„Ar turėčiau jam duoti savo numerį?“
„Kodėl jis dar nepaskambino?“
„Negaliu turėti rimtų santykių, nes nemoku įsipareigoti.“
„Tu man patinki, bet aš tavęs nemyliu...kol kas.“
„Aš esu pasiruošęs atsiklaupti ir perkelti šiuos santykius į naują lygmenį.“
„...Ji pasakė TAIP!“
Žinome tokias istorijas. Netgi jas matėme. Kiekviename bendrabučio kambaryje ir per televizorių pilna istorijų apie…meilę ir meilinimąsi. Terminas „meilinimasis“ yra vartojamas kaip paprastas aktyvaus vaikščiojimo į pasimatymus sinonimas, bet taip buvo tikrai ne visada. Nuo prakaitu permirkusių obuolių iki nupjautos galvos – tai buvo visiškai kitoks ritualas. Nors dauguma žmonių ėmė rinktis rafinuotesnius rankos prašymo metodus, vis dar yra praktikuojančių labai specifines piršlybas…
10. Mieloji, žiūrėk, ką tau turiu... nupjautą galvą!
Labai specifinis piršlybų ritualas, praktikuotas Taivane iki 1930-ųjų, remiantis 150 metų senumo laiškais buvo aptiktas botanikos ekspertų Kewe. Gentis, vadinama Atayals buvo entuziastingi galvų medžiotojai tiesiogine to žodžio prasme. Vyrai po mūšių kaip trofėjus surinktas nupjautas galvas panaudodavo piršdamiesi moterims, kurių norėdavo. Kai galva būdavo priimta, ši vertinga nuosavybė nebūdavo paslepiama. Vietoj to, jos būdavo laikomos atvirame ore ant siauros platformos, kad kiekvienas galėtų pamatyti.
9. Vyras tikrai žino, ką daryti
Jei tikėsime senu skandinavų papročių, vaidinti sunkiai pasiekiamą yra tikrai modernus fenomenas. Kai kuriose skandinavų gentyse XIX a. buvo labai lengva išsiaiškinti, ar mergina yra vieniša ir pasirengusi vestuvėms. Viskas, ką ji turėdavo padaryti, tai prie diržo segėti tuščią peilio dėklą, kad aplinkiniai vyrai žinotų, kad ji ieško tikrosios meilės. Planas buvo paprastas. Jei vyrui patinka mergina, jis įdeda savo peilį į jos dėklą. Jei ji peilį pasilieka, tada vyras gali pasveikinti savo sužadėtinę, nes ji toliau nešios peilį kaip ženklą, kad yra susižadėjusi su tuo vyru. Jei mergina peilį grąžina atgal – vyras turės ieškotis kitos, nes šiai neįtiko.
8. Griebk tą čigonę
Keistą piršlybų ritualą praktikuoja Jungtinėje Karalystėje gyvenantys čigonai. Jo metu vaikinas pagriebia jauną merginą glamonėms, kartais ir per prievartą. Deja, merginos šiuo klausimu negali pareikšti jokios savo nuomonės. Joms neleidžiama pirmoms prieiti prie vaikino ar net pabandyti. Šios merginos, dažniausiai 14 – 21 metų amžiaus, dažniausiai nebelanko mokyklos, kad galėtų susituokti, tarnauti savo vyrams ir atnešti savo šeimoms garbę.
7. Atėjau, pamačiau, nugalėjau...ir gavau žmoną
O dievai, su kuo turėjo susigyventi moterys senovėje! Paėmus bet kurią senovės istorijos knygą, iškart rasite informacijos apie tai, kaip moteris grobdavo įsiveržėliai, kurie puldinėdavo kaimus ir taip parsivesdavo „žmonas“, kad jų civilizacija galėtų toliau gyvuoti. Taigi, tiesiog įsivaizduokite, vieną dieną paprasčiausiai gamini maistą savo mylimiems artimiesiems, o kitą dieną skalbi purvinus kažkokio niekšo skudurus ir turi jį vadinti savo „vyru“.
