Gedimino prospekto pradžioje nuo Arkikatedros mugėje lankytojus kviečia tradicinių amatų atstovai, šįmet siūlantys įvairiausių dirbinių – nuo pūstašonių molinių ąsočių, pintinių, verbų, rainų juostų ir kitų tekstilės gaminių iki namuose virto muilo ir įvairiems paukščiams skirtų inkilų.
Prospekto viduryje daugiausia įsikūrusios rūkstančios maitintojų virtuvės ir kulinarinio paveldo gamintojai, toliau driekiasi Svečių alėja ir šiuolaikiškas jaunimo Kaziukas ties Lukiškių aikšte.
Medžio dirbiniais T. Vrublevskio gatvėje prekiaujantis Kazimieras iš Žemaitijos buvo užsispyręs ir nelinkęs derėtis, mat savo vardadienį jis ne švenčiąs, o šąlantis, siūlydamas iš toli atvežtus rankų darbo gaminius.
Pirmąją mugės dieną pirkėjai nebuvo itin greiti traukti piniginių ir nevengė derėtis bei matuotis patikusias prekes. Ypač daug puošeivų sulaukė iš milo veltos spalvingos smailiabokštės kepurės, papuoštos miniatiūriniais gyvūnėliais. Akį traukė sodrių spalvų languotos žemaitiškos skaros, raini sijonai ir šio regiono tautiniai kostiumai.
Pavasarį skelbianti tradicinė Kaziuko mugė tris dienas džiugins ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų darbais, bet ir didžiule Žemaičių dienų kultūrine programa, kurią mugės lankytojams dovanoja Žemaitijos miestai ir rajonai bei Vilniuje gyvenantys žemaičiai. Šeštadienį sostinės Visų Šventųjų bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už Žemaitijos krašto žmones. Vėliau vyks teatralizuotos karnavalinės eitynės nuo Lukiškių aikštės iki Rotušės aikštės, kurioje vidurdienį vyks Žemaičių dienų atidarymas.
Istorinė Kaziuko mugė Vilniuje rengiama daugiau kaip 400 metų - nuo 1604-ųjų, kai įvyko šventojo karalaičio Kazimiero pagerbimo eisena ir šventinis kermošius. 1827 m. Vilniaus pirkliai gavo privilegiją šv. Kazimiero dieną, kovo 4-ąją, rengti jomarką. 1901 m. Kaziuko mugė buvo perkelta į Lukiškių aikštę. Nuo pokario beveik pusę amžiaus Kaziukas šurmuliuodavo Kalvarijų turgavietėje, o 1989-aisiais vėl grįžo į Senamiesčio gatves ir aikštes.
Etnologo Liberto Klimkos žodžiais, „turėdama šimtmečių tradiciją, rodydama rankų darbo išmoningus gaminius, vaišindama kulinarinio paveldo valgiais, džiugindama unikaliomis vilnietiškomis verbomis, Kaziuko mugė neturi lygių aplinkiniuose kraštuose“.
