stresas

Stresas ir pernelyg didelis krūvis darbe išsekina organizmą, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jei jus tenkina užimamos pareigos ir atlyginimas, neketinate keisti darbo, tuomet pateikiame keletą patarimų, padėsiančių kovoti su stresu darbe. •Skaldykite ir valdykite! Susikurkite reikiamų atlikti darbų veiksmų sistemą. Susidėliokite darbus pagal svarbumą ir skubumą. Dirbkite vadovaudamiesi Aleksandro Makedoniečio principu.

Visiems žinoma, kad sunkus ir įtemptas darbas gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Mokslininkai tvirtina, kad įtemptas darbo grafikas ypač neigiamai veikia moters organizmą. Tyrimais įrodyta, kad moterys darbe dažniau patiria stresą nei vyrai. Be kito neigiamo poveikio organizmui, stresas ypač kenkia reprodukcinei sistemai. Apimtos streso moterys dažnai griebiasi cigarečių, bando pašalinti stresą stipria kava ar skaniu, ir žinoma, kaloringu, maistu.

Dėl konkurencingo transporto sektoriaus pobūdžio gali kilti sveikatos darbe stiprinimo ir komercinių sunkumų, su kuriais susiduria įmonės, interesų konfliktų. Kita vertus, dalis transporto įmonių pripažįsta, kad veiksmingai sustiprinus sveikatą darbe galima ne tik išvengti sveikatos problemų, bet ir daug sutaupyti, pavyzdžiui, sumažinus neatvykimų į darbą skaičių.

Dėl streso valgymo įpročiai dažnai tampa nebekontroliuojami. Nors visi mes į stresą reaguojame skirtingai, vis dėlto kai kurios reakcijos būna panašios. Auganti įtampa kelia norą užkandžiauti. Daugeliui žmonių kartu su stresu atsiranda didžiulis noras suvalgyti "ką nors saldaus". Angliavandenių troškimas gali būti susijęs su organizmo bandymu pagaminti smegenyse daugiau serotonino. Serotoninas – cheminė medžiaga, sukelianti ramybės ir pasitenkinimo jausmą.

Žiemos švenčių sezonas turėtų būti idiliškiausias metų laikas, skirtas dalytis džiaugsmu ir meile su šeima, artimaisiais, draugais. Deja, daugumai žmonių jis virsta nesibaigiančiu stresu ir finansinių nepriteklių bei pykčio metu. Užuot gėrėjęsi puikiu žiemišku oru, jie grūdasi sausakimšose parduotuvėse, lieja apmaudą dėl vis tuštėjančios piniginės ir galiausiai susipyksta su tais, kuriems per šventes ketino skirti visą dėmesį ir meilę.

Kartais atrodo, kad lenktyniaujame su laiku: bėgame, važiuojame, skrendame, dirbame keliuose darbuose, nespėjame ramiai pavalgyti, neturime laiko pabendrauti su šeimos nariais, pailsėti, sustoti. Prieškalėdiniu laikotarpiu skubame dar labiau. Galvotrūkčiais lėkdami nebeįsiklausome į save ir ilgainiui prarandame sveikatą. Jaučiamės nesaugiai Šiandien jau tarsi tampa normalu iš darbo grįžti 22 val. vakaro, o naktimis ir savaitgaliais dirbti namuose.

Mikrobiologas, buvęs biržos makleris Johnas Coatsas teigia, kad ekonominė situacija galėtų būti visiškai kitokia, jei laiku būtų prisiminta biologija.   Protas ir kūnas Johno Coatso teigimu, dabar pernelyg dažnai, kalbant apie žmogų, jo kūnas atskiriamas nuo proto, tarsi tai būtų du skirtingi dalykai – protas sau, kūnas sau. Nors toks požiūris madingas, bet protas ir kūnas yra nedaloma visuma. Mes negalime kalbėti apie protą, ignoruodami jam siunčiamus kūno signalus.

Smurtą patyrę vaikai susiduria su rizika patirti nerimą ir nuotaikų sutrikimus, nes traumuojanti gyvenimo patirtis palieka ilgai išliekančius pokyčius jų genuose, rašo „Science Daily“. Miuncheno Maxo Plancko psichiatrijos instituto mokslininkai patvirtino, kad vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali lemti pokyčius FKBP5 gene. Traumos sukelia ilgalaikius pokyčius streso hormonų reguliavimo sistemoje.

