stresas

Sankt Peterburgo N.N.Petrovo onkologinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 212 naujai hospitalizuotų pacientų. 120 buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, 92 – skrandžio vėžys. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 30 iki 80 metų. Beveik ¾ visų tyrime dalyvavusių asmenų buvo 50-70 metų. Atlikus gyvenimo istorijų anamnezę, paaiškėjo kad net 83% sergančiųjų 1-2 metų laikotarpyje iki diagnozės patyrė stiprią psichologinę traumą.

Dažnai įsisukę į darbo ir gyvenimo rutiną, net nesusimąstome, kad paprastais veiksmais savo kasdieniniame gyvenime galime sumažinti stresą? Ties kiekvienu teiginiu yra pateikta keletą atsakymų – pasirinkite tą, kuris jums atrodo teisingas. 1. Maisto produktai, kurie gali sumažinti stresą: A. bulvės ir makaronai; B. makaronai ir abrikosai; C. morkos ir žiediniai kopūstai; D. visi aukščiau išvardintieji maisto produktai.

Uždegiminės žarnyno ligos – opinis kolitas ir Krono liga – dažniausiai užklumpa jaunus žmones. Jie dėl prastos savijautos neretai nesugeba įgyti išsilavinimo ar siekti karjeros, tampa nedarbingi ar neįgalūs. „Tai nėra paprastas viduriavimas, kaip gali pasirodyti. Šios ligos – sisteminės, pridarančios žalos visam organizmui.

Kovo 24 d. kasmet minima Tarptautinė tuberkuliozės diena. Tie kurie susidūrė su šia sunkia liga, žino: ji nesirenka aukų nei pagal amžių, lytį ar socialinį sluoksnį, taigi gali užklupti bet kurį iš mūsų. Žinoma, geriau niekada nesusitikti su ja akis į akį, bet žinoti, kaip ją atpažinti, reikia.

Gyvenime yra labai daug dalykų, dėl kurių nerimauja paaugliai. Kai kuriais atvejais tai gali peraugti į nerimą, o kitais atvejais tai išlieka tiesiog nuogastavimu. Pastebėta, kad yra koontinumas tarp normalaus nerimavimo ir streso. Kai nagrinėjamas stresas, jis dažniausiai aprašomas kontinumu eustresas <-> stresas <-> distresas.

Darbas kartais gali erzinti bei kelti stresą. Nesvarbu, kokį darbą bedirbtumėte – jums reikia sveiko proto ir kūno norint su juo tinkamai tvarkytis. Jei prastai valgote, mažai treniruojatės ar patiriate stresą – nesijausite gerai. O jeigu nesijaučiate gerai, vargu ar aukštai kopsite karjeros laiptais. Be energijos, jūsų kopimas šiais laipteliais šlubuoja.

Molėtų patrulis mirė sporto salėje varžybų metu. Nelaimė įvyko Šiauliuose, kovo penktą dieną tryliktą valandą sporto mokykloje, kur vyko rungtynės tarp Molėtų ir Šiaulių krepšinio komandų. Kalbama, jog blogai pasijutęs 46 metų Molėtų patrulis nuėjo į rūbinę, kur rastas sukniubęs. Manoma, kad vyriškį ištiko infarktas.

Alytuje, Vilniaus gatvėje, šeštadienį pavakare prie automobilio vairo sučiuptas neblaivus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iojo būrio patrulis. Pareigūnas buvo ne tarnybos metu.

Stresas yra dalis mūsų gyvenimo. Ir šiais laikais gyventi  be streso – neįmanoma. Kuo žmonės daugiau susiduria su stresu, tuo dažniau yra pamirštama streso prasmė gyvenime bei streso ypatumai. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad tyrimuose yra dažnai nustatoma, jog stresas yra pagrindinė priežastis, kuri gali paveikti ligų sukeliamus pablogėjimus. Tai galioja daugumai ligų – nuo širdies iki altzhaimerio.

