Apklausa: advento susikaupimas – ne jaunimui?

Ka­ta­li­kai šiuo lai­ko­tar­piu su­si­lai­ko nuo links­my­bių, triukš­ma­vi­mo, o pro­tes­tan­tai ar­tė­jan­čių Ka­lė­dų lau­kia su trenks­mais. Šiuo lai­ko­tar­piu bu­vę ir dau­giau įvai­rių drau­di­mų – draus­ta kirs­ti miš­ką, dirb­ti triukš­min­gų dar­bų, kirp­ti avių, il­gai va­ka­ro­ti po vi­dur­nak­čio. Mies­te su­tik­tų žmo­nių klau­sė­me, ar jie lai­ko­si nuo se­no puo­se­lė­ja­mų tra­di­ci­jų.

Eg­lė: „Aš ne­su iš tų, ku­rie puo­se­lė­ja re­li­gi­nes tra­di­ci­jas, nes ne­pa­sa­ky­čiau, kad jo­mis tvir­tai ti­kiu. Se­ne­liai sten­gia­si ma­ne pa­ska­tin­ti la­biau do­mė­tis, da­ly­vau­ti vi­suo­me­nės šven­tė­se, sau­go­ti tra­di­ci­jas. Ad­ven­to tra­di­ci­jos, ma­nau, iš­liks dar il­gai, nes tai paį­vai­ri­na žmo­nių gy­ve­ni­mą, juk vis dėl­to rei­kia kaž­kuo ti­kė­ti.“

Li­nas: „Ne­su la­bai ti­kė­ji­mą iš­pa­žįs­tan­tis krikš­čio­nis. Kaž­ka­da šios tra­di­ci­jos man bu­vo gy­vos, ta­čiau ne to­dėl, kad taip tie­siog priim­ta, o to­dėl, kad Ka­lė­das no­rė­jau su­tik­ti be rū­pes­čių, pa­leng­vė­ju­sia sie­la. Mū­sų šei­ma ga­na li­be­ra­li, to­dėl tė­vai sten­gia­si man ne­da­ry­ti įta­kos to­kiais klau­si­mais, be to, ir pa­tys nė­ra iš to­kių, ku­rie vi­sas tra­di­ci­jas pa­lai­ko. Ad­ven­to tra­di­ci­ja ga­li su­nyk­ti, nes jau ir da­bar ne­bė­ra Lie­tu­vo­je na­cio­na­li­nio, re­li­gi­nio iš­skir­ti­nu­mo, nors per di­džią­sias šven­tes baž­ny­čio­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne­ma­žai jau­ni­mo.“

Ire­na: „Aš re­li­gi­nių tra­di­ci­jų lai­kau­si, nes taip auk­lė­jo tė­vai, o da­bar ir sa­vo vai­kus, anū­kus taip auk­lė­ja­me. Iš pra­džių ne­bu­vo la­bai priim­ti­na, kai ka­ted­ro­je vyk­da­vo įvai­rūs kon­cer­tai, ta­čiau da­bar pri­pra­to­me, nes kon­cer­tai vyks­ta tik­rai aukš­to ly­gio. Gi­mi­nė­je nė­ra bu­vę, kad to­kiu lai­ko­tar­piu kas nors kel­tų ves­tu­ves. Jei pa­si­tai­ko ko­kia nors šven­tė, ga­li­ma nuei­ti į ko­kį nors kon­cer­tą, kur skam­ba ge­ra, ra­mi mu­zi­ka. Is­to­ri­jo­je, ma­nau, vis­kas kar­to­ja­si spi­ra­lės prin­ci­pu – kas anks­čiau bu­vo ge­ra, anks­čiau ar vė­liau vėl su­grįš.“

Lu­kas: „Re­li­gi­nių tra­di­ci­jų be­veik ne­si­lai­kau. La­biau to­kių tra­di­ci­jų lai­ko­si tė­vai, se­ne­liai, man vi­sa tai nė­ra ak­tua­lu. Ma­nau, kad vis dėl­to ad­ven­to ir ki­tų šven­čių tra­di­ci­jos iš­liks, jei tė­vai vis­ką per­duos sa­vo vai­kams.“

Mo­ni­ka: „Man tai yra pa­mirš­ta. Kai bu­vau ma­žes­nė, tė­vai ir se­ne­liai ska­tin­da­vo pai­sy­ti krikš­čio­niš­kų tra­di­ci­jų, o iki šiol iš­li­ku­sios gal­būt yra tik Kū­čių tra­di­ci­jos. Ma­nau, kad to­kios tra­di­ci­jos ir atei­ties ne­tu­ri, nes jau­ni­mas yra per­ne­lyg su­pa­sau­lė­jęs.“

Pet­ras: „Aš juk esu krikš­čio­nis, to­dėl šios tra­di­ci­jos nė­ra sve­ti­mos. Ei­nu į baž­ny­čią, sten­giuo­si elg­tis taip, kaip priim­ta, kaip el­gė­si ma­no tė­vai. Ra­my­bę, ma­nau, rei­kia gerb­ti, juk jei va­sa­rą yra dar­by­me­tis, tai rei­kia dirb­ti, o da­bar – ra­my­bės, su­si­kau­pi­mo me­tas, to­dėl taip ir rei­kė­tų elg­tis. Da­bar, kai jau­ni­mas iš­va­žiuo­ja, grįž­ta su ki­tų ša­lių tra­di­ci­jo­mis, sun­ku pa­sa­ky­ti, ar mū­siš­kės iš­liks. Aš džiau­giuo­si, kad ma­no anū­kai ei­na ma­no pė­do­mis.“

Šiau­lie­tė: „Ad­ven­to tra­di­ci­jų lai­kau­si: mal­da, pa­snin­kas, iš­mal­da. Vi­sos šven­tės tu­rė­tų vyk­ti su sai­ku, ne­bū­ti­na vi­sai ty­liai sė­dė­ti. Links­min­tis tu­rė­tu­me at­vi­rai, tai ne­ga­li bū­ti drau­džia­ma. Links­miems rei­kė­tų bū­ti iš­ti­sus me­tus. Ma­nau, atei­ty­je tu­rė­tų iš­lik­ti ta džiu­gaus Ka­lė­dų lau­ki­mo tra­di­ci­ja.“

Al­bi­na: „Lai­kau­si pa­snin­ko, penk­ta­die­niais ne­val­gau mė­sos, vaikš­tau į baž­ny­čią. Šiuo lai­ko­tar­piu ne­ga­li­ma links­min­tis, tad sten­giuo­si šių tra­di­ci­jų lai­ky­tis. Jei pa­si­tai­ky­tų ko­kia nors šven­tė, ma­nau, ne­bū­tų la­bai blo­gai ir at­švęs­ti, tik ra­miai, vie­ną ki­tą gra­žią dai­ne­lę su­dai­nuo­jant.“

Be­nas JAN­KAUS­KAS