Neturintiems darbo vyresniems nei 50 metų žmonėms padidėja tikimybė patirti širdies smūgį, skelbia BBC. Tyrimo metu buvo stebima 13 tūkst. žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nustatyta, kad per pirmuosius metus po darbo netekimo net ketvirtadaliu padidėja rizika patirti širdies smūgį. Tačiau tokių rezultatų nepastebėta tiriant bedarbius asmenis, kurie dirbo savanoriais. Anot ekspertų, dėl padidėjusios rizikos kaltas gali būti stresas.

Visada galvojame, kad kuo daugiau sumokame už pramogas, tuo jos linksmesnės. Ar tikrai?  Kartais užtenka pasikrapštyti sandeliukuose ir sukonstruoti primityvų atrakcioną, kuris garantuos gerą nuotaiką nemenkai kompanijai draugų.

Neseniai atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausią stresą Didžioje Britanijoje patiria 24-34 metų amžiaus moterys. Šio amžiaus moteris paprastai kopia karjeros laiptais ir namuose rūpinasi mažais vaikais, rašo dienraštis „The Daily Mail“. Ekspertai pažymi, kad streso tik daugėja, nes moterys mėgina subalansuoti darbinį, šeimyninį ir socialinį gyvenimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad dvi iš trijų apklaustų moterų, arba 67 proc., stresą patiria kiekvieną savaitę.

Kelionių tinklalapis Independenttravel.com pateikia kelis svarbius patarimus kaip suvaldyti prieš kelionę kylančias emocijas bei stresą: 1. Sudarykite sąrašą Prieš leisdamiesi į kelionę iš anksto susidarykite būtinų kelionei daiktų sąrašą, pradedant drabužiais ir baigiant bendro naudojimo daiktais, tokiais kaip vaistinėlė, higienos priemonės, lietsargis ir kita.

Rūkymas žudo. Tačiau... jei jau rūkote – ar verta mesti? Sveikos gyvensenos šalininkams toks klausimas gali pasirodyti absurdiškas. Bet daugeliui užkietėjusių rūkorių – ne. Jei rūkymo stažas – daugiau nei dešimtmetis, ar tikrai pagerėtų sveikata metus? Galbūt organizmui padaryta žala jau ir taip didelė, tad verčiau likti prie senų įpročių... Netiesa. Jūsų organizmas – unikalus, tad vos surūkius paskutinę cigaretę pats pradeda atkūrimo procesus.

Jūsų vaiką užklupo itin nemalonūs išgyvenimai. Deja, dovanos ir pramogos, kuriomis suaugusieji dažnai bando kompensuoti mažyliui patiriamą stresą, nepadės. Tad ką gi daryti? Kad ir kaip būtų apmaudu, tėvai ne visada gali apsaugoti savo vaiką nuo skaudžių išgyvenimų. Štai išeinate jūs pasivaikščioti prie judrios gatvės, ir tiesiog mažylio akyse automobilis partrenkia per gatvę bėgusį šunį. Vaizdas – ne silpnų nervų žiūrovams.

Šiandien Vilniuje visi norintys turėjo galimybę artimiau susipažinti su karo psichologija ir tuo, ką kariai išgyvena konfliktinėse zonose. Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje organizavo danų režisieriaus Januso Metzo dokumentinio filmo „Armadillo“ peržiūrą, į kurią atvyko pats filmo kūrėjas, ir diskusiją apie tai, kokį pėdsaką kario mintyse palieka misijoje patirtas stresas. Savo pastebėjimais apie karo psichologiją po filmo taip pat dalijosi ir Lietuvos kariuomenės Dr.

Škotijos Dandi universiteto mokslininkai nustatė, kad sėdėdami vežimėliuose veidu į priekį mažyliai nerimauja ir patiria stresą. Svarbiausias dalykas, gąsdinantis kūdikius, – išsiskyrimas su artimaisiais. Apklausę 3000 tėvų mokslininkai nustatė, kad jie su vaiku, kuris vežimėlyje sėdi veidu į priekį, bendrauja du kartus rečiau nei tuomet, kai vaikas sėdėdamas žiūri į jį vežantį žmogų.

