tradicijos

 Buvusiam Alytaus ir šalies policijos vadovui Vytautui Grigaravičiui prisistatinėti beveik netenka - jį žmonės pažįsta ir žino ne tik Alytuje. Tik kartais kolegoms ar partneriams iš užsienio valstybių tenka apie save papasakoti. „Prisistatau kaip įmonės vadovas", - sako prieš penkerius metus „civilioku" , kaip pats vadina, tapęs ir bendrovei AS Double Invest vadovauti pradėjęs vyras.

 Interneto platybėse klajoja „instrukcija“, kaip vargšui į Lietuvą atklydusiam ir mūsų krašte per ilgai užsibuvusiam užsieniečiui susiprasti, kad čia jis jau per ilgai. Jeigu šie teiginiai užsieniečiui jau ne svetimi, vadinasi, jis jau pakankamai laiko praleido Lietuvoje: – Jūs valgote tik „Čili“ tinklo restoranuose. – Jus dedate kečupą ant picos ir galvojate, kad valgote kaip italas. – Pusė jūsų draugų išvykę dirbti į Jungtinę Karalystę, Skandinavijos šalis ar JAV.

„... aš plaukiau per marmuro jūrą, aš plaukiau per Marmuro jūrą...“ - kažkas many kartojo šiuos žodžius lyg neparašyto eilėraščio eilutę, lyg mantrą. Kartojo ir vos ne visą dieną būnant prie Auksinės sikhų šventyklos Amritsare, Pandžabo – penkių upių valstijos ir labai labai seno krašto – mieste. Mieste, kuris net nebuvo įrašytas į mūsų pradinį kelionės po Indiją planą, į kurį mes, negavę bilietų į traukinius, „užšokom“ pakeliui, bandydami priartėt prie Radžastano miestų, ypač Džaipuro.

Sausio 6-osios vakarą stačiatikiai minės Kūčias ("Sočelnik"), kitą dieną sės prie Kalėdų stalo. Iki Senųjų Naujųjų metų, sausio 13-osios, merginos mėgins laimę burdamosis. Apie senąsias tradicijas „Šiaulių kraštui“ pasakojo Šiaulių rusų kultūros centro narė, miesto „Santarvės“ vidurinės mokyklos etikos mokytoja Jelena SAMOLIENĖ. Pagrindinis patiekalas – „sočivo“ Sausio 6-oji – paskutinė didžiojo, 40 dienų stačiatikių prieškalėdinio pasninko diena.

Gruzijoje kelerius metus gyvenanti lietuvė Rasa Kuzmaitė Balsas.lt papasakojo, kaip vietiniai sutiko Naujuosius metus. Priešingai nei lietuviams, gruzinams metų sandūra yra tik švenčių pradžia. Po mažiau kaip savaitės jie švęs Kalėdas, o sausio 14-ąją – Senuosius Naujuosius metus. „Gruzinams Naujieji metai pati yra didžiausia metų šventė. Jau prieš savaitę turguose būna daug žmonių ir prekybininkų, kurie paršiukus, vištas, sūrius, vaisius ir kitus produktus pardavinėja tiesiog ant šaligatvių.

 Nuo senovės Kūčių vakaras laikytas stebuklingu – tikėta, kad tuomet tvarte prabyla gyvuliai, šulinyje vanduo virsta vynu, o pranašystės ir sapnai išsipildo. Kūčios būdavo didelė šventė, lydima tradicinių apeigų. Prieš Kūčias žmonės stengėsi užbaigti visus darbus. Kūčių dieną buvo draudžiama skaldyti malkas, kulti, nes manyta, jog triukšmą sukeliantys darbai ateinančią vasarą prišauks audras su kruša. Pasiruošę šventėms žmonės prausdavosi.