Naujas visuotinis streikas penktadienį paralyžiavo gyvenimą smarkiai prasiskolinusioje Graikijoje, praneša agentūra AFP. Sostinėje Atėnuose nekursavo nei autobusai, nei metro traukiniai, nedirbo ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos. Uostuose liko į salas plaukiojantys keltai. Tačiau lėktuvų skrydžiai vyko pagal planą. Dėl laukiamų mitingų Atėnų centre sutelktos gausios policijos pajėgos. Protesto eitynės planuojamos ir kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, Salonikuose.

Laivų sraigtai skleidžia tokio pat žemo dažnio garsą, kuriuo bendrauja banginiai. Anksčiau buvo pastebėta, kad ten, kur triukšminga, banginiai keičia bendravimo garsus. Bet dabar mokslininkai išsiaiškino, kad triukšmas banginiams kelia stresą, informuoja BBC. Tyrėjai išmatavo streso hormonų kiekį banginių išmatose ir pastebėjo, kad ten, kur triukšminga, banginių organizmas gamina daugiau streso hormonų. Tyrimas buvo atliktas prie Kanados krantų Atlanto vandenyne esančioje Fandžio įlankoje.

Aukštakulniai – svarbi daugelio moterų įvaizdžio dalis. O gydytojų ortopedų ir traumatologų  praktikoje yra nemažai įrodymų, kad tokie batai ne be reikalo vadinami „žudikais“. Moterys tiki ir vadovaujasi posakiu „per kančias į žvaigždes“. Jis, paprastai, taikomas ne tik asmeninio gyvenimo srityse, bet ir kalbant apie grožį. Tačiau medikai įspėja, kad kasdienis dešimties centimetrų aukštakulnių avėjimas kenkia moters kojų kaulų struktūrai ir gali sukelti plokščiapadystę.

Darbo paieškos portalas „CarrerCast“ sudarė sąrašą, kuriame yra išskirti mažiausiai streso sukeliantys darbai Jungtinėse Amerikos Valstijose, rašo portalas CNBC. „Mažiausiai streso sukeliantys darbai yra tie, kur iš jūsų nėra daug tikimasi, ir jūs pilnai galite planuoti savo darbo dieną, - sako internetinių portalų CareerCast.com ir JobsRated.com leidėjas Tony Lee. – Dirbdami savo darbą jūs nesate priklausomas nuo to, kaip kiti žmonės dirba savo darbus.

Visi kartais jaučiamės vieniši, ir jei tai trunka dieną ar dvi, nieko baisaus. Sunerimti reiktų tuomet, jei vienatvės jausmas mus persekioja ilgą laiką. Atsikratyti vienatvės jausmo turėtumėte ne tik todėl, kad geriau jaustumėtės emociškai. Ar žinojote, kad vienatvė kenkia jūsų sveikatai? Kai kurie tyrimai rodo, kad ilgą laiką išgyvenamas vienatvės jausmas gali paskatinti senėjimo procesus, dėl to gali padidėti kraujospūdis ir nerimo jausmas.

Naujųjų metų išvakarėse mes užsibrėžiame įvairių tikslų. Neretai žmonės pasižada sukurti harmoniją tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, rašo „Business Insider“. Kyla klausimas, kaip sukurti šį balansą? Vienas iš būdų – persikraustyti į valstybę, kurios gyventojai šiuo metu džiaugiasi pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

Naujųjų metų šventė puikiai mums primena, kad esame didžiausi savo paties priešai, rašo „Business Insider“. Atliekant pasaulinį tyrimą buvo apklaustas vienas milijonas žmonių, paaiškėjo, kad dauguma respondentų didžiausiu savo trūkumu įvardino silpnavališkumą. Vis dėlto valia yra tarsi raumenys, ją galima ištreniruoti ir sustiprinti.

Stresas yra dalis mūsų gyvenimo. Ir šiais laikais gyventi  be streso – neįmanoma. Kuo žmonės daugiau susiduria su stresu, tuo dažniau yra pamirštama streso prasmė gyvenime bei streso ypatumai. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad tyrimuose yra dažnai nustatoma, jog stresas yra pagrindinė priežastis, kuri gali paveikti ligų sukeliamus pablogėjimus. Tai galioja daugumai ligų – nuo širdies iki altzhaimerio.