Žmonės, kurie dirba daug pastangų reikalaujančius darbus ir turi mažai laisvės savarankiškai priimti sprendimus, susiduria su 23 procentais didesne rizika patirti širdies smūgį nei jų kolegos, darbe patiriantys mažiau įtampos. Buvo atliktas tyrimas su 200 tūkst. žmonių iš septynių Europos valstybių. Jo metu nustatyta, kad apie 3,4 procentai širdies smūgio rizikos gali būti susieta su įtampa darbe. Tačiau tai nėra didžiausias veiksnys, lemiantis širdies negalavimus.

Dažnai yra baiminamasi, kad darboholizmas kelia grėsmę pietų pertraukai. Tačiau, kaip klausia BBC, ar privalomos pietų pertraukos įvedimas iš tiesų galėtų išspręsti šią problemą? Dauguma valgome pietus paskubomis. Skubėdami sušlamščiame sumuštinį tiesiog prie darbo stalo arba užsisakome salotų pietaudami su kolegomis. Kartais pietų pertraukos išvis atsisakome. Juk vis dėlto pusryčiai yra laikomi svarbiausiu dienos valgiu, o vakarienė – teikiančiu daugiausiai džiaugsmo.

Didysis Viktoras Hugo rašė: „Jeigu žmogus ko nors nesupranta, to ir nepasieks.“ Šią mintį galima pritaikyti kalbant apie antsvorio problemą – jeigu nesuprasite klaidų, kurios jį skatina, niekada nesuliesėsite. Dabar prašyčiau įsiskaityti atidžiau, nes kiekviena toliau aprašoma klaida gali būti Jūsų antsvorio priežastis. Pasistenkite ją pašalinti iš kasdienio gyvenimo. Laukiančios pasekmės maloniai nustebins. Iš kitados nutukusio žmogaus liks tik tas pats vardas ir pavardė.

Dažna „nežinia iš kur“ atsirandančio viršsvorio priežastis – sulėtėjusi medžiagų apykaita. Ar įmanoma ją paspartinti? Taip! Štai būdai, padėsiantys susitarti su organizmu. 1. Maistas mažomis porcijomis. Maistas skatina medžiagų apykaitą. 10 procentų per dieną sudeginamų kalorijų išeikvojama virškinti maistą. Ir nepamirškite pusryčių – rytinis maistas geriausiai spartina medžiagų apykaitą! 2. Sportas, fizinis aktyvumas.

Dėl streso valgymo įpročiai dažnai tampa nebekontroliuojami. Nors visi mes į stresą reaguojame skirtingai, vis dėlto kai kurios reakcijos būna panašios. Auganti įtampa kelia norą užkandžiauti. Daugeliui žmonių kartu su stresu atsiranda didžiulis noras suvalgyti „ką nors saldaus“. Angliavandenių troškimas gali būti susijęs su organizmo bandymu pagaminti smegenyse daugiau serotino. Serotinas – cheminė medžiaga, sukelianti ramybės ir pasitenkinimo jausmą. Noras nuraminti save maistu yra normalus.

Dėl streso valgymo įpročiai dažnai tampa nebekontroliuojami. Nors visi mes į stresą reaguojame skirtingai, vis dėlto kai kurios reakcijos būna panašios. Auganti įtampa kelia norą užkandžiauti. Daugeliui žmonių kartu su stresu atsiranda didžiulis noras suvalgyti "ką nors saldaus". Angliavandenių troškimas gali būti susijęs su organizmo bandymu pagaminti smegenyse daugiau serotino. Serotinas – cheminė medžiaga, sukelianti ramybės ir pasitenkinimo jausmą. Noras nuraminti save maistu yra normalus.

Nesibaigiantys darbai, kaltės ir pareigos jausmas, amžinas skubėjimas kelia stresą ir įtampą. Kartais atrodo, kad padorumas ir atsakomybės jausmas reikalauja atsisakyti pramogų ir malonumų, o jei mėgaujatės jais – jaučiate sąžinės graužimą. Pats laikas atsikratyti kaltės jausmo ir pradėti džiaugtis malonumais. Ne visada reikia sutikti daryti tai, ko nenorite – kartais labai sveika pasakyti "ne". Dozuotas egoizmas saugo mūsų sveikatą. Nėra reikalo daryti viską, ko iš mūsų reikalauja kiti.

