Sausio 6-osios vakarą stačiatikiai minės Kūčias ("Sočelnik"), kitą dieną sės prie Kalėdų stalo. Iki Senųjų Naujųjų metų, sausio 13-osios, merginos mėgins laimę burdamosis. Apie senąsias tradicijas „Šiaulių kraštui“ pasakojo Šiaulių rusų kultūros centro narė, miesto „Santarvės“ vidurinės mokyklos etikos mokytoja Jelena SAMOLIENĖ.
Pagrindinis patiekalas – „sočivo“
Sausio 6-oji – paskutinė didžiojo, 40 dienų stačiatikių prieškalėdinio pasninko diena. Visa šeima, tėvai, vaikai, anūkai, giminės, renkasi prie stalo, ant kurio nėra mėsiškų patiekalų. Vakaras turi būti tylus, ramus.
Nuo senų laikų rusų šeimininkės, ruošdamos Kūčių stalą, ant jo pirmiausia paklodavo šieno, šiaudų, kuriuos uždengdavo balta staltiese.
Šis paprotys kilęs iš Rusijos kaimų, kur pagrindinis žmonių pragyvenimo šaltinis buvo naminiai gyvuliai. Patiesdamos šieną, šeimininkės simboliškai atiduodavo duoklę savo „maitintojams“, taip išreikšdamos viltį, kad jie šeimą išmaitins ir ateinančiais metais.
„Beje, Rusijos kaimuose šis paprotys išliko iki mūsų dienų, – tikina Jelena. – O po Kūčių vakarienės šieną iš po staltiesės šeimininkės atiduoda gyvuliams.“
Gaji ir kita tradicija – Kūčių stalo viduryje padėti pagrindinį patiekalą – „sočivo“, kurio pavadinimas kilęs nuo rusiško žodžio „Sočelnik“ – Kūčios. „O gal atvirkščiai: „Sočelnik“ kilo nuo žodžio „sočivo“, – svarsto Jelena.
Šis patiekalas tradiciškai gaminamas iš nevalytų kviečių grūdų, kurie gali būti keičiami žirniais, ryžiais, grikiais ar kitomis kruopomis. Kviečiai trinami, kad atsiskirtų lukštai. Iš likusių švarių grūdų vandenyje verdama košė.
Aguonų sėklos arba aguonos su migdolų riešutais trinamos tol, kol išsiskiria pienas.
„Man skaniausia gautą aguonpienį pagardinti graikiniais riešutais ir medumi, taip iki šiol gamina mano tėvai. Į šią masę taip pat galima dėti razinų ar kitų džiovintų vaisių“, – sako pašnekovė.
Gautas mišinys skirtas kviečių košei pagardinti. Taip gimsta „sočivo“ – katalikų kūčiukų su aguonpieniu atitikmuo.
Kūčioms – 12 patiekalų
Kaip ir katalikai, stačiatikiai ant Kūčių stalo deda 12 patiekalų, simbolizuojančių ir dvylika metų mėnesių, ir dvylika apaštalų.
Rauginti kopūstai su spanguolėmis, rauginti agurkai, marinuoti obuoliai, marinuoti grybai su smulkintais svogūnais, troškinti kopūstai su grybais, svogūnais – neatsiejama rusų Kūčių stalo dalis.
Valgomi ir patiekalai, populiarūs pasninko metu – įvairi, skirtingai paruošta, dažniausiai kepta žuvis, pyragėliai su kopūstais, bulvėmis ir kitu nemėsišku įdaru.
Rusai garsėja savo kepamais pyragais. Į Kūčioms kepamo pyrago tešlą šeimininkė neretai įdeda monetą, žirnį ar raziną. Kam valgant pyragą teko pinigėlis, ateinančiais metais bus turtingas, kam razina – laimingas.
Pyragų įdarui naudojami grybai, žuvis, bulvės.
Pagrindinis tradicinių rusų Kūčių salotų ingredientas – švieži arba rauginti kopūstai.
Per Kūčias geriamas uogų kisielius arba spanguolių, bruknių morsas.
Ant stalo – žąsis arba antis
Tradicinis rusų Kalėdų stalo pagrindinis patiekalas – kepta žąsis arba antis.
„Nors šiais laikais vis dažniau renkamasi vištą, pati esu kepusi žąsį. Pernai ruošiau antį. Žinoma, reikia nepamiršti, kad žąsiena ar antiena – kietesnė nei vištiena“, – perspėja Jelena.
Kad kepta žąsis būtų sultinga, šeimininkė pagardina mairūnais, smulkintais česnakais, juodaisiais pipirais ir druska. Marinuotis su prieskoniais žąsis turi bent 1–2 valandas.
