tradicijos

Š. m. rugsėjo 16–26 d. Vengrijoje, Pėčo mieste, rengiamas kasmetis Paveldo festivalis. Šio seniausio menų festivalio regione metu tradiciškai vyksta daugybė vietinių ir tarptautinių renginių, koncertų, spektaklių, pristatoma Vengrijos ir užsienio šalių kultūra bei amatai. Paveldo festivalyje Lietuvos Respublikos ambasada Vengrijoje kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru rengia Lietuvos kultūros dienas.

Beveik 40 tūkst. ispanų ir turistų iš viso pasaulio trečiadienį Bunjole netoli Valensijos dalyvavo tradiciniame pomidorų mūšyje. Penki sunkvežimiai 10 tūkst. gyventojų turinčio miestelio centre išvertė 120 tonų sunokusių pomidorų. Mūšio dalyviai juos rinko ir svaidėsi. Daugelis jų prieš tai mūšio laukė gurkšnodami Sangriją, praneša agentūra AFP. Kai apie „Tomatina“ vadinamą pomidorų mūšį pradėjo skelbti tarptautinė žiniasklaida, jame dalyvauja vis daugiau žmonių.

Pasak vestuvių planuotojos Sharon Sacks, per savo sutuoktuves rugpjūčio 25, pora sumaišė tradicijas su šliuolaikinėm madom. „Mes jautėmės lyg rojuje“, - pasakojo Kim Kardashian. Jai ir Krisui Humpriesui yra malonu pranešti, kad visų lūkesčiai buvo pateisinti. Pasak vestuvių planuotojos Sharon Sacks, per savo sutuoktuves rugpjūčio 25, pora sumaišė tradicijas su šliuolaikinėm madom. „Kim ir Krisui patinka juoda ir balta.“, - sako Sacks.

Tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos vakar traukė į Pivašiūnus. Nors mūsų visuomenėje vis labiau stiprėja individualistinė ir masinio vartojimo kultūra, katalikiškos Pivašiūnų tradicijos išlieka gyvos. Tiek daug žmonių Pivašiūnų (Alytaus r.) Žolinės atlaiduose kaip vakar dar nėra buvę. Pareigūnai net sukaitę nukreipinėjo tinkama kryptimi automobilių ir žmonių srautus, rašo „Lietuvos rytas“. Švč.

Žvelgiant į termometro stulpelį akivaizdu, kad vasara iš Lietuvos trauktis kol kas neketina, bet apie tai, jog būtent šiuo metų laiku gamta dosniausiai įvairiomis gėrybėmis primena ir viena seniausių lietuviškų švenčių – Žolines. Nors Žolinės simbolizuoja gamtos turtų gausą ir vešėjimą, šį šventė yra neatsiejama nuo krikščioniškųjų tradicijų, mat rugpjūčio 15-oji laikoma Mergelės Marijos Ėmimo Dangun diena.

Pirmadienį visoje Lietuvoje švenčiama Žolinė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė. Visose katalikų bažnyčiose šventinami naujo derliaus vaisiai, žolynai, gėlių puokštės. Didžiausi atlaidai tradiciškai prasideda Pivašiūnuose (Alytaus rajonas). Vidurdienį Pivašiūnų bažnyčioje iškilmingas šv. Mišias aukos Lietuvos vyskupai, homiliją sakys Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, bus meldžiamasi už Lietuvos žemdirbius. Šv. Mišias tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.

Įsivaizduojate, kas būtų, jei reikėtų dėvėti čadras, atsisakyti vakarėlių naktiniuose klubuose... tiesiog sėdėti namie ir visą laiką skirti vyrui bei vaikams. O jei dar būtumėte ne vienintelė vyro žmona?! Mūsų, „euromoterų“, nuomone, kolegių iš Rytų gyvenimas tikrai nepavydėtinas. Bet kodėl tuomet jos nieko nedaro? Neleidžia religija? Kausto baimė? O gal joms visa tai įprasta? Vakariečių nuomonių apie moterų gyvenimą pagal musulmoniškas taisykles prisiskaitome ir prisiklausome nemažai.