Artėjant Kalėdoms pats laikas pakalbėti apie tarpukario Lietuvos kalėdines dovanas. Šis paprotys buvo labiau paplitęs miestuose, kaimuose nesišvaistė dovanomis vien tam, kad patenkintų miesčionių išsigalvojimą keistis dovanomis. Apie 1937 metus pradėta skelbti, kad miestuose galų gale po truputį nyksta paprotys rengti prašmatnias kalėdines puotas su gausybe įmantrių valgių ir gėrimų.

Likus vos savaitei iki Kūčių, Lietuvos atstovybės ir lietuvių bendruomenės visame pasaulyje prisimena senovinius Kūčių ir Kalėdų papročius ir kartu pasitinka didžiąsias metų šventes. Gruodžio 15 dieną Almatos Švenčiausiosios Trejybės katedroje pirmą kartą Kazachstane šventosios Mišios buvo aukojamos lietuvių kalba. Mišias laikė Talgaro Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas kunigas Kastytis Šulčius.

„Ar turėčiau jam duoti savo numerį?“ „Kodėl jis dar nepaskambino?“ „Negaliu turėti rimtų santykių, nes nemoku įsipareigoti.“ „Tu man patinki, bet aš tavęs nemyliu...kol kas.“ „Aš esu pasiruošęs atsiklaupti ir perkelti šiuos santykius į naują lygmenį.“ „...Ji pasakė TAIP!“ Žinome tokias istorijas. Netgi jas matėme. Kiekviename bendrabučio kambaryje ir per televizorių pilna istorijų apie…meilę ir meilinimąsi.

Naujieji metai neabejotinai yra viena smagiausių, triukšmingiausių metų progų, švenčiama bene visame pasaulyje. Tik šventimo tradicijos laikas gali skirtis dėl tikėjimo, tradicijų, papročių. Lietuvoje pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių senuosius metus palydi ir Naujuosius sutinka ne namuose ar svečiuose, kaip daugelį metų buvo įprasta, o pasinaudoja skrydžių pasiūlymais (www.tagoo.lt/skrydžiai) ir vyksta į užsienį.

„Žinoma, kepamais sausainiais“, – juokiasi žurnalistė ir kulinarė Beata Nicholson. Smagiau dovanoti pačiai B. Nicholson pasakojo, kad Kalėdų dvasią pajunta labai anksti, vos suspindus pirmosioms švenčių lemputėms. „Vienais metais taip laukiau Kalėdų ir taip norėjau kuo greičiau namie pajausti jų dvasią, kad eglutę pasipuošiau jau gruodžio pirmąją. Aišku, iki švenčių ji man numetė visus spyglius, todėl turėjau pirkti naują“, – prisipažino ji. – Kalėdos – jau ne už kalnų.

Šiuolaikinėje Japonijoje geišos tapo retenybe, o jų pasirodymai – tik kelių didžiųjų miestų pramogų rajonų pasididžiavimu. Keičiantis Japonijos ekonomikai ir verslo aplinkai, brangios tradicinių geišų paslaugos tampa tiesiog neįkandamos. Prieš šimtą metų Japonijoje buvo daugiau kaip 80 tūkst. geišų, o dabar šios profesijos atstovių belikę vos apie tūkstantį. Eitaro yra vienintelis Japonijoje vyras-geiša. Jis dalyvauja pasirodymuose, atlikdamas moterišką šokėjos partiją.

Gyvoji tradicija Nendrinių stogų meistras Virginijus Mileška savo rankomis jau beveik pastatė namą su žemaitiškais tradiciniais motyvais. Jo nuomone, tradicinis namas – labiausiai tinkamas mūsų kraštui. Čia pat ir statybinės medžiagos: savas miškas, nendrynai. Liaudiška dvasia Kai važiavome į sodybą, sniego ir šalčio dar nebuvo. Pievų takelis atvedė iki senos sodybos šalia Jusaičių alkakalnio Šiaulių rajone. Sodyba su dviem naujais pastatais. Naujais, tačiau ne naujoviškais.

Šv. And­rie­jaus die­ną pra­si­de­da Sau­lės su­grįž­tu­vių, Ka­lė­dų, lau­ki­mas – ad­ven­to lai­ko­tar­pis, ku­rio me­tu iki di­džių­jų me­tų šven­čių praei­na ke­tu­ri sek­ma­die­niai.

