tradicijos

Jau šį ketvirtadienį prasidedantis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas svečius pasitiks ne tik plačia konferencine programa, diskusijomis, teatro, kino pasirodymais, koncertais, bet ir tradicinėmis lietuviškomis dainomis ir šokiais.

Lietuvos valstybingumo datų šventimo tradicijos netikusios – valdiškos pompastiškos kalbos atstumia, švenčių per daug ir jos nupigintos, – mano viešųjų ryšių ekspertas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas. Lietuva turi tris valstybingumą įprasminančias šventes – Liepos 6 d., Vasario 16 d. ir Kovo 11 d. Švenčių daug, bet lietuvių nuotaikos nuo to nelabai gerėja.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), siekdama užtikrinti vienodas stojančiųjų priėmimo sąlygas, kreipėsi į aukštųjų mokyklų vadovus bei informavo LR Švietimo ir mokslo ministrą, dėl stojančiųjų apmokestinimo, priėmimo į aukštąją mokyklą metu. LSAS kreipimosi rašte pabrėžiama, kad šiandieną egzistuojantis stojančiųjų į aukštąsias mokyklas apmokestinimas nėra pagrįstas.

Vis dažniau diskutuojama apie tai, kokiomis vertybėmis gyvena šių dienų visuomenė ir kiek turėdami laisvę esame iš tikrųjų laisvi? Filosofas Rytis Bulota Alantoje vykusiame „Santaros-Šviesos“ suvažiavime skaitė pranešimą apie liberaliąją demokratiją tema „Lietuviškasis liberalizmas gali?“. Savo pasisakyme R. Bulota apžvelgė ne tik šių dienų visuomenės formavimosi tendencijas, bet ir palietė vieną kitą itin aktualų viešojo diskurso klausimą.

Prie Raudų sienos Jeruzalėje policija sulaikė moterį, užsidėjusią ritualinį maldos šalį – talį, kurį tradiciškai užsideda judėjai vyrai. Talį, simbolizuojantį Dievo globą besimeldžiančiam, turi teisę užsidėti tik vyrai maldos metu. Kaip teigiama svetainėje „NWZ-Inside“, sulaikytoji yra organizacijos „Women of the wall“ narė. Ši organizacija nuo 1988 metų kovoja už lygias vyrų ir moterų teises prie Raudų sienos. Moteris policijos nuovadoje buvo laikoma valandą.

Tradiciškai Lietuvoje per Jonines žmonės degina laužus ir per juos šokinėja, moterys ir merginos pina gėlių vainikus ir juos paleidžia plaukti upe, šventės išvakarėse kruopščiai renka kvapnius žolynus ir vaistažoles, o prisimenantys senąsias Rasų tradicijas renka stebuklingų galių įgavusios rasos lašus.

Rytas Būtinai atsikelkite prieš patekant saulei ir iškart bėkite į lauką. Taip, prieš išgeriant rytinį kavos puodelį ir prieš dušą! Susiraskite šiek tiek žolės (galbūt netoli mašinų stovėjimo aikštelės?) ir atidžiai įvertinkite – kuo daugiau rasos, tuo geresnis bus derlius.

Didžiausioje pasaulio šeimoje gyvena 181 žmogus, tačiau šis skaičius nuolat auga. Indijos kaimelyje Baktvange gyvenantis 67 metų vyriškis Zionas Chanas turi 39 žmonas, 94 vaikus, 33 vaikaičius ir 14 nuotakų. Visa šeimynėlė gyvena keturių aukštų 100 kambarių name, tačiau tik šeimos galva turi atskirą kambarį, o likusieji gyvena didžiulėse salėse. Namuose įrengta mokykla, dirbtuvės, tvartas, netoliese yra ryžių laukas ir sodas.

Jei seki pasaulio įdomybių naujienas, tikriausiai teko girdėti apie žmones, pageidaujančius susituokti su keisčiausiais objektais: tai vienas tvirtina mylintis daržovę, o kita sakosi negalinti gyventi be Berlyno sienos, trečias viešai prisipažįsta įsimylėjęs kaimyno tvorą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad žmonija tikrai kvanktelėjo, bet pažvelgus atgal į istoriją, akivaizdu, kad būta ir dar didesnių „nukrypimų“. Pavyzdžiui, santuokos su niekuo – arba, kalbant konkrečiau, su vaiduokliu.