Du paaugliai susitikdavo ledų fabrike prieš darbuotojų patikrinimą, vogčiomis žvilgtelėdavo vienas į kitą, o kai prižiūrėtojai nusisukdavo, tyliai pasisveikindavo. Galiausiai sulankstytas popieriaus lapelis su telefono numeriu nepastebimai nukrito ant darbo patalpos grindų. Taip Afganistane prasidėjo meilės istorija, kuri nepaisė įsigalėjusių vietos tradicijų tuoktis tik su iš anksto parinktu partneriu ir besąlygiškai paklusti vyresniųjų šeimos narių valiai.

Belgijoje šeštadienį įsigaliojo draudimas viešose vietose dėvėti burkas ir nikabus, praneša „RIA Novosti“. Pažeidėjoms gresia įkalinimas iki septynių dienų ir 137,50 euro bauda. Draudimas įvestas, nes burką dėvintį žmogų sunku identifikuoti, o tai gali kelti grėsmę visuomenės saugumui. Įstatymo rėmėjai tiki, kad tai padės kovoti prieš terorizmą ir suteiks daugiau teisių musulmonėms moterims. Anot šalies žiniasklaidos, Belgijoje burkas dėvi apie 270 moterų.

Į IV tarptautinį folkloro konkursą-festivalį „Saulės žiedas“ atvykusių Meksikos atstovų neįmanoma nepastebėti: ryškios plunksnos, drabužiai ir dažais išpiešti veidai. Gvadalacharos (Meksika) folklorinių šokių grupės nariai — grupės vadovas Ruben, šokėjai Sandra, Cecilia ir Gvillermo — tvirtino, kad Lietuvoje atrado daugiau panašumų į savo šalį nei skirtumų.

Retam tautiečiui pasitaiko proga išvysti neturistinę Kiniją. Elenai Sakalauskaitei pasisekė – į tolimą ir nepigią kelionę šį pavasarį pakvietė draugė, Nandžingo mieste studijuojanti kaligrafijos meną ir jau šiek tiek mokanti kinų kalbą. Kinija lietuvę pavergė trimis dalykais: grožiu, saugumu ir neišsemiamomis staigmenomis. Kultūrinis šokas lėktuve 13-os valandų tiesioginį skrydį Helsinkis–Šanchajus Elena vertina dešimčia balų, tačiau jau lėktuve sako patyrusi kultūrinį šoką.

Tūkstančiai žmonių  sekmadienį Pamplonoje dalyvavo ketvirtos San Fermino festivalio dienos bulių bėgime. Apie 10 entuziastų buvo sužeista, praneša užsienio naujienų agentūros. Fiestos tradicijos siekia XIX a. Nors tai yra neatsiejama Ispanijos kultūros dalis, gyvūnų teisių gynėjai tokias pramogas vertina nevienareikšmiškai.

Tautodailininkės Genovaitės Varaneckienės siuvinėtomis vardinėmis servetėlėmis džiaugiasi Prezidentas Valdas Adamkus, o jos išpuoštą togą iškilmingomis progomis apsivelka Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka. Siūlų ritės moterį supa nuo vaikystės. Siuvinėtos skarelės, pagalvėlės, servetėlės, staltiesės, kilimėliai – tokie buvo G. Varaneckienės namai. „Mama kartu su močiute buvo apsiuvinėjusios visus namus“, – vaikystės prisiminimais dalijasi moteris.

Jules Verne'o romano herojus Filijas Fogas sugebėjo Žemę apskrieti per 80 dienų, tačiau tris šalis galima apkeliauti per 7 dienas. „Paspartu, mes turime planą“, – ne tarnui, bet trims kelionės draugėms blondinėms pareiškė istorikas ir verslininkas Saulius Antanaitis ir per septynias dienas pasiryžo pamatyti Tunisą, Alžyrą ir Libiją. Lietuviams kaip Europos Sąjungos piliečiams užsakomaisiais reisais nuskristi į Tunisą nėra trukdžių.

Kasdien prapliumpantis lietus primena apie Jonines. Matyt, stebuklingam paparčio žiedui reikia drėgmės. Taip susiklosto reikalai mūsų tėvynės padangėje, kad artėjant vasaros lygiadieniui be lietaus neapsieiname. Panašu, kad prasidėjus klimato kaitai net Septyni broliai miegantys pakeitė savo veiklos grafiką. Iki liepos 10-osios dar yra žiupsnelis laiko, tačiau... čia Lietuva, čia lietūs lyja... Kaip nepadėkosi Eduardui Mieželaičiui už tokį tikslų mūsų geografinės erdvės įprasminimą.