Garsas ir muzika gydant ligas naudojami jau nuo žmonijos istorijos pradžios. Mokslininkai patvirtino, kad aborigenų šamanai ir žiniuoniai, naudodami žmogaus balsą ir tokius instrumentus kaip fleitos, būgnai ir kiti mušamieji, galėjo paveikti smegenų būklę, tai yra keisti smegenų neurologinį aktyvumą.

Dar prieš tris savaites užsienio aktorė Demi Moore vengė išeiti iš savo namų. Ji ignoravo vakarėlius, televizijos laidas ar kitus renginius. Tačiau jau kuris laikas, moteris bando atgauti jėgas po skandalo apie vyro neištikimybę ir laiką leidžia su artimiausiais draugais. Šį savaitgalį D. Moore pasirinko ramų poilsį, tačiau ne namuose. Kartu su  23-trejų metų dukterimi ji vaikščiojo parke, vėliau važiavo į kiną. Buvusi Ashtono Kutcherio mylimoji vis dar primena skeletą.

Svajojate apie TV reporterio (-ės) darbą? Nuotykius, šlovę, kasdienius iššūkius? Tam reikia ruoštis ir psichologiškai....

Kaip paspartinti plaukų augimą? Vienos stebuklingos priemonės, kaip ir vieno konkretaus patarimo, nėra. Jei neskaitysime plaukų priauginimo procedūros. Ir vis dėlto esama daugybės būdų, kuriuos derinant natūralų plaukų augimo procesą galima šiek tiek paveikti teigiama linkme. Taigi ką gali padaryti pati, namuose? 1. Valgyk daugiau aštraus maisto. Tokio, kuris būtų pagardintas aitriaisiais pipirais.

Aktorė Demi Moore išgyvena ne patį geriausią laikotarpį. Stresas dėl skandalo apie mylimojo neištikimybę padarė savo: moteris mažai ką valgo, neramiai miega naktimis. Kone kasdien gerbėjus ir draugus Holivudo garsenybė šokiruoja visus savo išvaizda. Ji visada buvo iš tų moterų, kurios reguliariai sportuoja, itin paiso mitybos taisyklių ir rėžimo. D. Moore ne kartą pasakojo, kaip jai svarbu yra gera savijauta, miegas ir sportiškas kūnas. D. Moore buvo laikoma viena gražiausių planetos moterų.

Garsus psichoanalitikas Sigmundas Freudas manė, kad psichiką sudaro trys pagrindinės dalys – id, ego ir superego. Id – tai gyvūninė mūsų proto dalis, pasižyminti impulsyvumu ir varoma pagrindinių instinktų, superego atstovauja labai moralinei pusei, o ego mėgina būti šių dviejų priešingų jėgų arbitru. Daugiausia laiko šios trys dalys tarpusavyje sutaria ir viskas klojasi puikiai, tiesiog nuostabiai.

Užsienio aktoriui Ashtonui Kutcheriui ir jo sutuoktinei Demi Moore sudėtingas laikas: pora išgyvena ne pačius geriausius santuokos metus. Po skandalo apie Ashtono neištikimybę jo mylimoji tiesiog nyksta akyse: liūdnos akys ir kūnas, primenantis skeletą byloja apie sudėtingą poros laikotarpį. Patrauklioji aktorė Demi Moore atsivėrė tylos siena ir nieko nekomentuoja apie minėtą skandalą. Panašu, kad ji nori išsaugoti santuoką ir su vyru pasirodė kartu.

Kai iki algos pritrūko 100 litų, nuėjau ir pasiskolinau pas draugę. Tačiau kai su ta pačia drauge vėluodamos bėgome link autobuso, jo durys užsitrenkė prieš pat nosį. Laiko, tų kelių sekundžių, deja, niekas nepaskolino. Vieną dieną suvokiau, kad sukuosi kaip voverė rate: nespėdama tobulai pasidažyti, valgydama parduotuvėje pirktus koldūnus, bijodama pasižiūrėti į savo vešančias kojas (ir kodėl tie plaukai taip greitai auga ne ten, kur reikia.