Nors tolimasis Kazachstanas savo kultūra  mums – egzotiška šalis, bet iš tiesų Lietuvą su šia valstybe sieja ne tik skaudūs istoriniai išgyvenimai, bet ir pamažu atgimstanti ekonominė šalių partnerystė. Šiuo metu  šalyje gyvena apie 7 tūkst. lietuvių, o vien Karagandos srityje – 2,5 tūkst. Į Lietuvą trumpam atvykęs Karagandos lietuvių bendruomenės „Lituanika“ pirmininkas Vitalijus Tvarijonas surado laiko pokalbiui apie tai, kuo šiandien gyvena lietuvių bendruomenė Kazachstane.

Panašu, kad nedidukas Ispanijos miestelis Kastrij de Mursija kartą į metus yra pavojingiausia vieta naujagimiams visame pasaulyje. Vietinio El Kolačo festivalio metu čia vykdomos kiek neįprasto apeigos – Šėtonu persirengęs vyras šokinėja per ant žemės paguldytus vaikus, kad išvalytų juos nuo piktųjų dvasių, praneša „RT“. Šventėje, kurios istorija siekia net 1621 metus, dalyvavo apie 200 vietinių gyventojų. Apeigos reprezentuoja amžiną kovą tarp gėrio ir blogio.

Niekam ne paslaptis, kad suomiams pirtis – tas pats, kas lietuviams krepšinis. Tad neverta stebėtis, jog idėja švęsti Pirties dieną atėjo būtent iš ten. Apie tai priminė ir neseniai Lietuvoje viešėjęs Tarptautinės saunos draugijos prezidentas Risto Elomaa. Jo teigimu, šiai tradicijai – maždaug 200 metų. Tikslios datos niekas nežino. Ši diena yra skirta „Pirties taikos deklaracijai“ paminėti. Tikslios datos ši šventė neturi, mat tradiciškai ji švenčiama antrąjį birželio šeštadienį.

Londono Temzės upėje prasidėjo didžiulis laivų paradas, skirtas 60-osioms karalienės Elizabeth II įžengimo į sostą metinėms paminėti. Monarchės garbei inkarus pakėlė daugiau kaip tūkstantis laivų ir laivelių. Nepaisydami lietaus ir vėsaus oro, tūkstančiai žmonių susirinko upės pakrantėje. Daugelis čia palapinėse praleido ir naktį. Laivų paradas - deimantinio jubiliejaus iškilmių kulminacija. Jis prasidėjo prie Batersi parko ir baigsis prie Tauerio tilto.

Švietimo ir mokslo ministerijai ženkliai sumažinus biudžetą Moksleivių dainų šventei organizuoti, nemažai Lietuvos moksleivių chorų, ansamblių dalyvių ir vadovų pasijuto nereikalingi ir nusivylę tokiu valdžios elgesiu ir požiūriu. Moksleivių dainų šventės rengėjai vienbalsiai teigia, kad dainų šventė yra geriausia pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo priemonė, o visos blogybės kylančios iš atsainaus valdininkų požiūrio į Lietuvą vienijantį tradicinį renginį.

Tęsiant atvirų erdvių renginius Prezidentūros vidiniame kieme sekmadienį vyko vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė“. Jo dalyvius pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Jaunimas – tradicijos tęstinumo garantas. Daugybė dalyvaujančių, šokančių, grojančių ir dainuojančių jaunų žmonių – geriausias įrodymas, kad tėvų dainos, šokiai bei papročiai jau tapo Jūsų savastimi“, – sveikinime „Saulytei“ pabrėžė Prezidentė.

Kaip sakoma, štai ir vėl vasara atėjo. O kartu su ja – ir išvykos į gamtą su gera kompanija. Tam, ką žmonija jau seniai vadina „pikniku“. Juoba kad piknikas yra turbūt seniausia išlikusi padorių žmonių valgymo tradicija. Iš esmės tai yra seno viduramžiškos medžioklės dalyvių įpročio užkąsti gryname ore tąsa. Ir nors pikniko išradėjų garbę bando pasisavinti kelios nacijos, tačiau greičiausiai dėl jo atsiradimo kalti yra prancūzai ir anglai.

