Vienas iš seniausių ir žymiausių viso pasaulio parlamentų turi nemažai keistų tradicijų, kurios gali nustebinti ir netgi prajuokinti. Balsas.lt pateikia dešimt unikalių Didžiosios Britanijos parlamento keistenybių.
10. Nėra Konstitucijos.
10 Didžiosios Britanijos parlamento keistenybių (nuotr. Wikipedia)
Jeigu būti tikslesniems, nėra vieno konkretaus dokumento, kuriame būtų išdėstyta, kaip turi būti valdoma valstybė. Didžioji Britanija yra viena iš nedaugelio valstybių be raštiškos Konstitucijos (kitos tokios yra Izraelis, Naujoji Zelandija ir San Marinas). Vietoje to valdymas remiasi atskirais įstatymais ir tradicijomis, kurios vystėsi šimtmečiais.
9. „Karališkoji sankcija“
10 Didžiosios Britanijos parlamento keistenybių (nuotr. Wikipedia)
Įstatymas gali būti priimtas tik tokiu atveju, jei Karalienė duos savo sutikimą arba vadinamąją „karališkąją sankciją“. Ji vis dar turi teisę „sutikti“, „atsisakyti„ arba „atidėti“ bet kokį įstatymą parlamente.
Realybėje nė vienas monarchas nėra atsisakęs patvirtinti jokio įstatymo nuo 1708 metų, todėl visuotinai suvokiama, kad Karalienė patvirtina visus jai teikiamus įstatymus.
8. Balsavimo sistema
10 Didžiosios Britanijos parlamento keistenybių (nuotr. Wikipedia)
Balsų skaičius, kurį partija gauna per rinkimus, ir gaunamų vietų skaičius parlamente retai turi tiesioginį ryšį. Rinkėjai pasirenka kandidatą savo apylinkėje, ir daugiausia balsų gavęs kandidatas užima vietą. Jeigu vienas kandidatas gauna 60 procentų balsų, 40 procentų kito kandidato balsų niekur nebesiskaičiuoja.
Tai yra pakankamai paprasta sistema, tačiau šalyje, kurioje yra trys pagrindinės partijos, tai gali sukelti tam tikrų anomalijų. Pavyzdžiui, 2005 metais leiboristai gavo tik 37 procentus balsų rinkimuose, tačiau užemė 55 procentus parlamento vietų.
7. Ministro pirmininko pasirinkimas
10 Didžiosios Britanijos parlamento keistenybių (nuotr. Wikipedia)
Rinkėjai neturi jokios įtakos tam, kas taps ministru pirmininku – daugiausia, ką jie gali padaryti, yra balsuoti už patinkančią partiją. Kaip ir galima tikėtis iš senos sistemos, ministro pirmininko paskyrimas nėra labai paprastas. Po rinkimų daugumą balsų surinkusios partijos lyderis keliauja į Buckinghamo rūmus ir prašo Karalienės suformuoti vyriausybę. Tačiau pas Karalienę keliaujantiems lyderiams neverta nerimauti – Karalienė niekada nepasakys „ne“ daugiausia balsų surinkusios partijos lyderiui.
6. „Pakibęs parlamentas“
Balsavimo sistema dažniausiai užtikrina, kad laimėjusi partija turi stiprią daugumą, tačiau kartais balsai neleidžia išsiaiškinti aiškaus nugalėtojo. Tokiose situacijose atsiranda „pakibusio parlamento“ grėsmė – įmanoma galimybė, kad dvi partijos bendradarbiaus kartu iki kitų rinkimų. Jeigu nė viena iš partijų nesugeba gauti daugumos, buvęs ministras pirmininkas gali išlikti savo poste. Pavyzdžiui, leiboristai galėtų užimti trečią vietą rinkimuose, tačiau, per daug neatsilikę nuo kitų, galėtų išsaugoti premjero postą.
10 Didžiosios Britanijos parlamento keistenybių (nuotr. Wikipedia)
5. Rinkimų paskelbimas.
10 Didžiosios Britanijos parlamento keistenybių (nuotr. Wikipedia)
Nėra jokio fiksuoto laikotarpio tarp rinkimų. Įstatymas teigia, kad parlamento rinkimai turi vykti mažiausiai kartą per penkerius metus, tačiau rinkimai gali būti paskelbti bet kada šių penkerių metų tarpe. Nors Karalienė turi teisę paleisti parlamentą, konvencija leidžia ministrui pirmininkui pasirinkti kada tai įvyks.
Kai premjeras nusprendžia, kad atėjo laikas tai padaryti, jis keliauja pas Karalienę ir paprašo paleisti parlamentą. Tai leidžia valdantiesiems pasirinkti sau palankiausią laikotarpį.
4. Lordų rūmai.
10 Didžiosios Britanijos parlamento keistenybių (nuotr. Wikipedia)
Visi įstatymai turi būti ratifikuoti Lordų rūmų atstovų. Lordai gali atmesti įstatymų projektus, tačiau Bendruomenių rūmai vis tiek galiausiai gali patvirtinti įstatymą. Tačiau tokios nesusitarimų situacijos pasitaikos itin retai.
3. „Neparlamentiška kalba“
10 Didžiosios Britanijos parlamento keistenybių (nuotr. Wikipedia)
Parlamento posėdžio metu parlamentarams draudžiama naudoti žodžius, galinčius įžeisti parlamento „orumą“. Į šią sąvoką patenka keiksmažodžiai, asmeniniai įžeidimai ir, svarbiausia, kito parlamentaro apkaltinimas nesąžiningumu. Tam tikri žodžiai yra paskelbti „neparlamentiškais“: bailys, chuliganas, melagis, išdavikas, gatvės vaikėzas ir kiti.
Šios taisyklės yra pakankamai veiksmingos, tačiau kai kurie parlamentarai įsigudrina įžeisti kitus, nenaudodami minėtųjų žodžių: „ekonomiškas tiesos srityje“ – melagis, „neįprastai pavargęs“ – girtas.
2. „Ceremoninis vėzdas“
10 Didžiosios Britanijos parlamento keistenybių (nuotr. Wikipedia)
Parlamento posėdžio metu salės centre padedamas „Ceremoninis vėzdas“ – papuošta auksinė lazda. Šis vėzdas reprezentuoja Karalienės viršenybę ir simbolizuoja posėdžio teisėtumą. Vėzdą ne kartą bandyta pavogti.
1. Balsavimas
10 Didžiosios Britanijos parlamento keistenybių (nuotr. Wikipedia)
Balsavimas Didžiosios Britanijos parlamente vyksta pakankamai keistai ir ekscentriškai. Po balsavimo paskelbimo parlamentarams paskiriamos aštuonios minutės, per kurias jie turi žengti į vieną iš dviejų kambarių: „Taip“ arba „Ne“. Laikui pasibaigus, durys yra uždaromos, o parlamento nariai sustoja, kad būtų suskaičiuoti.
Net ir aukščiausi pareigūnai, įskaitant ir ministrą pirmininką, gali būti pastebėti besibraunantys prie teisingo kambario durų.