Vis dar manai, kad po sekso būna tik vaikai ir orgazmai? Nieko panašaus. Reguliarus seksas suteikia daugiau naudos nei galima įsivaizduoti. Mokslininkai įvardijo 10 priežasčių neatsisakyti sekso pratimų. 1. Seksas nugali stresą Škotijos mokslininkai visų mūsų džiaugsmui išaiškino, kad seksualiai aktyvios moterys labiau pasitikimi savimi pristatymų ir kitų panašaus pobūdžio stresinių situacijų metu.

Santa Klaroje (Kalifornija, JAV) esančio Intel tyrimų padalinio specialistai sukūrė sistemą StressSense, kuri skirta išmaniesiems telefonams ir gali įvertinti vartotojo emocinę būseną. Programa veikimo principas gana paprastas.

Stresą patiriame visi. Bet ne visi vienodai greitai nurimstame. Kokių dar priemonių, be valerijonų lašų, gali griebtis tam, kad nusiramintum? 1. Užkrimsk riešutų. Graikinių riešutų aromatas, skatina smegenyse relaksino išsiskyrimą ir organizmą netrukus užlieja stresą slopinančios bangos. Suvalgius graikinį riešutą nuotaika dar labiau pasitaiso.

Kartais galima išgirsti apie atvejus, kai nuo didžiulio streso žmogus pražilsta tiesiog akyse, tačiau reikia pasakyti, kad fiziškai tai nėra įmanoma. Plaukų žilimo procesas yra susijęs su vandenilio peroksido, kuris sunaikina plaukų atspalvį reguliuojantį pigmentą melaniną, koncentracijos padidėjimu.

D. Britanijos mokslininkai išsiaiškino, kad besikeičianti vyrų psichoemocinė būsena keičia ir jų požiūrį į geidžiamus moterų figūrų ypatumus. Niukaslio universiteto mokslininkai  žurnale „PLOS One“ paskelbė savo tyrimo, kuriame buvo nagrinėjamas vyrų fiziologinio streso poveikis jų sprendimams apie moterų kūno formas, rezultatus. Paaiškėjo, kad stresuojantys vyrai pirmenybę teikia putlesnėms moterims, tačiau tokių figūrų savininkės neturėtų skubėti pernelyg džiaugtis.

Dažnai įsisukę į darbo ir gyvenimo rutiną net nesusimąstome, kad paprastais veiksmais kasdieniame gyvenime galime sumažinti stresą. Prie kiekvieno teiginio pateikti keli atsakymai – pasirinkite tą, kuris jums atrodo teisingas. 1. Maisto produktai, kurie gali sumažinti stresą: A. bulvės ir makaronai, B. makaronai ir abrikosai, C. morkos ir žiediniai kopūstai, D. visi aukščiau išvardytieji maisto produktai.

Žinome, kad ilgalaikis stresas, patiriamas darbe, ne į gera. Bet šiandien verslininkai kelia didelius tikslus ir lūkesčius, todėl jo išvengti neįmanoma, rašo „Forbes“. Pasak psichologo Shlomo Breznitzo, darbuotojams, išgyvenantiems stresą, sveikatos priežiūra kainuoja 46 proc. brangiau nei jų kolegoms, nesusiduriantiems su stresu darbe. Vieno žmogaus išlaidos sveikatos priežiūrai išauga maždaug iki 600 JAV dolerių. Didžiausia streso grėsme kyla darbuotojams, atliekantiems daug užduočių.

Šią vasarą būsimieji uostamiesčio gimnazistai tapo skubotų ir neapgalvotų Klaipėdos švietimo funkcionierių sprendimų įkaitais: moksleiviai dar nežino, ar tikrai galės mokytis pageidaujamoje ugdymo įstaigoje. Tokia situacija susiklostė dėl uostamiesčio Tarybos patvirtintos naujovės, pagal kurią į gimnazijas privaloma tvarka dalis moksleivių turi būti priimami atsižvelgiant į jų deklaruotą gyvenamąją vietą, o likę – pagal pažangumą.