Jeigu kur nors egzistuoja tokia vieta, kuri puikiai nusimano, kaip reikia švęsti festivalius, tai, be abejonės, yra Indija. Nuo masinių didelių miesto festivalių iki paprastų vietos mugių, Indijos kalendorius kupinas įvairiausių švenčių. O vienas iš įspūdingiausių festivalių, kurio nederėtų praleisti nė vienam Indijoje rudens sezonu apsilankiusiam turistui, yra Divali arba Šviesos šventė. Divali, kaip ir bet kuri kita didelė šventė, neatsiejama nuo keitimosi dovanomis.

Prieš lapkričio pirmąją ar­ti­mie­ji skubėjo į ka­pi­nes, dar­bo pa­dau­gė­jo ir ka­pų tvar­ky­mo įmo­nėms. Ak­men­ka­liai pa­ste­bi, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės dau­giau pi­ni­gų ski­ria mi­ru­sių­jų ka­pams ne­gu vai­kų moks­lams. Et­no­lo­go pro­fe­so­riaus Li­ber­to Klim­kos nuo­mo­ne, žmo­nių rū­pes­tis ka­pais yra per­dė­tas. Pa­mink­lai ma­žė­ja Ser­ge­jus Gu­ze­je­vas, ka­pų tvar­ky­mu už­sii­man­čios įmo­nės sa­vi­nin­kas, sa­ko, kad pi­ni­gų ka­pams žmo­nės iš­lei­džia vis dau­giau.

Tūkstantmečius skaičiuojančios pomirtinio gyvenimo sampratos šiandien smarkiai pakitusios. Jei senoji lietuvių kultūra buvo stipriai orientuota į mirtį, dabar, slopstant tikėjimui, pomirtiniu gyvenimu jau apskritai abejojama. Tuo metu santykiai su mirusiųjų pasauliu apsiriboja kone vien tik IX a. pabaigoje atsiradusia kapų puošyba žvakutėmis, ar pokariu – puošyba gėlėmis.

Viena smagiausių rudens švenčių – Helovinas. Nors dauguma lietuvių šią šventę ignoruoja. Tačiau mano nuomone, tai puiki proga praskaidrinti niūrius rudens vakarus su grupele draugų. Daugelis mano, kad šią šventę sugalvojo amerikiečiai, tačiau ištikrųjų ji sietina su keltiškąja Airija. Helovino pagrindinės ištakos yra Sauino šventė  – senovės keltų genčių Naujieji metai, kurie buvo švenčiami lapkričio pirmąją.

Vėlinės – metas ne tik aplankyti artimųjų kapus, bet ir permąstyti mūsų santykį su išėjusiaisiais amžinybėn. Nesame turtingi, tačiau užsieniečius stebiname prabangiais mirusiųjų miestais ir jų pagerbimo švente, kurioje, deja, komercinio šurmulio vis daugiau nei rimties ir atminties.

Lapk­ri­čio 1-ąją tra­di­ciš­kai lan­ko­mi ar­ti­mų­jų ka­pai ir už­de­ga­mos žva­kės. Šiau­lių uni­ver­si­te­to ka­pe­lio­nas Ri­man­tas Prans­kai­tis sa­ko, kad ap­lan­kius ka­pus, už­de­gus žva­kę rei­kia ne­pa­mirš­ti ir su­kal­bė­ti mal­dos, ant­raip ka­pų ap­lan­ky­mas bus la­biau gė­lių dar­že­lio tvar­ky­mas, o ne am­ži­no­sios ra­my­bės lin­kė­ji­mas mi­ru­siems.