Pasirodo, stebuklų galima tikėtis jau šiandien. Nes, kaip sako bene garsiausia Aukštaitijos ragana Algimanta Raugienė iš Kriaunų, Rasos, arba Joninių šventė, bei dienos prieš ją ir po jos kiekvieno žmogaus gyvenime yra reikšmingos.

Makalius.lt pasižvalgė, kas, kur ir kaip Lietuvoje švęs Jonines. Mūsų gimtinėje Jonines, dar liaudyje Rasų švente vadinamas, švęs visi. Tad, jei norite pakeisti aplinką, pats laikas rinktis kurio krašto šventimo ypatumus norite pažinti. Klaipėdoje žadama Jono kalną apipinti didžiausiu Joninių vainiku, tad galite sudalyvauti siekiant rekordo bei pabendrauti su žiniuone, kuri papasakos apie jūsų likimą.

Birželio 24-oji – vieniems Joninių šventė, kitiems ilgojo savaitgalio pradžia. Nors jau keleri metai tai ne darbo diena, tačiau kaip ir prieš ją tokia paskelbiant Lietuvos gyventojai nėra vieningi: kas švenčia, kas – ne. O juk buvo laikas, tiesa, labai seniai, kai saulėgrįžos naktį Rasas ar Kupolę šventė visi. Kas tada tokio ypatingo buvo toje šventėje, kalbamės su etnologe daktare Daiva Šeškauskaite. – Joninės, Rasos vadinamos kalendorinėmis šventėmis.

  Japonų feminizmo revoliucija — keistas vakarietiško maištavimo ir įsigilinimo į save derinys, kuris lėtai, bet nenumaldomai laužo tradicijas. Jaunimas beveik visus pinigus išleidžia sau, todėl šioje šalyje atsirado terminas "savanaudžiai vienišiai". Maištautojos Tokijo centre, parduotuvėje prie kosmetikos skyriaus, būriuojasi grupelė linksmų merginų. Jų baltuose veiduose šviečia tamsia avietine spalva dažytos lūpos.

Pirties mėgėjai šeštadienį renkasi į Rumšiškes. Lietuvos liaudies buities muziejuje rengiamoje „Pirties dienoje“ laukiama apie 1 tūkst. žmonių. Lietuviškos pirties bičiulių draugija šventės dalyvius ne tik kviečia pasikaitinti pirtyje, bet žada supažindinti ir su senaisiais lietuvių pirčių papročiais, apeigomis, pasidalinti lietuvių kultūros sveikatingumo patirtimis, praneša Lietuvos radijas.

Jaunimas iš kitų visuomenės grupių išsiskiria ne tik nutrūktgalviška drąsa imtis pačių netikėčiausių idėjų, pažiūras ar priklausymą kuriai nors subkultūrai išreiškiančia apranga, bet ir kalba, kuri, suaugusiųjų teigimu, dažnai rėžia ausį.

Didžiosios Britanijos princas Williamas ir jo naujoji žmona Catherine, taip pat daug karališkosios šeimos ir aristokratijos atstovų šeštadienį dalyvavo oficialaus karalienės Elizabeth II gimtadienio minėjimo iškilmingoje ceremonijoje. Užsienio žiniasklaidos teigimu, karalienės 85-asis gimtadienis vyko kitą dieną po to, kai jos vyrui princui Philipui  sukako 90 metų. Edinburgo kunigaikštis tapo ilgiausiai per Britanijos istoriją princo konsorto pareigas einančiu asmeniu.

Vėduoklė – tai toks aksesuaras, kurį turi stilinga dama ir naudoja jį tada, kai stipriai kaitina saulė ar užplūsta karščio banga. Pradžių pradžia Vėduoklė atsirado II–ajame amžiuje prieš mūsų erą, o vėduoklės gimimo vieta – Kinija. Anksčiau jos buvo daromos iš plunksnų su mediniais kotais. Palaipsniui vėduoklės užkariavo Japoniją, Europą, Rusiją ir visą pasaulį.

Baigiama pasirengti 16-ąjai Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventei „Gaudeamus“, kuri užtvindys Vilnių birželio 24–26 d. Per 4500 dainininkų, šokėjų, muzikantų bei kitų žanrų atlikėjų iš Estijos, Latvijos, Lietuvos jau išmoko savo dainų ir kartu atliekamų kūrinių partijas, baigia tobulinti choreografinių kompozicijų derinius.

