Šventėje, kurios istorija siekia net 1621 metus, dalyvavo apie 200 vietinių gyventojų. Apeigos reprezentuoja amžiną kovą tarp gėrio ir blogio. Manoma, kad šuolis per vaikus juos nukreipia geruoju gyvenimo keliu, atverdamas jiems kelią į rojų. Be to, vietiniai gyventojai tiki, kad tokiu būdu nuo piktųjų dvasių yra išvalomas ir visas miestelis.
Pagal tradiciją, tėvai centrinėje miestelio aikštėje ant žemės paguldo savo vienerių metų vaikus, per kuriuos vėliau šokinėja geltonu, Šėtoną simbolizuojančiu kostiumu, apsirengęs vyras. „Mes didžiuojamės, kad sugebėjome išsaugoti šią šventę per ilgus amžius“, – pasakoja miesto merė Marianela Manrique.
Nepaisant vaikams iškylančio pavojau, nėra jokių duomenų, kad per visą šventės istoriją būtų nukentėjęs bent vienas vaikas. Tiesa, praėjusiais metais Popiežius Benediktas XVI paragino Ispanijos kunigus atsiriboti nuo šių apeigų.