Jungtinės Tautos (JT) kritikuoja rekordinį egzekucijų skaičių Irane, praneša agentūra AFP. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius šalyje mirties bausmė įvykdyta 300 žmonių, Niujorke sakė JT žmogaus teisių įgaliotinis Iranui Ahmedas Shaheedas. Pernai Irane būta 670 egzekucijų. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, tai yra didžiausias rodiklis pasaulyje. Spėjama, kad tikrieji skaičiai yra dar didesni, nes Irano žinybos dažnai slepia informaciją apie mirties bausmių vykdymą.

Panašu, kad tradicija šaudyti per vestuves vėl Rusijoje tampa madingu šventės akcentu. Sočio policija gavo pranešimą, kad kurorto centre iš vestuvių kortežo aidi šūviai. Liudininkų teigimu, miesto centre važiavo apie dvidešimties prabangių automobilių Rolls-Royce kolona, o kai kurie svečiai pro langus šaudė į orą sveikindami jaunavedžius, rašo newsru.com.

Tolimojoje Rusijos šiaurėje, už poliarinio rato esančiame Murmanske, lietuvių bendrija mini įkūrimo 20-metį Gyvendami tarp dvidešimt dviejų tautinių mažumų bendruomenių, tautiečiai stengiasi ne tik išsaugoti savo tapatumą, bet ir garsinti Lietuvos vardą, kuo plačiau pristatydami šalies kultūrą, išsaugotas tradicijas bei papročius. Šventė prasidėjo mišiomis prieš keliolika metų monsinjoro Kazimiero Vasiliausko pastangomis pastatytoje katalikų bažnyčioje.

Ar pastebėjote, kad labai dažnai jaunieji jūsų biuro bendradarbiai prašo pagalbos, kuomet prireikia išsiųsti faksą? Kodėl? Nes daugelis jų per visą savo gyvenimą vos porą kartų turėjo progą pasinaudoti šiuo antikvariniu įrenginiu, rašo „Business Insider“. Daugeliui karjeros veteranų kai kurie biuro aplinkos elementai tapo neatsiejama darbo dalimi, tačiau jaunuosius talentus įvairūs reliktai darbovietėje gali trikdyti.

Nors tailandiečiai yra atlaidūs užsieniečiams ir, greičiausiai, nieko nesakys, jei sulaužysite jų etiketo normas, vis tik prieš einant į visuomeninius kultūrinius šalies renginius verta susipažinti su pagrindinėmis etiketo taisyklėmis. Nemeskite daiktų Mesti daiktą žmogui, norint tokiu būdu jį perduoti, laikoma šiurkščiu gestu, ypatingai, jei tas daiktas yra vertingas. Nepatingėkite prieiti iki žmogaus ir perduoti jam daiktą į rankas. Beje, darykite tai tik dešine ranka.

Savo naujoje knygoje „Mitas apie islamo bangą“ aš aprašau Vakaruose plačiai paplitusias klaidingas nuovokas apie musulmoniškąją imigraciją. Pastebiu, kad, kaip jau buvo anksčiau su žydais ir katalikais, į musulmonus žiūrima kaip į žmones, nesugebančius integruotis į visuomenę, kaip į greitai reprodukuojamą jėgą, skelbiančią religiją, kuri veikiau yra užkariavimo ideologija, nei tikėjimas.

Kam ant restorano stalo reikalinga prieš kiekvieną žmogų pastatyta tuščia lėkštė, kurią oficiantas vis tiek vėliau nuneša nepanaudotą? Ji yra vadinama „serviravimo lėkštė“. Kadaise jomis prie stalo buvo atnešami valgymo įrankiai. Aukštos klasės restoranuose Prancūzijoje oficiantų egzaminų metu kandidatams netgi būdavo duodama užduotis tokią lėkštę laikant kairėje rankoje, likusia dešine išdėlioti stalo įrankius taip, kad jų vėliau nereikėtų pataisyti.

Iškilmingu šventės atidarymu Kauno Rotušėje atidarytas tradicinis viduramžių kultūros festivalis „Hanza Kaunas' 2012“. Nors vasaros pradžioje buvo pasigirdę kalbų, kad dėl gerokai apkarpyto finansavimo šįmet šventė neįvyks (praėjusiais metais buvo skirta 1,4 mln. Lt, o šįmet finansavimas smuktelėjo iki 33 tūkst. Lt), visgi Nemuno prieplaukoje savaitgaliui įsikūrė viduramžių miestas su savo šokiais, dainomis, žaidimais ir burtais.