Dėl artėjančio gimdymo labai nerimaujančios moterys gimdo ilgiau - joms vidutiniškai prireikia pusantros valandos daugiau nei  toms, kurios kūdikio atėjimo laukia ramiai. Mokslininkai apskaičiavo, kad nervingos moterys gimdo vidutiniškai 8 valandas, o gimdymo baimės nejaučiančioms gimdyvėms šis procesas vidutiniškai trunka apie 6,5 valandos. Manoma, kad gimdymo bijo maždaug kas penkta nėščioji. Stipriai išreikšta ši baimė turi net savo atskirą pavadinimą - tokofobija.

„Tetris“, sukurtas 1984 metais, net ir šiuolaikinėje kompiuterinių pramogų eroje neprarado populiarumo. Matyt, ne šiaip sau. Pasirodo, šis visame pasaulyje žinomas žaidimas teigiamai veikia žmogaus psichologinę būseną. Kai žaidžiame „Tetrį“, išsitrina, išblėsta nemalonūs, liūdni prisiminimai. Tačiau atmintis išlieka puiki. Todėl šį žaidimą galima vadinti terapija be jokių šalutinių poveikių. Negana to, jau seniai įrodinėjama ir kompiuterinių žaidimų, kaip smegenų „treniruoklių“, nauda.

Pliaukštelėjimai per minkštą vietą sekso metu iš pradžių gali atrodyti nemalonus dalykas, tačiau jie padeda ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai suartėti. Tokios išvados priėjo britų mokslininkai, išanalizavę moterų ir vyrų reakcijas, kurie dalyvavo sadomazochistiniame vakarėlyje, praneša The Mirorr.

Valstybinės Darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, kiekvienais metais auga vairuotojų mirčių darbe skaičius. 2010 m. darbe mirė 18 vairuotojų, o 2011 m. jau 29 atvejai. Mirties netiesioginėmis priežastimis neretai tampa įtampa, nekokybiškos sveikatos patikros, kurių metu nediagnozuojami vairuotojų sveikatos sutrikimai. Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu darbuotojas, nenorėdamas prarasti darbo, ne visada išsako nusiskundimus, slepia savo sveikatos sutrikimus.

Neigiami šiuolaikinės vadybos padariniai – stresas, persitempimas ar net savižudybės – gali būti panaikinti įmonėms tapus socialiai atsakingoms, įsitikinusi Prancūzijos žurnalistė Isabelle Bourboulon. Išskirtiniame interviu viešnios iš Prancūzijos klausėme, kaip įmonėms tapti socialiai atsakingoms ir kokių rezultatų joms tai gali duoti.

Žmonės, kurie važinėja po automobilių stovėjimo aikštelę ieškodami laisvos stovėjimo vietos arti įėjimo, paprastai nepasistato savo automobilių arčiau negu vairuotojai, statantys automobilį atsitiktinėje vietoje. Be to, toks elgesys trukdo eismui automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilio statymas gali kelti stresą ir išprovokuoti agresyvų elgesį ar netgi tapti avarinės situacijos priežastimi.

Neringos Venckienės interviu ir dalyvavimas viešuose renginiuose užkliuvo „Sodrai“. Ši institucija gavo anoniminį skundą dėl N. Venckienės laikino nedarbingumo pažymėjimo. „Sodra“ teigia, kad dėl N. Venckienės laikinojo nedarbingumo vykdė tyrimą, nes buvo gavusi anoniminį skundą, jog teisėja galėjo pažeisti laikinojo nedarbingumo metu galiojančias taisykles. Teigiama, kad po mergaitės perėmimo N. Venckienė gavo nedarbingumo pažymėjimą.

Dabar tas metas, kuomet abiturientai ir studentai nerimastingai sutinka egzaminus, per keletą artimiausių savaičių nulemsiančius jų ateitį. Apie būdus įveikti nuo šio laikotarpio neatskiriamą stresą ir kitas psichologines problemas kalbėjomės su VDU Teorinės psichologijos katedros docentu, biomedicinos mokslų daktaru Aidu Perminu.

Į klausimą, kodėl mums norisi atostogauti, bet kuris žmogus atsakys – tam, kad galėtų pailsėti. Tačiau psichologė Inga Dovidaitienė sako, kad reiktų žvelgti kiek giliau. „Atostogos mums iš esmės reikalingos tam, kad kuriam laikui galėtume pakeisti savo įprasto gyvenimo būdą bei aplinką.

