Žurnalistės sritis – įmonių ekonomika
Dirbo įmonėms skirtuose leidiniuose, tarptautinių aktualijų žurnale „Monde diplomatique“
Šiuo metu yra nepriklausoma žurnalistė, dirba ekonominės ir verslo spaudos srityse
2011 m. išleido „Juodąją vadybos knygą“
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“, (nr. 23(85) birželio 18-24 d.).
Mindaugas SAMKUS
Neigiami šiuolaikinės vadybos padariniai – stresas, persitempimas ar net savižudybės – gali būti panaikinti įmonėms tapus socialiai atsakingoms, įsitikinusi Prancūzijos žurnalistė Isabelle Bourboulon.
Išskirtiniame interviu viešnios iš Prancūzijos klausėme, kaip įmonėms tapti socialiai atsakingoms ir kokių rezultatų joms tai gali duoti.
Kodėl šiandien didelėms kompanijoms svarbu būti socialiai atsakingoms?
Šiandien dar labai daug didelių įmonių, kurios pirmiausia jaučia atsakomybę savo akcininkams, o tik po to rūpinasi savo darbuotojais. Prancūzijoje šios problemos padarinys – augantis įmonių darbuotojų savižudybių skaičius.
Tai yra didžiulis socialinis praradimas, kurio įmonės nepadengia iš savo lėšų. Per dideli reikalavimai ir nuolatinis spaudimas kenkia žmonių psichologijai bei nusiteikimui, mažina jų darbo našumą. Manau, kad kompanijos turėtų susimokėti už tai, kokią žalą padaro šiuolaikinė vadyba.
Jūsų nuomone, kaip įmonėms reikėtų įrodyti socialinės atsakomybės naudą? Ar užtenka tik kalbų ir diskusijų, ar derėtų imtis griežtesnių veiksmų?
Manau, svarbiausia, kad darbuotojams būtų suteiktas svarbesnis vaidmuo, jie būtų įtraukti į įmonės valdymą. Šiuo metu darbuotojai gali dalyvauti profesinių sąjungų ar darbuotojų komitetų veiklose, tačiau jie taip pat turi turėti galimybę dalyvauti priimant strateginius įmonių sprendimus.
Psichologai siūlo sukurti tam tikrų diskusijų erdvių, kuriose įmonių vadovai ir darbuotojai galėtų aptarti jiems rūpimus klausimus: darbo organizavimą, darbo kokybę ir ilgalaikius įmonės įsipareigojimus. Šiandien labai skubama, daugiau galvojama apie našumą, pelningumą, taip pat yra didelis išorinis spaudimas. Šiuolaikinės informacinės technologijos šį skubėjimą dar labiau skatina.
Mano įsitikinimu, įmonėms reikia daugiau demokratijos, daugiau diskusijų, debatų ir net konfrontacijos, nes akivaizdu, kad darbuotojų ir darbdavių interesai nesutampa.
Pasaulyje turbūt yra ne vienas geras socialinės įmonių atsakomybės pavyzdys. Kokių veiksmų ėmėsi šios įmonės ir kokių rezultatų joms pavyko pasiekti?
Dauguma Prancūzijoje veikiančių didelių įmonių pastaraisiais metais ėmėsi priemonių norėdamos tapti socialiai atsakingos. Įmonėse atliekamų tyrimų duomenimis, šios priemonės pasiteisina – darbuotojai tampa labiau patenkinti ir tai atsispindi jų darbo rezultatuose.
Šalies naftos ir dujų bendrovė „Total“ yra viena iš tokių įmonių. Vis dėlto socialinė atsakomybė neretai naudojama kaip reklama. Kompanija „Total“ skelbiasi esanti socialiai atsakinga, tačiau tuo pat metu išnaudoja gamtos išteklius Afrikoje, bendradarbiauja su autoritariniais režimais Mianmare, sudaro sutartis su korumpuotomis vyriausybėmis.
Ar galima teigti, kad socialinė įmonių atsakomybė gali būti pasiekta tik išsivysčiusiose šalyse?
Deja, tai yra tiesa – socialinę atsakomybę pasiekti lengviau išsivysčiusiose šalyse. Tačiau toje pačioje Kinijoje situacija keičiasi – darbuotojai rengia streikus, drastiškomis priemonėmis, net savižudybėmis, bando išreikšti savo interesus. Besivystančiose šalyse kartu vystosi ir darbo sąlygos bei darbo teisė. Manau, net tokiose šalyse kaip Kinija netolimoje ateityje bus galima kalbėti apie išaugusią įmonių socialinę atsakomybę.
Didelėms tarptautinėms kompanijoms dažniausiai rūpi tik jų pelnas. Kodėl joms turėtų rūpėti socialinė atsakomybė?
Didieji Prancūzijos bankai taip pat susidūrė su darbuotojų savižudybėmis. Šiandien daug kalbama, kad reikia reguliuoti bankų ir didelių finansinių institucijų veiklą. Mano nuomone, būtina sumažinti finansines spekuliacijas, kurios ir sukėlė krizes tokiose šalyse kaip Graikija, Ispanija, Airija ir Portugalija.
Įsivaizduokime, kad didelė Lietuvos įmonė siekia tapti socialiai atsakinga. Kokių žingsnių ji turėtų imtis ir kokie iššūkiai jos laukia?
Įmonė pirmiausia turėtų rūpintis savo darbuotojų profesine karjera, sudaryti jiems galimybę kilti karjeros laiptais. Antra, turi būti užtikrinta tinkama darbo užmokesčio politika. Galimybių rūpintis savo darbuotojais įmonės tikrai turi. Kita vertus, nereikia pamiršti bendruomenės. Įmonės turi siekti visuomeninės atsakomybės.