Nuo šiandien Lietuvos gimnazijos ir vidurinės mokyklos paskutinio skambučio švente atsisveikina su savo abiturientais. Šiemet mokyklas baigia 40 544 abiturientų. „Mokykloje nuskambėjęs paskutinis skambutis skelbia naują pradžią jūsų gyvenime, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Prieš akis – dar brandos egzaminai, tačiau ne paskutiniai Jūsų ateities – nuolatinio mokymosi – kelyje.

Kauno verslininkai atlaikė keturias dienas trukusias Tarptautines Hanzos dienas. Barų ir kavinių savininkai skaičiuoja pelnus. Kai kurie sako, kad apyvarta šoktelėjusi mažiausiai du kartus. Pilni buvo ir Kauno viešbučiai. Tik amatininkai teigia, pirkėjų tikėjęsi daugiau.Savaitgalį rasti laisvą staliuką Kauno senamiesčio baruose ir kavinėse buvo nelengva.

Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse šį savaitgalį vyksta festivalis šeimai „Čia visa Lietuva“. Susipažinti su liaudies kultūra ir papročiais čia traukia tūkstančiai žmonių, praneša LTV Naujienų tarnyba. Šis renginys surengtas antrus metus iš eilės. Autentiško lietuviško kiemo žaidimų aikštelė it medus mažiesiems – čia galima išmėginti bėgimą su kartimis, slidėmis ar pasivažinėjimą dubeniu. Pastaroji atrakcija sulaukė ypatingo tėvų ir vaikų dėmesio.

„Naujas šeimos sąvokos apibrėžimas turėtų didesnę prasmę, nes šiuo metu gyvename per daug liberaliai“, – pareiškė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama naują Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siūlomą apibrėžti šeimos sąvoką. Naujausiame projekte, kuris bus teikiamas Vyriausybei, šeima laikomi tėtis, mama ir vaikai arba bevaikiai sutuoktiniai.

Tailande kasmet vyksta netradicinis vegetarų festivalis. Jis trunka 9 dienas, ir jo metu dalyviai turi laikytis begalės taisyklių. Šiomis dienomis jie negali valgyti mėsos, gerti alkoholinių gėrimų, užsiimti seksu, turi dėvėti baltus drabužius, laikytis higienos ir palaikyti virtuvėje tvarką. Keisčiausia tradicija – įvairių daiktų naudojimas veido badymui: peiliai, stiklas, kardai, pjūklai ir t.t. Kiekvienas kraujo lašas ar gautas randas simbolizuoja dvasios apsivalymą.

Kinija išgarsėjo ne tik savo tradicijomis bei tūkstantmete kultūra, bet ir dėl didelių, modernių miestų, lėmusių ekonominį šalies pakilimą. Nors atrodytų, kad vietų, kuriose būtų galima rasti senąją tradicinę, kinų kultūrai būdingą aplinką, jau beveik nebeliko, tokie miestai kaip Zouvang, nepasiduoda okupuojami dangoraižių ir turistus vilioja tradicine architektūra ir vandens kanalais, kuriuose lyg Venecijoje plaukioja gondolos.

Šanchajaus automobilių parodoje debiutavo dar koncepcinis „BMW M5 Concept“, o dabar jau pranešama, kad serijinis „M5“ debiutuos rudeninėje Frankfurto automobilių parodoje. Artėjant debiutui atskleidžiama vis daugiau įdomių detalių. Bavarai patvirtino, kad tarp „BMW M5“ modifikacijų bus ir versija su visų ratų pavara.

Tradicija virtusi Jurginių šventė Miežiškiuose nuaidėjo ir šįmet. Žemės ūkio darbų pradžios miežiškiečiai rinkosi paminėti šeštadienį į Angelų slėnį ketvirtąkart. Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje aukotomis mišiomis prasidėjusi šventė užsitęsė iki pat vakaro. Joje nestigo dainų, šokių, vaišių ir atrakcijų. Svarbiausiu Jurginių akcentu tapo į laukus išvažiuoti paruoštų plieninių žirgų šventinimas. Į bažnyčioje vykusias Mišias miežiškiečiai rinkosi šeštadienio vidurdienį.