Reprezentacinės vietos, kuriose galima tuoktis, jaunavedžius traukia, tačiau didelio tokių santuokų antplūdžio nesulaukiama – dažniausiai renkamasi Santuokų rūmus. Įregistruoti santuokas reprezentacinėse vietose galima nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos. Per beveik trejus metus neįprastoje aplinkoje susituokė kone tūkstantis jaunavedžių. Tiesa, Panevėžio mieste ir rajone tokių santuokų kol kas per metus būna tik po keletą.

ua Šį rug­sė­jį Dzū­ki­jos sos­ti­nės moks­lei­viai kaip nie­ka­da gau­siai rink­sis į mo­kyk­lą vil­kė­da­mi uni­for­mas. Tai – ne mo­kyk­lų va­do­vų, o pa­čių ben­druo­me­nių spren­di­mas. Gau­sė­ja švie­ti­mo įstai­gų, ku­rių ta­ry­bos nu­spren­džia, kad uni­for­mos yra ne tik gra­žu, bet ir prak­tiš­ka, šiuo­lai­kiš­ka, be to – tai ir vi­zu­a­li įstai­gos vi­zi­ti­nė kor­te­lė.

„Dvigubą „moka“, vieną „latte“ ir vieną „cappucino“ išsinešimui“. Kavos gėrimo tradicijos visada asocijuojasi su greitu gyvenimu, kurį visi mes gyvename. Kavos gėrimo tradicija egzistuoja visuose ofisuose. Ne veltui visi sako: „Man laikas eiti kavos pertraukėlės“ ir t.t. Tačiau arbata ir jos teikiami malonumai – visai kas kita. Puikios arbatos puodelis – beveik meditacija, kuri tęsiasi ne 5 ir ne 10 minučių.

Dešimtys tūkstančių ispanų ir turistų trečiadienį Rytų Ispanijos Bunjolo mieste dalyvavo tradiciniame pomidorų mūšyje, praneša agentūra AFP. Centrinėje aikštėje pomidorais svaidėsi daugiau kaip 40 žmonių. Daugelis „Tomatinos“ dalyvių buvo nusivilkę marškinius, o akis paslėpę po plaukimo akiniais. Balkonuose virš perpildytos aikštės pomidorų mūšį stebėjo daugybė smalsuolių, kai kurie jų mūšyje dalyvavo iš viršaus. Į aikštę buvo atvežti penki sunkvežimiai pomidorų.

Žir­gi­nin­kys­tės vers­lo stu­di­jas Kau­ne bai­gu­si Auš­ra Gir­de­nie­nė, ark­lių sklei­džia­mą ener­gi­ją ir ge­ras emo­ci­jas pa­ju­tu­si dar vai­kys­tė­je, sa­ko, kad ark­lys – jaut­rus sie­los bei kū­no gy­dy­to­jas, o kai kam gal net ir vie­nin­te­lė pa­guo­da. Kai dar­bas – gy­ve­ni­mo bū­das Žir­gi­nin­kys­tės vers­lo stu­di­jas Kau­ne bai­gu­sios Auš­ros Gir­de­nie­nės pir­mo­ji pa­žin­tis su ark­liais įvy­ko ten, kur pra­bė­go jos spal­vin­ga vai­kys­tė – kai­me.

Ispanijos nacionalinė televizija paskelbė, kad nuo rugsėjo atnaujins koridos transliaciją. Pastarąjį kartą korida per televiziją buvo parodyta maždaug prieš šešerius metus. Apie tai rašo „Diario de Sevilla“. Transliuoti koridą šalies nacionalinė televizija nustojo 2007 metais.