Sekmadienį visoje Lietuvoje švenčiamos Sekminės – trečioji po Kalėdų ir Velykų didžioji katalikų šventė, minint Šv. Dvasios atsiuntimą apaštalams 50-ąją dieną po Kristaus Prisikėlimo. Sekminių iškilmės yra daugiametę tradiciją turinčių Vilniaus Kalvarijų atlaidų pagrindinė dalis. Sekminių dieną Šventoji Dvasia pripildo mokinius nauja vidine jėga. Visos baimės nušluotos Šventosios Dvasios galia. Tai yra Kristaus dovana, veltui.

Nesu didelis mėgėjas per atostogas vartytis po skėčiais nuo saulės. Tas retas galimybes atitrūkti nuo darbų stengiuosi išnaudoti pažindamas įvairias šalis. Kai kurie keliautojai vadovaujasi logika nebegrįžti į tas vietas, kuriose jau kartą lankėsi, tačiau, manau, kad tokia praktika klaidinga. Bet, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama, tad atostogas susiruošiau jau trečią kartą praleisti antrojoje lietuvių „tėvynėje“ Airijoje.

Dauguma mūsų dar nuo mažų dienų esame išmokyti gerų manierų ir etiketo pagrindų, tačiau jei susiduriame su kitos kultūros žmonėmis, kartais gali ir nepavykti išvengti šiokių tokių nesusipratimų, tad pateikiame įsimintiniausius įvairių kultūrų žmonių elgesio ypatumus.

Šalyje apdirbama apytikriai vienas procentas gintaro, kurį išmeta Lietuvos pajūris, o vietoj 20 tūkst. hektarų lino pasėlių prieš 20 metų šia tekstilės žaliava šiandien teapsėjama vos 20 hektarų šalies laukų (tai ne korektūros klaida). Ar dar prasminga apie gintarą ir liną kalbėti kaip apie nacionalinius simbolius ir verslus? Absoliučiai visą Lietuvoje dirbiniais paverčiamą gintarą vietiniai atsiveža iš Kaliningrado srities Palmininkų miesto, kuriame veikia vienintelis pasaulyje pramoniniu būd...

Amerikiečių armijos karininkas šeštąjį dešimtmetį pirmą kartą pateko į Izraelį. Kartą jis pamatė asilu jojantį vyrą, kuriam iš paskos pagarbiu atstumu ėjo jo žmona, kažką nešdama ant galvos. Jo draugas iš vietinių gyventojų paaiškino, jog tikėjimo tradicijos visada reikalavo, kad žmona sektų paskui vyrą deramu atstumu ir kad krovinius nešioti priklauso jai.

Londonas nebūtų Londonas, jei jame nevyktų daugybė įdomių dalykų. Šį kartą žiūrovus bandys nustebinti, prajuokinti ir sudominti moteriškų rankinių „turinio“ paroda. Taip taip, visiškai teisingai – eksponuojamos šešios rankinės iš kurių ištraukta viskas, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Juk sakoma, kad moterys rankinėse nešioja puse savo gyvenimo.

Didžioji Britanija atsidūrė trečioje vietoje tarp pasaulio šalių pagal lytiškai aktyvių paauglių skaičių ir vienoje prasčiausių pozicijų pagal girtuokliaujančių paauglių skaičių, atskleidė neseniai atlikto tyrimo rezultatai, kuriais remiasi britų dienraštis „The Daily Mail“. Tokia šokiruojanti statistika buvo paskelbta medicinos žurnale „The Lancet“. Ekspertai perspėja, kad Britanijoje paaugliams girtuokliavimas, narkotikų vartojimas ir lytiniu keliu plintančios ligos kelia didžiausia riziką nei...

Neseniai naujienų portalas Balsas.lt rašė apie ekstremalias mergvakarių linksmybes, kuomet būsimas nuotakas iš gatvės, namų ar autobuso stotelės pagrobia kaukėti vyriškiai ar linksmai nusiteikusių statybininkų brigada, tačiau tai – ne vienintelis būdas šią dieną paminėti šauniai ir išskirtinai.

Šią vasarą jau antrą kartą teko dalyvauti vestuvėse. Nepaisant to, mano tekstas tikrai nebus apie tai, kad dalyvavimas procese sukėlė norą ištekėti. Šįkart kalbėsiu apie tradicines vestuves ir jų poveikį žmonėms, šią šventę įsivaizduojantiems kitokią nei prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. Praleidę kelis tradicinių vestuvių etapus, nusikelkime į jaunųjų sutikimo momentą.