2011 m. gegužės 7 d. (šeštadienį) 12 val., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kviečiame susirinkti prie Rasų kapinių koplyčios ir pagerbti čia besiilsinčius lietuvių kalbos puoselėtojus, modernios visuomenės kūrėjus. Sueigos metu ant postamento užkelsime nuvirtusį kunigo, spaudos darbuotojo, pirmųjų Vilniuje lietuviškų vakarų organizatoriaus, choro steigėjo, muziko Juozapo Ambraziejaus (1855–1915) antkapinį paminklą.

D. Britanijos karališkieji jaunavedžiai sraigtasparniu išskrido iš Bakingamo rūmų po dieną ir naktį trukusios vestuvių šventės. Neatskleidžiama, kur šeštadienį išskrido naujieji hercogas Williamas ir hercogienė Kate, rašo BBC. Savo vestuves pora šventė puotaudami ir šokdami Bakingamo rūmuose drauge su 300 draugų ir artimųjų. Karališkoji pora šventė iki paryčių. Manoma, kad medaus mėnesio jie išsirengs vėliau, nors jų planai dar nepaviešinti.Vestuvių priėmimą surengė Velso princas.

Dar iki šiol tokias tradicijas išsaugoję Dzūkijos kaimai ir šiandien lalavo: lankė kaimynus ir sveikino juos su Prisikėlimo švente. Lalavimas per Velykas – išskirtinė dainingiausio regiono, Dzūkijos, tradicija. Anksčiau anot senolių, lalaudavo tik nevedę vyrai, o lalauti pradėdavo jau pirmą Velykų vakarą. Šiandien Varėnos rajono Matuizų kaimo lalauninkai, vyresni ir jaunimas, į svečius išsiruošė iš pat ryto: ėjo iš trobos į trobą, dainavo dainas, sveikino visus su prisikėlimo švente.

Tapo madinga atsigręžti į praeitį: kaip anais laikais viskas buvo puikiai sudėliota... Taigi, proseneliai apie jokius ginčus dėl lyderiavimo šeimoje nė nesapnavo. Pasakyta: „Žmonos, pakluskite savo vyrams,“ – ir šventa. O ir kaip nepaklusi, kai viskas ant jų pečių laikėsi – vyrai aprūpindavo šeimą, statydavo namus, imdavosi ir sunkaus darbo, ir atsakomybės... Ir savo pavardę duodavo žmonai ir vaikams.

Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Kai kurie papročiai pagoniški Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.

Lietuvai apsipratus Europos Bendrijoje, oficialiu valstybės politikos orientyru tapo patriarchalinės normos, išmoningai dekoruojamos tradicinių šeimos vertybių retorika, teigia Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė. „Lietuvoje šeimos politikos stiprinimas siejamas su valstybinių lyčių lygybės mechanizmų naikinimu. Žlugus planams įkurti Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patyrė restruktūrizavimą.

Pirmąjį kovo savaitgalį vykstanti viena seniausių ir gražiausių Vilniaus miesto švenčių – Kaziuko mugė šįmet vėl sulauks iš visos Lietuvos atvykstančių amatininkų. Kovo 4–6 dienomis sostinėje 85 amatininkai ne tik prekiaus savo pagamintais tautinio paveldo gaminiais, bet ir juos demonstruos, supažindins su tradicinio amato technologijomis.

Šaltą žiemos vakarą dažnai pasvajojame apie šiltus kraštus. Todėl „Fluxus ministerija“ nusprendė išpildyti slapčiausius vilniečių norus. Todėl jau šį ketvirtadienį,  vasario 24 d. 19 val. kviečia visus į indiškos kultūros vakarą. Mantros, bhadžanai, indiški šokiai, vegetariškos vaišės, pokalbiai apie indišką dvasingumą, smilkalų kvapas – visa tai leis kiekvienam apsilankiusiam šiek tiek pamiršti kasdienybę ir nusikelti į visai kitą pasaulį.

Gyvąją etninę kultūrą puoselėjantys lietuviai mano, kad emigrantus iš užsienio gali sugrąžinti ne pinigai ir turtai, o etnokultūra. Tuo įsitikino iš Kelmės į Londoną važiavęs Perkūno dienos švęsti etnokultūros žinovas ir skleidėjas Valdas Rutkūnas. „Gal ir keista, bet iš kai kurių lietuvių girdėjau, kad tik išvažiavę į užsienį jie surado Lietuvą“, – sakė lietuviškų papročių puoselėtojas.

