Įsivaizduojate, kas būtų, jei reikėtų dėvėti čadras, atsisakyti vakarėlių naktiniuose klubuose... tiesiog sėdėti namie ir visą laiką skirti vyrui bei vaikams. O jei dar būtumėte ne vienintelė vyro žmona?!
Mūsų, „euromoterų“, nuomone, kolegių iš Rytų gyvenimas tikrai nepavydėtinas. Bet kodėl tuomet jos nieko nedaro? Neleidžia religija? Kausto baimė? O gal joms visa tai įprasta? Vakariečių nuomonių apie moterų gyvenimą pagal musulmoniškas taisykles prisiskaitome ir prisiklausome nemažai. Bet ar islamo moterys tikrai jaučiasi tokios varganos pelytės, kaip mums atrodo?
Istorijos pėdsakais
Istoriniuose metraščiuose randama žinių, kad musulmonų moterys net senovėje nebuvo įkalintos namuose: jos lydėdavo armijas per mūšius, patarnaudavo kariams, ruošdavo maistą, slaugydavo sužeistuosius. Islamas suteikė moterims tokias pat teises kaip vyrams: sudaryti kontraktus, užsiimti verslu, savarankiškai uždirbti ir turėti pinigų. Taip pat politines teises – balsavimu pareikšti valią per rinkimus ir užimti valstybinius postus. O dabar prisiminkime Vakarų moterų kovas dėl lyčių lygių teisių. Dar tebedrąsu kalbėti apie moterų diskriminaciją islamo
kraštuose?
Islamo moteris atleidžiama nuo kai kurių religinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, nuo maldų ir pasninko per menstruacijas ir laukiantis kūdikio. Ji neprivalo lankyti pamaldų mečetėje penktadieniais. Priešingai nei vyras, ji neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Kaip motina ji daugiau pripažįstama ir gerbiama Dievo akyse. Kaip būsima žmona turi teisę reikalauti iš būsimo vyro išpirkos, kuri taps jos nuosavybe. Moteris turi teisę į visišką aprūpinimą ir visapusišką vyro paramą. Ji neprivalo dirbti arba dalytis su vyru šeimos išlaidomis. Kaip duktė ar sesuo turi teisę
būti saugoma tėvo ar brolio.
Turtas
Islamas suteikė moteriai teisę paveldėti dalį turto. Iki islamo ji ne tik negaudavo šios dalies, bet pati buvo laikoma vyro paveldėta nuosavybe. Vyras pagal islamo įstatymus teikia paramą giminei: brolio šeimai (jei brolis miręs), seneliams, nedarbingiems tėvams, vaikams iš pirmesnės santuokos (jei tokių yra), savo šeimai, t. y. žmonai ir vaikams. Moteris nėra įpareigojama tuo rūpintis. Ji turi visišką laisvę naudoti savo santaupas taip, kaip pati panorės.
Skyrybos
Islamo pasekėjams santuoka – šeimos pagrindas, todėl tarp sutuoktinių turi būti puoselėjamas meilės ryšys. Rūpinimasis šeima – žmonijos išlikimo ir gausėjimo sąlyga, todėl skyrybos – smerktinos. Tačiau tai nereiškia, kad ištuoka – draudžiama. Be to, po skyrybų moteris nepaliekama likimo valiai. Islamas įpareigoja vyrus apmokėti skyrybų išlaidas ir materialiai remti vaikus. Skyrybų gali prašyti ne tik vyras, bet ir moteris.
Hidžabą (galvos apdangalą, slepiantį moters plaukus nuo aplinkinių akių), kuris mus taip gąsdina, islamo moteris suvokia visiškai kitaip. Mums sunku suprasti, tačiau islamo reikalavimą gobtis hidžabu musulmonė laiko ne prievarta ir pažeminimu, o privilegija. Moterų teisių gynėjų bandymai kovoti dėl islamo moterų teisės atsisakyti hidžabo patyrė visišką fiasko, nes musulmonės nenori jo nusiimti.
Vyrų nuomonė čia tikrai nieko nereiškia. Mes, vakarietės, manome, kad kuo daugiau kūno moteris uždengia, tuo mažiau laisvės ji turi. Islamo moteriai atrodo atvirkščiai – kuo labiau moteris apsinuogina, tuo pažeidžiamesnė tampa. Kuo daugiau užsidengia, tuo didesnę vyrų pagarbą pelno.
Pasak hidžabo dėvėjimo tradiciją ginančių, šitaip moteris tarsi pareiškia, kad nenori, jog su ja būtų elgiamasi kaip su preke. Šydas – orumo, o ne pažeminimo ženklas. Moterims leidžiama neapsidengti prie savo vyro, artimų giminaičių ir prie moterų. Musulmonės nesupranta, apie kokią laisvę kalba vakarietės.
Jos negali suvokti, kodėl krūtų demonstravimas – laisvės ir lygių galimybių išraiška. Jų nuomone, vyrai ir moterys yra lygūs ne galimybe demonstruoti savo kūnus, bet teisėmis. Tai, kad nusivilksi palaidinę ir pasišvaistysi krūtimis, dar nereiškia, kad esi lygi su vyrais. Jei užsidengsi kūną, automatiškai nesiųsi signalo, kad esi prispausta ir užguita.
Kita vakarietiškos laisvės pusė
Kiekvienas mūsų turi savo nuomonę ir požiūrį į islamą, tačiau visada pravartu išklausyti antrą pusę. Juk vienos tiesos nebūna. Gal iš tiesų vakarietiškos visuomenės moterų laisvė nėra jau tokia tikra laisvė? Kaip atrodyti, kaip elgtis, kaip mylėtis, kiek uždirbti, kiek sverti... Šios ir panašios nuolatinės dilemos daugeliui moterų kelia depresiją. Ne visos juk atitinka standartus. Standartus, kurie įkalina moterį jos gyvenime, prikausto prie kažkieno nuomonės.
Kuri... rytietė ar vakarietė yra iš tiesų laisva?
Greta Kazlaitė