Egidijus Rudinskas ne kartą apibūdintas kaip tradicinių vertybių puoselėtojas, ištikimas klasikinės grafikos formai ir turiniui, archainiams minties ir vaizdinių toliams, be kita ko atkakliai lietuviškas savo lyriniais nacionalinės dvasios modeliais, yra kartu ir laikmečiui jautrus – naujų laikų kūrėjas.

Gimdymas – natūralus, bet mitais apipintas reiškinys. Įvairiose tautose ir kultūrose apstu prietarų ir apeigų, kurių vienos išties palengvina jaunos mamos ir kūdikio būtį, o kiti verčia tik gūžtelėti pečiais, koks keistas tas pasaulis. Indonezijoje – masažas. Indonezijos gimdyvėms yra ko pavydėti: laikantis tradicijų, visą mėnesį po gimdymo jos kasdien lepinasi 90 minučių trukmės masažu. Šis indonezietiškas jamu masažas sumažina pogimdyminį diskomfortą ir stresą, stiprina moters raumenis.

Antrąją Velykų dieną, pirmadienį, J. Basanavičiaus gatvė svečius vilios renginių gausa: čia veiks tautodailininkų jomarkas, skambės liaudiška muzika, visi kviečiami dalyvauti linksmose rungtyse. Mažiesiems skirta atrakcija – Margučių marginimo mokyklėlė, įsikūrusi J. Basanavičiaus gatvėje esančioje viloje „Gražina“. Čia vaikai turės progos išmokti įvairiais būdais išmarginti margutį, pasidaryti velykinių puokščių.

Ugnies šventės Azijoje dažniau rengiamos lietingojo sezono pabaigoje, Europoje šie ritualai dažniau įgauna kitokią prasmę – jai siekiama prisijaukinti ugnies stichiją ir taip apsaugoti savo namus nuo gaisro negandų bei bei ugnies šviesa palaikyti rudens ir žiemos nykumai pasiduodančia saulę.

Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ komandos žaidėjai su malonumu švenčia Šv. Velykas bei laikosi tradicijų, skelbia VMFD „Žalgirio“ klubas. Šventos Velykos – krikščionių šventė simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Tai viena svarbiausių švenčių, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas. Šią dieną įprasta paminėti būnant kartu su visa šeima, laikantis tam tikrų papročių, tokių kaip ėjimas į bažnyčią ar kiaušinių marginimas.

„Negali žmogus būti truputį tikinčiu“, – sako kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Anot jo, Bažnyčia linki, kad Dievo malonės kibirkštis kiekvieną pakviestų į tikėjimo pilnatvę. Kardinolas ragina visus stengtis neteisti, nesmerkti, blogį nugalėti gerumu. – Ką šiandien tikintiesiems reiškia Velykos? Kiek jiems svarbus pats religinis turinys, kiek įvairūs papročiai, tradicijos? – Velykų žinia – ta pati jau tūkstančius metų: Kristus prisikėlė, prisikelsime ir mes.

Bavarijos žemės vidaus reikalų ministras Joachimas Hermannas kaltina Vokietijos musulmonų bendruomenes nepagarba šalis teisinei sistemai ir vertybėms, o taip pat pabrėžia nukryžiuotojo Kristaus atvaizdų mokyklų klasėse svarbą, – praneša portalas Süddeutsche.de. J. Herrmannas, atstovaujantis Krikščionių socialinei unijai (CSU), kaltina Vokietijos musulmonų asociacijas nenoru palaikyti imigrantų integracijos siekį.

Didįjį šeštadienį Jeruzalėje meldžiasi tūkstančiai krikščionių piligrimų iš viso pasaulio. Didysis šeštadienis – kaip ir Didysis penktadienis yra atgailos diena. Iki pietų baigiama dirbti visi sunkesni darbai, iš bažnyčios parnešama ugnis, kartais šventintas vanduo, ruošiami velykiniai valgiai, marginami kiaušiniai, įrengiamos sūpuoklės (bet nesisupama). Pavakare visi išsimaudydavo pirtyje, įkurta šventinta ugnimi.