CV: Isabelle Bourboulon
Neigiami šiuolaikinės vadybos padariniai – stresas, persitempimas ar net savižudybės – gali būti panaikinti įmonėms tapus socialiai atsakingoms, įsitikinusi Prancūzijos žurnalistė Isabelle Bourboulon.
Išskirtiniame interviu viešnios iš Prancūzijos klausėme, kaip įmonėms tapti socialiai atsakingoms ir kokių rezultatų joms tai gali duoti.
Kodėl šiandien didelėms kompanijoms svarbu būti socialiai atsakingoms?
Šiandien dar labai daug didelių įmonių, kurios pirmiausia jaučia atsakomybę savo akcininkams, o tik po to rūpinasi savo darbuotojais. Prancūzijoje šios problemos padarinys – augantis įmonių darbuotojų savižudybių skaičius.
Tai yra didžiulis socialinis praradimas, kurio įmonės nepadengia iš savo lėšų. Per dideli reikalavimai ir nuolatinis spaudimas kenkia žmonių psichologijai bei nusiteikimui, mažina jų darbo našumą. Manau, kad kompanijos turėtų susimokėti už tai, kokią žalą padaro šiuolaikinė vadyba.
Jūsų nuomone, kaip įmonėms reikėtų įrodyti socialinės atsakomybės naudą? Ar užtenka tik kalbų ir diskusijų, ar derėtų imtis griežtesnių veiksmų?
Manau, svarbiausia, kad darbuotojams būtų suteiktas svarbesnis vaidmuo, jie būtų įtraukti į įmonės valdymą. Šiuo metu darbuotojai gali dalyvauti profesinių sąjungų ar darbuotojų komitetų veiklose, tačiau jie taip pat turi turėti galimybę dalyvauti priimant strateginius įmonių sprendimus.
Psichologai siūlo sukurti tam tikrų diskusijų erdvių, kuriose įmonių vadovai ir darbuotojai galėtų aptarti jiems rūpimus klausimus: darbo organizavimą, darbo kokybę ir ilgalaikius įmonės įsipareigojimus. Šiandien labai skubama, daugiau galvojama apie našumą, pelningumą, taip pat yra didelis išorinis spaudimas. Šiuolaikinės informacinės technologijos šį skubėjimą dar labiau skatina.
Mano įsitikinimu, įmonėms reikia daugiau demokratijos, daugiau diskusijų, debatų ir net konfrontacijos, nes akivaizdu, kad darbuotojų ir darbdavių interesai nesutampa.
Pasaulyje turbūt yra ne vienas geras socialinės įmonių atsakomybės pavyzdys. Kokių veiksmų ėmėsi šios įmonės ir kokių rezultatų joms pavyko pasiekti?
Dauguma Prancūzijoje veikiančių didelių įmonių pastaraisiais metais ėmėsi priemonių norėdamos tapti socialiai atsakingos. Įmonėse atliekamų tyrimų duomenimis, šios priemonės pasiteisina – darbuotojai tampa labiau patenkinti ir tai atsispindi jų darbo rezultatuose.
Šalies naftos ir dujų bendrovė „Total“ yra viena iš tokių įmonių. Vis dėlto socialinė atsakomybė neretai naudojama kaip reklama. Kompanija „Total“ skelbiasi esanti socialiai atsakinga, tačiau tuo pat metu išnaudoja gamtos išteklius Afrikoje, bendradarbiauja su autoritariniais režimais Mianmare, sudaro sutartis su korumpuotomis vyriausybėmis.
Ar galima teigti, kad socialinė įmonių atsakomybė gali būti pasiekta tik išsivysčiusiose šalyse?
Deja, tai yra tiesa – socialinę atsakomybę pasiekti lengviau išsivysčiusiose šalyse. Tačiau toje pačioje Kinijoje situacija keičiasi – darbuotojai rengia streikus, drastiškomis priemonėmis, net savižudybėmis, bando išreikšti savo interesus. Besivystančiose šalyse kartu vystosi ir darbo sąlygos bei darbo teisė. Manau, net tokiose šalyse kaip Kinija netolimoje ateityje bus galima kalbėti apie išaugusią įmonių socialinę atsakomybę.
Didelėms tarptautinėms kompanijoms dažniausiai rūpi tik jų pelnas. Kodėl joms turėtų rūpėti socialinė atsakomybė?
Didieji Prancūzijos bankai taip pat susidūrė su darbuotojų savižudybėmis. Šiandien daug kalbama, kad reikia reguliuoti bankų ir didelių finansinių institucijų veiklą. Mano nuomone, būtina sumažinti finansines spekuliacijas, kurios ir sukėlė krizes tokiose šalyse kaip Graikija, Ispanija, Airija ir Portugalija.
Įsivaizduokime, kad didelė Lietuvos įmonė siekia tapti socialiai atsakinga. Kokių žingsnių ji turėtų imtis ir kokie iššūkiai jos laukia?
Įmonė pirmiausia turėtų rūpintis savo darbuotojų profesine karjera, sudaryti jiems galimybę kilti karjeros laiptais. Antra, turi būti užtikrinta tinkama darbo užmokesčio politika. Galimybių rūpintis savo darbuotojais įmonės tikrai turi. Kita vertus, nereikia pamiršti bendruomenės. Įmonės turi siekti visuomeninės atsakomybės.
CV: Isabelle Bourboulon