Vis dažniau girdime apie skyrybas. Skiriasi žymios poros, paprastos šeimos ir net tos šeimos, kurios atrodė, kad gyvens visą gyvenimą kartu ir mirs tą pačią dieną. Natūralu, kyla klausimas - kaip išsaugoti šeimą? Garbingas tylėjimas Jei Jūsų vyras grįžo po darbo be nuotaikos, yra nelinkęs bendrauti arba anksti nuėjo miegoti, netrukdykite jam ir neškyrėkite su lavina klausimų.

Kiekvienam gyvenime pasitaiko neigiamų įvykių. Gal užklumpa liga, išyra ilgalaikiai santykiai, paaiškėja, kad partneris užmezgė romaną, o gal artimas bičiulis skleidžia užgaulias paskalas. Beje, jei dar neskaitėte, rekomenduojame susipažinti su I šio teksto dalimi: „Apie stresą: kas yra stresas ir kaip įveikti stresą (I dalis)“. Visai suprantama, kad tokie įvykiai kelia nerimą, liūdesį ir depresiją.

Garsus psichoanalitikas Sigmundas Freudas (Sigmund Freud) manė, kad psichiką sudaro trys pagrindinės dalys – id, ego ir superego. Id – tai gyvūninė mūsų proto dalis, pasižyminti impulsyvumu ir varoma pagrindinių instinktų, superego atstovauja labai moralinei pusei, o ego mėgina būti šių dviejų priešingų jėgų arbitru. Daugiausia laiko šios trys dalys tarpusavyje sutaria ir viskas klojasi puikiai, tiesiog nuostabiai.

Psichologų asociacija nustatė, kad psichologinis-socialinis stresas gali lemti arba paskatinti peršalimo ligas. Neseniai atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia aiškų ryšį tarp išgyvenamo streso ir žmonių, susirgusių peršalimu ar gripu. Jei padidėja įtampa ar stresas, proporcingai didėja jautrumas aplinkos dirgikliams, kas gali sukelti peršalimą ir kitas infekcines ligas. Tolimesni tyrimų rezultatai buvo atlikti su padidinto laipsnio gripo infekcija.

Ar gali migrenos priepuolį sukelti tabletė vaistų nuo skausmo? Arba sumuštinis su sūriu? Kad ir kaip būtų keista, atsakymas į abu šiuos klausimus yra teigiamas. Be to, yra daugybė dalykų, trukdančių jums įveikti galvos skausmą. Daugelis nuo migrenos kenčiančių žmonių vienaip ar kitaip jaučia artėjantį priepuolį. Vieni – pagal spaudimą kurioje nors akiduobėje, kiti – iš smilkinyje pradedančio tvinkčioti pulso.

Siekdami nusiraminti po patirto streso Lietuvos gyventojai itin dažnai griebiasi cigaretės. Kad atsipalaiduoja rūkydami, prisipažįsta 29 proc. tyrimo metu apklaustų 15–74 metų lietuvių. Rūkymas kur kas populiaresnis tarp vyrų, o moterys numalšinti stresą dažniausiai stengiasi gerdamos arbatą, kavą, vartodamos vaistus ir maisto papildus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad  nūdienos žmogus nuolat susidūręs su įvairiomis situacijomis, patiria įtampą, jam dažniau tenka kentėti nei džiaugtis. Nesėkmių ir liūdesio priežasčių ieškoma ne savyje, o kituose – šeimoje, mokymo įstaigoje, darbe ar visuomenėje. Toks gyvenimo būdas neurotiškas, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių mūsų visuomenėje patiria stresą, nerimą, depresiją.

Su pykčiu susiduriame labai dažnai. Ir patys pykstame, ir turime atlaikyti artimų žmonių nepasitenkinimą. Būna, kad, rodos, nepelnytai aprėkia viršininkas, o būna, kad patys garsiai išsakome viską, ką galvojame apie, pavyzdžiui, eiles prie gydytojų kabinetų – kodėl reikia laukti valandą, jei esame susitarę apsilankyti tam tikru laiku? Kartais pyktis atrodo pateisinamas, kitais atvejais jaučiamės be galo įskaudinti ir nesuprasti.