Didysis penktadienis - Kristaus kančios, mirties ant kryžiaus ir palaidojimo diena. Tą dieną rengiamos Kryžiaus kelio procesijos, prisimenant Kristaus kančios kelią į Golgotos kalną. Vilniuje tradiciškai vyks procesija iš Arkikatedros į Trijų kryžių kalną, kurią ves Vilniaus arkivyskupijos ganytojai. Vakare Kryžiaus kelio procesiją Romos Koliziejuje ves popiežius Benediktas XVI, tiesiogiai iš Romos transliuos Lietuvos televizija.

Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, žmonės suskumba puošti savo namus šventiniais atributais. Tautodailininkai pastebi, jog vis daugiau žmonių besiruošdami šiai šventei atsigręžia į senąsias savo šeimos bei tautos tradicijas. Apie jas pasakoja „Lietuvos tautodailininkų draugijos“ narė, tautinio paveldo kūrėjos apdovanojimą pelniusi menininkė Nijolė Jurėnienė.

Atlikta studija atskleidė, kad Britanijoje daugėja atvejų, kai vienas iš tėvų pabėga su vaikais į kitą valstybę, skelbia BBC. Tarptautinės šeimos teisės organizacijos vadovo Anglijai ir Velsui lordas Justice'as Thorpe'as pareiškė, kad dauguma tokių incidentų yra susiję su Rytų Europos šalimis. Jo vadovaujama tarnyba pernai susidūrė su 180 tokio pobūdžio bylom, palyginus su 27, kurios buvo 2007 metais.

Penkiametė moksleivė iš D. Britanijos galimai yra jauniausia nuotaka šalyje. Kaip rašo dailymail.co.uk, ji laikoma jauniausia priverstinės santuokos auka. Mergaitė yra tik viena iš šimtų aukų, kurias vyriausybinės organizacijos atstovai išgelbėjo per pastaruosius metus. Pasirodo, D. Britanijoje yra nemažai priverstinės santuokos atvejų. Teigiama, kad nemažai paauglių, taip pat gan jauno amžiaus vaikų, tampa nukentėjusiaisiais nuo tokių tradicijų, nebūdingų Vakarų pasauliui.

Šiuolaikiniam vyrui lemta visko ieškoti. „Metimo krepšinio aikštelėje“, laimės Anglijoje, sielos ramybės, prasmės, ypač „savęs“ – guru, „Wikipedijoje“ ar vienuolyno Tibete pagalba, ir niekas nebeatitenka mums veltui.

Velykos Ispanijoje, tai religinė šventė,  švenčiama su didžiuliu entuziazmu kur kiekviename šalies regione tradicijos viena už kitą įdomesnės. Nuo asketiškų ir tylių Velykų šventimo iki triukšmingo, lydimo muzikos ir procesijų. Savaitę iki Velykų vyksta Kristaus kančios ir mirties procesijos. Jų būna įvairiausių, tai  iškilmingi, originalūs ir net stebinantys renginiai.

Airijos globėjo Šv. Patriko diena – garsiausia šios šalies šventė. Visame pasaulyje išsibarsčiusios airių bendruomenės tą dieną prisimena 5-ajame amžiuje gyvenusį Airijos globėją. Šv. Patrikas jaunystėje buvo vergas, pabėgęs į Prancūziją ir tapęs kunigu. Grįžęs į Airiją jis krikštijo savo tėvynainius. Kovo 17 dieną katalikiškoji Airija mini Šv. Patriko mirties dieną. Šv. Patriko dienos simbolis – trilapis dobilas, simbolizuojantis Airijos krikštą ir Švč. Trejybės paslaptį. Pasak airių, Šv.

Pagrindinė Tarptautinės moters dienos prasmė – parodyti moterų solidarumą ir kovą siekiant lyčių lygybės bei vienodų galimybių. Tačiau lietuviams ši diena jau ne vieną dešimtmetį siejasi tik su sovietmečiu ir tulpėmis apsiginklavusiais vyrais. O kitose pasaulio šalyse kovo 8-ąją moterys išeina į gatves, protestuoja prieš patiriamą diskriminaciją, smurtą ir aktyviai kovoja už savo teises. Vyrai nutraukdavo karus Moters dienos ištakos siekia antikos laikus.