„Aš žąsį įdarau obuoliais. Jei obuoliai didesni, perpjaunu pusiau, jei labai dideli – ketvirčiais. Įdarytos žąsies kraštus sujungiu dantų krapštukais ir kepu orkaitėje. Žąsis bus minkštesnė, jei prieš kepdami ištrinsite saulėgrąžų aliejumi. Ji keps apie tris valandas. Kartkartėmis patariu žąsį ištraukti ir apipilti sultiniu, kurį mėsa išskiria kepdama“, – pataria pašnekovė.
Jelena gabaliukais skuba supjaustyti dar karštą, tik iškepusią žąsį, nes vėliau ji sukietėja. Žąsiena patiekiama su virtomis bulvėmis, obuoliais, kuriais buvo įdaryta žąsis, ir raugintais arba su grybais troškintais šviežiais kopūstais.
Dar vienas skanus žąsienos pagardas – šviežios slyvos, išvirtos su trupučiu cukraus ir paskanintos mėgstamais prieskoniais. Į šį padažą galima dėti bruknių ar spanguolių.
Ant Kalėdų stalo atsiranda vietos ir pyragams, pyragėliams su mėsos įdaru.
„Nekalti“ burtai su ugnimi
Laikotarpis nuo Kalėdų iki Senųjų naujųjų metų Rusijoje skirtas kalėdoti ir vadinamas „sviatki“. „Tai šventinis laikotarpis, kai priimta eiti į svečius, pramogauti važinėjant rogutėmis, čiuožinėjant pačiūžomis.
Anksčiau jaunimas kaimuose burdavosi drauge ir dainuodami vaikščiojo po trobas, o šeimininkai turėjo juos vaišinti saldumynais ir apdovanoti pinigais.
Tikėta, kuo šeimininkai dosnesni svečiams, tuo jiems bus dosnesni ateinantys metai. Kai kuriuose Rusijos kaimuose šis paprotys yra likęs iki mūsų dienų.
„Sviatki“ – bene laukiamiausias jaunų, netekėjusių merginų metų laikas, kuomet jos gali griebtis burtų, kad sužinotų kuo daugiau apie savo būsimus vyrus, ateitį.
„Man mieliausi to laikotarpio burtai – „nekalti“ žaidimai, nesusiję su veidrodžiais ir bendravimu su ano pasaulio jėgomis“, – sako pašnekovė, siūlydama išbandyti keletą iš jų.
Jelena į ranką ima ir dviems kitoms burtų dalyvėms duoda vienodo ilgio siūlus. Vienu metu siūlai nuo apačios padegami: kurios siūlas greičiau sudegs – ta pirmoji ištekės.
Kitiems burtams reikės degtukų. Du degtukai įsmeigiami į degtukų dėžutę galvutėmis aukštyn ir vienu metu uždegami. Tai darydama mergina turi sugalvoti vaikino, dėl kurio buria, vardą. Jei sudegę degtukai palinks vienas prie kito – jaunuoliams lemta būti kartu. Jei žvelgs į priešingas puses – jų keliai išsikirs. Jei prie kito bus palinkęs vienas degtukas, tai bylos apie meilę be atsako.
Burti galima ir veltiniu
Norėdama sužinoti, kas laukia ateinančiais metais, į veltinį Jelena deda taurelę, svogūno galvutę, saldainį, paprastą ir auksinį žiedus. Ji siūlo burtų dalyvėms iš veltinio traukti pirmą pasitaikiusį daiktą. Taurelė simbolizuoja linksmybes, svogūnas – ašaras, saldainis – saldų gyvenimą, paprastas žiedas – vestuves, auksinis žiedas – turtingą šeimyninį gyvenimą.
Bene žinomiausias ir populiariausias Rusijoje – kitas su veltiniu susijęs burtas. Išėjusios ant kelio kaimo merginos viena po kitos per petį mesdavo veltinį. Į kurią pusę rodo nukritusio veltinio nosytė, iš ten jai laukti piršlių.
Kaimuose merginos mėgo ir tebemėgsta kitą burtą: priėjusios prie malkinės, nusisukusios traukia po vieną malką. Stora, tiesi malka liudija, kad mergina ištekės už turtingo vyro. Jei malkoje daug šakų – ji turės daug vaikų, jei plona, daili – mergina gaus vyrą su geru charakteriu.
„Sviatki“ baigiasi, atėjus Seniesiems naujiesiems metams. Jie Rusijoje švenčiami taip, kaip Naujieji metai, gal tik kiek kukliau.
Marina VISOCKIENĖ