Izraelio vaikų gydytojų asociacija reikalauja užbaigti pavojingą praktiką, kai po apipjaustymo kraujas iščiulpiamas burna. Pediatrai paragino sveikatos apsaugos ministeriją pradėti švietimo kampaniją per poliklinikas ir savivaldybių motinos ir vaiko skyrius, praneša gazeta.ru. Kaip nustatė sveikatos apsaugos ministerija, nuo 2001 iki 2011 metų 11 naujagimių užsikrėtė pūsleline (Herpes simplex virusu) po to, kai apipjaustymo apeigas atliekantis žmogus (mohelis) iščiulpė jiems kraują burna.

Gana neblogai ir Lietuvos vartotojams žinoma kompanija Archos pristatė pirmąjį įrenginį, priklausantį plonų planšetinių kompiuterių serijai Gen10 XS – tai modelis Archos 101 XS, turintis 10,1“ įstrižainės ekraną. Naujovės ypatumas – aksesuaras Coverboard. Tai yra QWERTY klaviatūra su specialiu sudedamu padėkliuku, skirtu planšetiniam kompiuteriui užfiksuoti. Kai tik planšetė nenaudojama, Coverboard gali tapti puikiu apsauginiu dangteliu, kuris turi magnetinį tvirtinimą.

Chuliganai ant memorialinio paminklo dažais išpiešė svastiką ir užrašė „Hi Hitler“. Trečiadienį apie 17 val. Vilkaviškio kapinėse besilankantys žmonės pastebėjo, jog yra išniekintos holokausto aukų kapinės. Chuliganai ant memorialinio paminklo dažais nupiešė svastikos ženklą ir užrašė „Hi Hitler“. Vilkaviškio žydų bendruomenė kreipėsi į policiją prašydama nustatyti nusikaltėlius. Pirminiais duomenimis, kapinėse siautėjo neblaivūs nepilnamečiai, kurių dabar intensyviai ieškoma.

Ši savaitė gamtoje nuspalvinta besibaigiančios vasaros nuotaika. Netrukus gandrų išlėkimo diena. Tai šv. Baltramiejus, rugpjūčio 24-oji. Gandrai, palikdami gimtinę, kartu „išsineša“ ir pavakarius, kurių nuo tos dienos šeimininkė jau neberuošia, nes diena gerokai sutrumpėjo, o darbų sumažėjo. Atsisveikinimo su gandrais diena užbaigia ciklą, kuris senovėje buvo reikšmingas formuojant žemdirbiškąjį kalendorių, paremtą fenologiniais reiškiniais.

Kiekvienas kraštas turi savitų tradicijų ir ceremonijų, bet tik kai kurios iš jų taip sužavi keliautojus, kad tampa tikromis legendomis ar net būna perimamos ir paplinta po visą platųjį pasaulį. Pavakario arbatėlė su užkandžiais (High Tea), Londonas, Anglija Ši į pavakarę geriama arbata dažniausiai patiekiama su pienu (ne grietinėle) ir cukrumi. Prie jos patiekiami paplotėliai su tradiciniu Cornish kremu ar džemu, šviežios bandelės bei nedideli sumuštinukai su agurkais, lašiša ir kt.

Į Klaipėdoje prasidėjusį tarptautinį kalvystės plenerą „Keturi vėjai“ susibūrė Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Ukrainos ir Rusijos kalviai. Per tris plenero dienas senojo amato meistrai žada įvairių staigmenų bei nukaldinti dekoratyvinę tvorelę Danės krantinei. Jau nuo vidudienio kruizinių laivų terminale, vieno iš didžiausio į uostamiestį užsukusio lainerio pašonėje, skambėjo kalvių kūjai.

Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė - švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir garbingiausia švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą turinčiose bažnyčiose nuo seno vyksta dideli Žolinės atlaidai - Pivašiūnuose (Alytaus r.), Krekenavoje (Panevėžio r.), Zarasuose, Rumšiškėse, Pažaislyje ir kt. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Palangoje, Žolinė švenčiama kartu su šv.