95 metų senutė Li Siufeng pašiurpino vieno Guangsi provincijos (Kinija) kaimo gyventojus, kai praėjus 6 dienoms po savo mirties atsikėlė iš karsto. Li Siufeng jau ne vienerius metus savo namelyje gyveno viena. Neseniai ji buvo paslydusi ant laiptų ir susitrenkusi galvą, todėl sunkiai vaikščiojo. Kasryt ją aplankydavo netoliese įsikūrusi kaimynė arba jos sūnus – atnešdavo pusryčius, aptvarkydavo namus, papasakodavo kaimo naujienas.

Vestuvių, kokias mes pažįstame šiandien, tradicijos siekia senus laikus, o kai kurios jų – net ir pačios žmonijos pradžią. Paradoksalu tai, kad dauguma jų yra gana šovinistinės ar religinės. Mat, būtina suvokti, kad dabartinė šeimos samprata yra palyginti labai nesena ir nesiekia net niekingų 150 metų, jungtuvės bažnyčioje prasidėjo tik XV amžiuje, o moteris teisę atsisakyti tekėti įgijo tik X amžiuje... Senais laikais, kai atsirado mūsų puoselėjamos tradicijos, žmonės tuokdavosi ne iš meilės.

Praėjus dviem savaitėms po širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos Japonijos imperatorius Akihitas (Akihito) išrašytas iš ligoninės. Jis sekmadienį grįžo į rūmus Tokijuje. Televizija rodė, kaip imperatorius, atsisveikindamas, nusilenkia gydytojams, su savo žmona Mičiko (Michiko) sėda į automobilį ir išvažiuoja. Imperatorius ketina dalyvauti kovo 11-osios žemės drebėjimo ir cunamio katastrofos metinių renginiuose.

Tai lietaus merkiama, tai pavasario saulės šildoma penktadienį prasidėjusi tradicinė Kaziuko mugė Vilniuje didžiausių lankytojų srautų laukia šeštadienį ir sekmadienį. Šįmet žemaičiuojanti mugė nusidriekė ne tik Gedimino prospektu ir senamiestį lanku aplenkiančiomis gatvėmis, bet ir T. Vrublevskio gatve iki Karaliaus Mindaugo tilto. Tradiciškai amatininkų darbo garsais šurmuliuoja ir Tymo kvartalas.

Pavasarį skelbianti tradicinė Kaziuko mugė kovo 2-4 dienomis Vilniuje džiugins ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų darbais, bet ir didžiule Žemaičių dienų kultūrine programa, kurią mugės lankytojams dovanos Žemaitijos miestai ir rajonai bei Vilniuje gyvenantys žemaičiai. Tris dienas truksiančiomis Žemaičių dienomis Kaziuko mugės rengėjai šįmet tęsia programą „Lietuvos regionai istorinėje Kaziuko mugėje“ - žemaičiai keičia pernai pavasarinėje mugėje karaliavusius aukštaičius.

Vasario 26 dieną, sekmadienį, visi maloniai kviečiami į nemokamą tradicinį rusų kultūros festivalį visai šeimai, įvyksiantį Trafalgaro aikštėje. Maslenitsa – tai festivalis, kuriuo rusai pažymės žiemos pabaigą ir užvers šaltajam metų laikui duris. Ši šventė siejama tiek su pravoslavų ortodoksų religine švente, tiek ir su senesne, pagoniška švente, kuria buvo žymimas pavasario atėjimas.

Gamtinės žemdirbystės žinovas ir pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis su tradiciniu ūkininkavimu atsisveikino prieš devynerius metus. „Tradicinėje žemdirbystėje augalams mitybos taisykles nustato agronomai, o mes perimame taisykles iš gamtos ir jas darže suintensyviname“, – sako S. Jasionis. Saulius Jasionis prisipažino, kad protas jam „apsišvietė“ tada, kai į rankas pateko rusų agronomo Nikolajaus  Kurdiumovo knygos apie tai, kaip „nereikia“ dirbti žemės.

Stipriausios, kūrybiškiausios, draugiškiausios yra tos bendruomenės ir šeimos, kurios kartu mini šventes ir išlaiko savo senelių, prosenelių tradicijas bei papročius, sakė Lietuvos vadovė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį lankėsi Trakų Vokėje, kur su vietos bendruomene šventė žiemos virsmo į pavasarį šventę – Užgavėnes. „Džiaugiuosi, kad Užgavėnės ne tik puoselėja etnografines tradicijas, bet ir suburia visus kartu ir ugdo bendrumo jausmą.