Pagrindinė Tarptautinės moters dienos prasmė – parodyti moterų solidarumą ir kovą siekiant lyčių lygybės bei vienodų galimybių. Tačiau lietuviams ši diena jau ne vieną dešimtmetį siejasi tik su sovietmečiu ir tulpėmis apsiginklavusiais vyrais. O kitose pasaulio šalyse kovo 8-ąją moterys išeina į gatves, protestuoja prieš patiriamą diskriminaciją, smurtą ir aktyviai kovoja už savo teises.
Vyrai nutraukdavo karus
Moters dienos ištakos siekia antikos laikus. Jau tada tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo vyrų dėmesio ir, kitaip nei dabar, tai neturėjo nieko bendra su politika.
Tą dieną kariai nutraukdavo karus ir grįždavo pas savo moteris, kad galėtų jas apgaubti dėmesiu.
Idėja švęsti Tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX a. sandūroje, kai prasidėjo sparti industrializacija bei ekonominė plėtra ir kilo masinių protestų prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų ir įvyko būtent 1857 m. kovo 8-ąją, kai Niujorko tekstilės fabrike moterys sukilo dėl ypač prastų darbų sąlygų ir mažų atlyginimų. Protestuotojas išvaikė policija, tačiau jau po kelių mėnesių jos įsteigė pirmą profesinę darbuotojų sąjungą. Tarp moterų kilęs didžiulis nepasitenkinimas dėl priespaudos ir nelygybės skatino jas ir toliau aktyviai siekti permainų. Kovo 8-ąją kasmet vykdavo įvairūs protestai. Vienas žymesnių įvyko 1908 m., kai 15 tūkst. moterų žygiavo per Niujorką reikalaudamos trumpesnių darbo valandų, didesnės algos ir balsavimo teisių.
Sukrėtė tragiškas įvykis
Tarptautinės moters dienos, kaip tam tikros simbolinės šventės, įteisinimas susijęs su politinėmis pažiūromis: 1899 m. demokratiškų pažiūrų politikė vokietė Klara Cetkin pirma pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių, o 1910 m. jos iniciatyva Štutgarte buvo surengta pirma tarptautinė moterų konferencija. Joje dalyvavo daugiau nei 100 moterų iš 17 pasaulio šalių. Jau kitais metais Moters dieną ėmė švęsti ir Europa. Pirmos tai padarė feministiniais judėjimais garsėjančios šalys – Švedija, Danija, Austrija ir Vokietija.
Kad reikia kovoti už savo teises, moterys itin gerai suvokė po tragiško įvykio, kuris nutiko beveik iš karto po pirmo ofi cialaus Moters dienos paminėjimo 1911 m. Tų pačių metų kovo 25 d. per gaisrą Niujorko Triangle fabrike žuvo daugiau nei 140 čia dirbusių moterų, daugiausia italių ir žydžių emigrančių. Kilus gaisrui, moterys negalėjo evakuotis iš devinto pastato aukšto: mat durys buvo užrakintos, kad jos negalėtų išeiti ir pasidaryti pertrauką. Šis baisus įvykis atkreipė viso pasaulio gyventojų dėmesį į moterų teises, darbo sąlygas ir įstatymus JAV.
Švenčiame rusiškai
Ypač daug dėmesio šiai šventei buvo skiriama Sovietų Sąjungoje. 1917-ųjų paskutinį vasario sekmadienį Rusijos moterys pradėjo streiką „už duoną ir taiką“. Tai buvo jų atsakas į daugiau nei 2 milijonų Rusijos kareivių žūtį kare. Streikas truko 4 dienas, kol caras buvo priverstas suteikti moterims teisę balsuoti. Pagal tuo metu Rusijoje naudotą Julijaus kalendorių tai buvo vasario 23 d., pagal Grigaliaus kalendorių – kovo 8 d.
Po bolševikų revoliucijos feministinių pažiūrų Aleksandra Kolontaj įkalbėjo Leniną šią dieną paskelbti valstybine švente. Visą Tarybų Sąjungos gyvavimo laikotarpį ši šventė pabrėžė dirbančios moters herojiškumą. Buvo įprasta, kad tą dieną vyrai moterims teikia gėles, dažniausiai tulpes. Ši tradicija gaji iki šiol ir Lietuvoje. O Jungtinės Tautos daug metų rengia kasmetines konferencijas, kurių tikslas – koordinuoti įvairias tarptautines iniciatyvas už moterų teises ir dalyvavimą politinėje, socialinėje, ekonominėje veikloje.
Moters dieną 1977 m. Jungtinės Tautos paskelbė ypatinga galimybe švęsti pažangą siekiant moterų lygybės. Kai kuriose šalyse Kovo 8-oji yra oficiali šventė (Rusijoje, Baltarusijoje, Makedonijoje, Armėnijoje, Moldavijoje, Ukrainoje ir kitur). O, pavyzdžiui, Kanadoje kovo 2–8 d. švenčiama Tarptautinė moterų savaitė.