6. Norėčiau jaunikio
Merginos Indijoje žino, kaip išvengti bendravimo ir vis tiek susirasti jaunikį. Kadangi XXI a. Indijoje vis dar vyksta socio-kultūrinės reformos, maža Biharo valstija Indijos šiaurėje toliau laikosi populiaraus „jaunikio pagrobimo“ ritualo. Tai yra laikoma būdu pasipriešinti kraičio papročiui. Merginos tėvas, kuris nepajėgia suruošti dukros vestuvėms kraičio, gali paprasčiausiai pavogti tinkamą jauną vienišių savo dukrai ir tuojau pat juos sutuokti pagal tradicijas nors ir prieš jaunikio valią.
5. Prakaituoti obuoliai...
Kalbame apie XIX a. Austriją, kurioje gražios merginos galėjo laisvai pasipiršti patinkančiam vyrui su obuolio skiltele. Ir, turėkite omeny, ne bet kokia obuolio skiltele, bet patrinta į jų pažastis per šokių ceremoniją. Jei mergina domina, vyras sutikdamas su džiaugsmu praris skiltelę.
4. Kalbame apie apsaugą
Visada yra plonytė linija tarp lytinių santykių ir intymumo. Tačiau kai kuriis atvejais tai ne plonytė linija, o visas apklotas. Jaunų mylimųjų kantrybeės išbandymu galima laikyti „ryšulio“ tradiciją, paplitusią XVI – XVII a. praktiką Europoje ir Amerikoje. Jauniems vaikinams ir merginoms būdavo leidžiama pasilikti kartu merginos namuose per naktį ir miegoti toje pačioje lovoje, tačiau su pilna apranga, suvyniotiems į atskirus apklotus ir dar su juos skiriančia lenta. Šios tradicijos tikslas buvo leisti jiems pažinti vienas kitą, tačiau apsaugoti nuo bet kokių pagundų.
3. Kas nors ieško laisvos meilės?
Galime tiktai siekti tokio natūralaus gyvenimo būdo, kokį turi Kinijoje ir pietrytinėje Azijoje gyvenantys Dai žmonės. Budizmo pasekėjai, Dai žmonės garsėja savo piršlybų ir vestuvių ritualais. Flirtas, pasimatymai, priešvedybiniai lytiniai santykiai, etc. jie viską turi! Jie taip pat turi labai įdomų tradicinį piršlybų ritualą. Įvairūs žmonės susirenka vienoje vietoje. Visos jaunos moterys sėdi aplink laužą, suka ratelius. Vyrai, apsisupę randonais apklotais, groja muzikiniais instrumentais. Kiekvienas gali prieiti prie patinkančios moters ir jei ji pasako „taip“, ji jį pasikviečia prisėsti šalia jos ant suolo. Jis ją taip pat apdengia apklotu ir pora gali romantiškai praleisti laiką. Meilė tiesiog žydi.
2. Mažoji mergaitė jau užaugo
Jei Dai žmonės turi liberalia dvasia persmelktą požiūrį į meilę, tai Kreung gentys Kambodžoje tiesiog pakylėja piršlybas į kitą lygmenį. Tėvai savo paauglėms dukroms pastato namelius, vadinamus „meilės trobelėmis“. Mergina čia gali praleisti naktį su bet kuriuo vaikinu ar su tiek vaikinų, kiek ji nori, kol susiranda idealų partnerį. Tačiau ji turi rinktis labai atsakingai, kadangi skyrybos šiose benduromenėse neegzistuoja.
1. Mano namai yra tavo namai
Turint omeny dabartinę moterų padėtį Egipte sunku įsivaizduoti laisvę, kuria jos mėgavosi senovėje. Ištekėjusios moterys turėjo lygias teises, buvo nepriklausomos, galėjo turėti savo turto ir netgi išsiskirti su vyru, jei norėjo. Taip pat buvo leidžiama tuoktis iš naujo. Piršlybos būdavo paprastos. Pora turėdavo įsikraustyti ir apsigyventi kartu be jokios formalios ceremonijos. Tai reiškia, kad nereikia jokių badavimų prieš vestuves, nebūna jokių girtų svečių, ilgos ir kankinančios pauzės pries „sutinku“, etc.