Penktadienį Indijos aktyvistų grupės „Ram Sena“ nariai protestavo prieš šv. Valentino dieną. Aktyvistai degino šv. Valentino dienos plakatus ir skandavo šią dieną smerkiančius šūkius. Daugybė Indijos organizacijų, norėdamos išsaugoti tradicinę šalies kultūrą ir pasipriešinti Vakarų įtakai, griežtai paragino šalies gyventojus nešvęsti šv. Valentino dienos. Kompromisų nepripažįstančios grupės teigia, kad šv.

Ką gali pasiūlyti šveicarams tūkstantis lietuvių, įleidusių šaknis svetingoje šalyje? Atsakymas – paprastas. Savo gilius amžius menančią kalbą ir atkakliai griautą, bet nesugriautą kultūrą. Daugelis helvetų entuziastingai domisi Lietuvos gamta, istorija, literatūra, o patys drąsiausieji pasiryžta net ir išmokti lietuviškai. Vienas jų – Alfredas Anderau iš Liucernos – šį rudenį keturias savaites savo lietuvių kalbos įgūdžius tobulino Lietuvoje.

Japonijoje Naujųjų sutikimas – šeimos šventė. Šios tradicijos šventai laikomasi, nes paskutinę naktį į namus sugrįžta protėvių sielos. Tačiau dievybės ir protėvių dvasios ne visur panorės užsukti. Nešvarią vietą aplenks, taigi švenčių išvakarėse surengiama generalinė ruoša, o piktosios dvasios išvejamos specialiomis apeigomis.

Jeigu šiuolaikinis, Kalėdas vien kaip dovanų gausą, skanėstais nukrautą stalą, ryškiaspalvėmis reklamomis rėkiančias nuolaidas parduotuvėse ir elektroninius Kalėdų Senelius, džeržgiančius „Džingl bels„, suvokiantis vaikas manęs paklaustų, kas išties yra Kalėdų stebuklas ir koks šios šventės pojūtis, nesiūlydamas savęs pavyzdžiu, nekritikuodamas šiuolaikinių vertybių, neketindamas moralizuoti, graudenti ar mokyti, papasakočiau jam tik kelias lakoniškas patirtis, lyg rodydamas senus senutėlius žai...

Elektroninių sveikinimų paslaugas siūlančių interneto svetainių savininkas V. Galinaitis sako neįžvelgiantis konkurencijos tarp elektroninių bei popierinių atvirukų, nes esą tai skirtingos nišos. Tuo tarpu leidyklų ir knygynų atstovai pastebi, kad žmonės popierinių atvirukų kiekvienais metais nuperka vis mažiau, tačiau juos vis dar siunčia norintieji artimiesiems parodyti daugiau asmeninio santykio ir ypatingo dėmesio.

Kūčios užima labai svarbią vietą mūsų tautiniame pavelde, juk Kūčių nakties tradiciją visame pasaulyje turi tik dvi tautos - lietuviai ir lenkai. Neturi jos nei anglai, nei ispanai, nei vokiečiai, nei olandai, amerikiečiai ar kitos tautos. Taigi savo Kūčių papročiais esame tikrai išskirtiniai – atstovaujame unikaliai bei išsaugojimo vertai tradicijai.

Dovanų ieškojimo maratone užsimirštame, kad ne išleistų pinigų kiekiu vertinamos didžiausios metų šventės. Kokios jos turėtų būti? V. Povilionienė: pasaulį galėtume nustebinti Kalėdų laukimas – koks jis buvo anksčiau? Ne kartą sakiau, kad labai daug nereikalingo blizgesio, per gausu linksmybių. Mano jaunystės laikais jaunimas prisilaikydavo – į šokius, vakarėlius nevaikščiodavo. Mėnesį prieš Kalėdas, sako, atkeliauja vėlės pas mus, tad nereikėtų triukšmauti – gali nelaimę prikviesti.

Europiečiams, JAV, Kanados gyventojams Kalėdos reiškia žiemą ir sniegą. Tačiau daugybė krikščionių švenčia ir be sniego, ir be eglučių. Afrika Šiltos šventės Afrikoje yra apie milijardas gyventojų. Maždaug 400 mln. jų – krikščionys. Likusieji – musulmonai (apie 450 mln.) ir stabmeldžiai, tradicinių vietinių religijų sekėjai. Kalėdų dieną džiaugsmingos krikščioniškos giesmės sklinda nuo Sacharos iki Pietų Afrikos. Kaip ir Europoje, čia lankomos giminės, žmonės keičiasi dovanomis.