Žolinės simbolizuoja gamtos turtų gausą ir vešėjimą, šį šventė yra neatsiejama nuo krikščioniškųjų tradicijų, mat rugpjūčio 15-oji laikoma Mergelės Marijos Ėmimo Dangun diena. Krikščioniškasis pasaulis šią šventę mini mišiomis, o vienas seniausių lietuviškų Žolinių papročių – augalų ir derliaus šventinimas bažnyčioje. Tiek pakanka žinoti apie vieną didžiausių tradicinių lietuvių liaudies ir religinių švenčių - Žolines. Tačiau net tiek daugumai praeivių yra neįkandama užduotis.

Nemažai daliai jaunimo artėjanti Žolinės šventė, ciniškai kalbant, tai proga parūkyti žolės. Kažkam ji asocijuojasi su senais pagoniškais papročiaiso kitiems katalikiškos šalies aborigenams tai mergelės Marijos ėmėimo dangun diena.Kiek darniai ši, gana vėlai į kalendorių įkelta, šventė sugulė į klutūrinę dirvą? Kuri prasmė kurią realiai nustelbia? Be abejo, didžiajai daliai mūsų krašto gyventojų Žolinės šventė neturi kažin kokios prasmės.

Brandaus amžiaus žmonėms skyrybos – sprendimas, kurį reikia gerai apsvarstyti. Per daugelį santuokos metų sutuoktinius neišvengiamai susiejo bendri reikalai, interesai, pareigos ir kiti veiksniai. Skiriamės. Ką daryti toliau? Daugeliu atvejų net jei šeimoje yra susikaupę tam tikrų problemų, sprendimas skirtis atidėliojamas laikui, kai užaugs vaikai.

Oksfordo universitetas įvedė studentams transseksualams palankias vidaus taisykles, kurios nuo šiol leis dėvėti rūbus tinkančius vyriškai ir moteriškai lyčiai, rašo The Telegraph. Pokyčiams įvykus, per oficialias universiteto šventes ar laikant egzaminus, studentai nebeturės laikytis griežto aprangos kodo. Dabar vyrams nebus draudžiama dėvėti sijonus ir pėdkelnes, o moterys galės apsivilkti kostiumus ir pasirišti kaklaraiščius. Naujos taisyklės pradės galioti kitą savaitę.

Vienose kultūrose mirtis ir laidotuvės sutinkama su liūdesiu ir gedulu, bet yra ir labai neįprastų tradicijų, susijusių su šiais žmogaus gyvenime neišvengiamais momentais. Tinklalapis mixstuff.ru pateikia penkias žiauriausias tradicijas, susijusias su laidojimo ritualais.

Kaip jaučiasi tavo draugas gruzinas? Tavo brolio mergina iš Švedijos? Tavo kaimynas iš III-ios laiptinės nevalgo kiaulienos ir negeria alkoholio? Kartais autobuse išgirsti kalbant nesuprantamomis kalbomis? Lietuvai sugrįžus į Europos tautų šeimą, vis daugiau ir daugiau svetimšalių pasirenka mūsų šalį savo namais.

Plaukai yra labai svarbus išvaizdos elementas kiekvienai moteriai. Tačiau jie niekam nėra tokie svarbūs kaip etninei Yao grupei, gyvenančiai Huanglo gyvenvietėje, Kinijoje. Plaukai čia laikomi didžiausia vertybe. Nors Huanglo kaimelis yra visai nedidelis – jame viso labo 82 namų ūkiai – tačiau jis yra gausiai lankomas turistų ir turi itin gilių tradicijų. Labiausiai turistus čia viliojanti tradicija – moterų pamišimas dėl ilgų plaukų.

Kintų miestelio centre veikianti kavinė „Kuršiai“ lankytojams labiausiai žinoma dėl išskirtinių patiekalų iš žuvies, kuriuos virtuvėje besisukanti savininkė Audra Rimkienė ruošia šiek tiek patobulinusi iš vietos gyventojų išgirstus receptus.