Kad ir kaip vengtumėte užkandžių biure ar atsisakytumėte kolegės gimtadienio torto gabalėlio, 40 sėdimo darbo valandų per savaitę neišvengiamai nusėda riebalais ant juosmens ir šlaunų. Laimei, yra būdų šio nemalonaus reiškinio išvengti nekeičiant darbo pobūdžio. 1. Pariebinkite pusryčius Tikriausiai tūkstantį kartų girdėjote: bandelė per pusryčius – keli papildomi kilogramai per metus.

Nėra nieko smagiau, nei sėdėti drabužių skalbykloje lietui lyjant, kur nors Rytų Europoje, ir kalbėtis su būriu jaunų keliautojų – ką tik baigusių mokyklą ir nusprendusių metams leistis kelionei po pasaulį – į vieną didžiausių nuotykių gyvenime, rašoma bootsnall.com. Šie klegantys žmonės – kupini svajonų ir vilčių dėl ateities; jiems trūksta nebent krislelio paskatinimo nebijoti žengti pirmyn.

Ar atsimenate mūsų didmiesčius, ypač Vilnių, kai automobilį turėjo toli gražu ne kas antras tautietis? Grūstis gatvėje reikšdavo avariją arba kelio remontą, rečiau – šiokį tokį susigrūdimą dėl oro sąlygų, tačiau šios eilės nė iš tolo neprilygsta šiandienos kamščiams keliuose. Rodos, nieko jau nestebina, kad į darbovietę važiuojame valandą ar ilgiau, dar tiek pat gatvėse užtrunkame grįždami namo.

Ilgalaikis tyrimas atskleidė, kad iš išorės tokie vyrai atrodo galintys viską kontroliuoti, tačiau rami išvaizda – apgaulinga. Išsiaiškinta, kad, nors pastarieji ir yra populiarūs merginų tarpe, turi pinigų bei valdžios, už savo dominavimą atsako su kaupu. Kaip rašo telegraph.co.uk, tyrėjai įstikino, kad aukštos pozicijos socialinėje hierarchijoje užėmimas priverčia streso lygį nenumaldomai kilti.

Netikėtas garsas – žadintuvo signalas, telefono skambutis ar nukritusio daikto pokštelėjimas – stresas, į kurį, kaip ir į visas kitas stresines situacijas, organizmas reaguoja akimirksniu įjungdamas apsaugos mechanizmą. Taip nulemta evoliucijos. Staigus, garsus triukšmas paprastai nežadėdavo nieko gero. Tai galėjo būti plėšraus žvėries riaumojimas, krintančio medžio triokštelėjimas.

Oksfordo bei Liverpulio universiteto tyrėjai išsiaiškino, jog net menkiausi jūsų valgiaraščio pakitimai gali padaryti didelę įtaką sveikatai. Pasak dailymail.co.uk, apskaičiuota, kad per metus būtų galima išgelbėti 20 tūkst. britų gyvybių, jeigu jie kasdien suvartotų vienu gramu mažiau druskos, papildomą porciją daržovių ir mažiau sočiųjų riebalų. Rodos, tai – smulkmenos. Tačiau kokie dar nereikšmingi dalykai galėtų pagerinti sveikatą? Pateikiame keletą naudingų ekspertų patarimų.

Tie darbuotojai, kurių darbo diena trunka ilgiau nei aštuonias valandas (kalbame apie penkių dienų darbo savaitę), rizikuoja „sudegti“ darbe nuo fizinio ir psichinio išsekimo bei streso, išsiaiškino britų mokslininkai. Visa laimė, kad specialistai žino, kaip su tuo kovoti ir sumažinti patiriamą žalą, rašo „The Daily Mail“. Harvardo universiteto absolventė psichologė Joana Borysenko ištyrė neigiamų veiksnių įtaką moterims.

„Nielsen“ kompanija, tirianti besivystančiose šalyse gyvenančių moterų vartotojiškumo įpročius, atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, kad Indijos moterys yra labiausiai perimtos streso ir jų išleidžiamos pinigų sumos smarkiai skiriasi nuo kitų šalių dailiosios lyties atstovių, rašo CNN. Tyrimo, pavadinto „Rytojaus moterys“ metu, nuo vasario iki balandžio mėnesių buvo stebima 6,5 tūkst. moterų iš 21 tautos. Gauti rezultatai atskleidė, jog net 87 proc.