Įsibėgėja abitūros egzaminų maratonas. Jų - taip pasakytų daugelis mūsų - neišvengsi - toks jau tas gyvenimas. Gal ir teisybė, bet nervus pažaboti tikrai galima. Kartais netgi būtina, tvirtina gydytojai, nes nuolatinė įtampa, stresas, jaudulys gali atimti džiaugsmą gyvenimu ir padovanoti pluoštą ligų. Medikai abiturientams nepataria žavėtis įvairiais energetiniais gėrimais. Ilgas jų vartojimas išsekina centrinę nervų sistemą, iš organizmo „išstumia“ kalcį ir geležį.

Visiems yra žinoma, kad reguliarus seksas - sveikų ir laimingų santykių garantas. Be to, seksas leidžia išspręsti daugumą žmogaus sveikatos problemų, rašo suaugusiems.lt Jei seksas leidžia išsaugoti sveiką kūną, nesveikas kūnas daro seksualinį gyvenimą nesveiką Tačiau jei sveikas seksas leidžia išsaugoti sveiką kūną, nesveikas kūnas paverčia seksualinį gyvenimą nesveiku. Jei mūsų intymus gyvenimas pavirto į katastrofą, priežastys gali būti tiesiog akivaizdžios.

Jis išsunkia mūsų motyvaciją, sustabdo mus nuo tobulėjimo ir net gali mus priversti norėti daugiau darbo, rašo „Daily Mail“. Pasak naujų studijų, nuobodulys darbovietėse auga ir veikia visus nuo karjeristų iki paprastų darbininkų. Pasak Sandi Mann, psichologijos dėstytojos Lancashire universitete, nuobodulys, po pykčio, yra labiausiai užgniaužiama emocija darbovietėje.

Vėl jaučiate įtampą? Apėmė stresas? Prislėgė nuovargis? Užsukite į poilsio aikštelę internete ir pasisemkite ramybės. Juk galite sau skirti 2 arba 10 minučių?...

Kritinės gyvenimo situacijos sukelia nerimą ir baimę, kuri gali išsivystyti į streso būseną. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje psichologinę ir fiziologinę įtampą kartais patiria devyni iš dešimties žmonių, o kas penktas suaugęs tikina, kad su stresu susiduria dažnai.

Gyvenime apstu netikėtumų. Vieni jų – malonūs, kiti – skaudūs, treti tiesiog reiškia pokyčius, kurie apverčia aukštyn kojomis visą gyvenimą. Tokie pokyčiai neišvengiamai atsispindi ir intymiausioje gyvenimo srityje – seksualiniuose santykiuose. Kaip iš naujo atrasti meilės žaidimus po didžiųjų gyvenimo pokyčių? Kūdikio gimimas Tenka dažnai keltis naktį, todėl dieną ieškote progos bent trumpam nusnūsti.

Žinome, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligoms įtaką daro pernelyg aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis ir padidėjęs arterinis kraujospūdis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į, rodos, nežymius veiksnius, kurie neretai dar labiau sustiprina neigiamą šių priežasčių poveikį. Nepastebimas stresas Stresas, kurio mes net nejaučiame, žudo mus žymiai dažniau, nei aiškios psichologinės perkrovos. Taip yra pareiškę Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai.

Siūlome jums užmesti akį į visiškai kitoje žemės pusėje sukurtą socialinę reklamą. Tai australų saugaus eismo prievaizdų idėja. Sumanymas paprastas – kam stresuoti prie vairo, jei ten galima atsipalaiduoti. Juk tai puiki vieta savotiškai meditacijai. Vairuotojo darbo vieta yra ta, kur viskas galėtų būti kitaip. Juk čia žmonės itin dažnai pasiduoda savo ydoms ar išoriniams veiksniams.

Visą žiemą laukėme pavasario. Ne kalendorinio, o tikrojo. Kai daug saulės, šviesaus giedro dangaus ir šilto oro. Deja, šis ilgai lauktas metas vis niekaip neateina, o ir atėjęs daugumai žmonių dažnai tampa nemalonumų kupinu laiku. Užklumpa naujos ligos, paūmėja seni lėtiniai negalavimai. Žinokite ir būkite sau dėmesingesni! Per nervus į skrandį Ko gero, labiausiai paplitusi pavasario sezono liga – opaligė.