija vykdė karinę operaciją Sirijoje nuo 2015 rugsėjo 30 dienos, anot oficialios versijos, – dėl Sirijos prezidento B. al Assado prašymo. Įsakymą dėl Rusijos kariuomenės didžiosios dalinių dalies išvedimo V. Putinas pasirašė kovo 14-ąją. „Manau, kad užduotys, kurias iškėlė Gynybos ministerija, buvo visiškai įvykdytos“, – tuomet aiškino savo sprendimą prezidentas.
Rusijos gynybos ministerija tikina, kad rusų aviacijos palaikoma Sirijos kariuomenė atgavo daugiau nei 400 gyvenviečių ir 10 tūkst. kv. km. teritorijos kontrolę.
Skubus sprendimas – tai atsitraukimas
Sprendimas išvesti Rusijos kariuomenę iš Sirijos – tai skubotas atsitraukimas. Tokie sprendimai nėra priimami per dieną. Tokią nuomonę bendraudamas su „Rosbalt“ žurnalistu išsakė karo konfliktų veteranas, žurnalistas Sergejus Guliajevas.
„Po to kai smogikai gavo nešiojamus raketinius kompleksus, vykdyti užsibrėžtus tikslus aviacijos pagalba tapo nebesaugu. O antžeminėms operacijoms mes jėgų neturime. Norėdami išsaugoti bent jau tą kiekį, kokį Rusija turi kovinių mašinų, buvo nuspręsta bėgti. O ir nėra jiems ten ką daryti – tai svetimas karas, svetimi interesai“, – pažymėjo S. Guliajevas.