Po Fukušimos nelaimės visose veikiančiose Japonijos atominėse elektrinėse bus atlikti vadinamieji „streso testai“, Japonijos naujienų agentūra „Jiji Press“ cituoja šalies ūkio ministrą Banri Kaiedą (Banri Kaieda), rašo „RIA Novosti“. Taip siekiama nuraminti žmones, gyvenančius atominių jėgainių kaimynystėje. Kovo 11 d. Japonijos šiaurės rytinę pakrantę sudrebino 9 balų žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį ir sprogimus Fukušimos atominėje elektrinėje.

Kai su kolegomis pradedam kalbėti apie artėjančias atostogas, pirmiausiapasigirsta atodūsis „ach... atostogos“ ir jį palydi ilgesinga, palaiminga šypsena. Bet ar visada atostogos, kurių taip labai norime ir laukiame, būna tokios, apie kokias svajojame? Man atrodo, kad egzistuoja dviejų rūšių atostogos: išorinės ir vidinės. Ir nebūtinai jos vyksta vienu metu.

Savaitės pradžia? O gal pabaiga? Liko vos keletas dienų iki atostogų? O gal ką tik iš jų grįžote? Nukrypimai nuo įprasto darbo režimo ne tik mažina darbingumą bet ir... didina popietinio snaudulio tikimybę. Bet nemanykite, kad puodelis kavos yra panacėja, išgelbėsianti jus nuo miego atviromis akimis. Keletas paprastų gyvenimo būdo korekcijų suveiks kur kas efektyviau! 1. Rytinė mankšta. Gera diena prasideda nuo gero starto.

Dažnai įsisukę į darbo ir gyvenimo rutiną net nesusimąstome, kad paprastais veiksmais kasdieniame gyvenime galime sumažinti stresą. Prie kiekvieno teiginio pateikti keli atsakymai – pasirinkite tą, kuris jums atrodo teisingas. 1. Maisto produktai, kurie gali sumažinti stresą: A. bulvės ir makaronai, B. makaronai ir abrikosai, C. morkos ir žiediniai kopūstai, D. visi aukščiau išvardytieji maisto produktai.

Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, jog daug streso patiriantys vyrai seksualiniame gyvenime ir santykiuose elgiasi kiek neįprastai. Jie atliko bandymą su 50 studentų. Grupė buvo padalinta į dvi dalis. Vieni turėjo patirti stresą (rankos buvo kišamos į ledinį vandenį), o kiti – komfortą (rankos buvo kišamos į vos vos šiltą vandenį). Po to šie buvo prijungti prie daviklių, fiksuojančių raumenų susitraukimus aplink akis.

Mano dukra šį rudenį pradės lankyti mokyklą. Mergaitė nelaukia rugsėjo 1-osios, nes jai atsirado rimtų problemų dėl odos. Šią vasarą jai nuolat kartojasi bėrimai ne tik ant rankų, bet ir kitų kūno vietų. Išbėrimo vietas smarkiai niežti. Vaikas rankas nusikaso iki kraujo.

Antroje dienos pusėje daugelis mūsų pasijunta taip išsekę, kad nebėra jėgų net paprasčiausiems darbams. Apima žiovulys, apsunksta akių vokai, šokinėjančios mintys neleidžia susikaupti... Tokią būseną paprastai pastebime apie 14–15 valandą, kai darbo diena – pačiame įkarštyje. Tada kaip tik mažiausiai norisi dirbti ir... tiesą sakant, apskritai nieko nebesinori.

Anksčiau klaidingi faktai apie sveikatą ir jos apsaugą buvo retas dalykas. Bet ne šiandien. Visagalis internetas suteikė žmonėms galimybę kurti svetaines, talpinti įvairią informaciją, platinti ją elektroniniu paštu ir skelbti draugams bei aplinkiniams. Tad karts nuo karto tenka paneigti bet kokias melagingas interneto istorijas ar išgalvotas tiesas. Dauguma jūsų elektroninį paštą pasiekusių žinučių apie sveikatą – paprasčiausios melagystės.