Oksfordo bei Liverpulio universiteto tyrėjai išsiaiškino, jog net menkiausi jūsų valgiaraščio pakitimai gali padaryti didelę įtaką sveikatai. Pasak dailymail.co.uk, apskaičiuota, kad per metus būtų galima išgelbėti 20 tūkst. britų gyvybių, jeigu jie kasdien suvartotų vienu gramu mažiau druskos, papildomą porciją daržovių ir mažiau sočiųjų riebalų. Rodos, tai – smulkmenos. Tačiau kokie dar nereikšmingi dalykai galėtų pagerinti sveikatą? Pateikiame keletą naudingų ekspertų patarimų.
Nepersimiegokite.
Kai turite laisvą dieną, nemiegokite ilgiau, nei įprasta. Migrenos priepuoliai neretai laikomi „savaitgalį pasitaikančias galvos skausmais“ todėl, kad dažniausiai užklumpa savaitgalio rytais.
„Miego ritmo pokyčiai sukelia sumaištį smegenų pagumburyje, atsakingame už hormonų balansą, nuo kurio priklauso galvos skausmai. Be to, gali būti, kad pramiegoję įprastą rytinį kavos ar arbatos puodelį, patirsite kofeino trūkumo pojūčius, – teigia dr. Andrew Dowson, vienos klinikos vadovas. – Jeigu tik galite, bandykite kasdien laikytis to pačio tvarkaraščio, o jeigu esate pavargęs, trumpai numikite dienos metu“.
Valgykite visų vaivorykštės spalvų maistą.
Halės turgus (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Adam Mead, Kingstono ligoninės Londone dietologas, sako: „Patartina rinktis kuo įvairesnį maistą – geriausia pirkti visokių spalvų maisto produktus, nes kiekviena spalva atitinka sveikatai naudą teikiančias maisto medžiagas, kurios, sąveikaudamos viena su kita, gerina jūsų sveikatą. Pavyzdžiui, vaisiuose esantis vitaminas C pagerina geležies, gautos iš žaliųjų salotų ar mėsos, įsisąvinimą.
„Kai perkate maisto produktus, galvokite apie šviesoforo spalvas: šio to žalio, šio to oranžinio ar geltono, šio to raudono,“ – pataria dietologas.
Valydamiesi dantis stovėkite ant vienos kojos.
Dantys. Scanpix nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
Stovėdami ant vienos kojos, kol valotės dantis, sustiprinsite vidinius pilvo ertmės raumenis, kurie saugo nugarą. Didžioji dalis žmonių niekada netreniruoja šių raumenų, o šiokio tokio nestabilumo suteikimas jiems – puiki, nors ir trumpa, treniruotė.
Pabandykite dantis valytis viena ranka, ir daugmaž minutę stovėti ant priešingos kojos, o tuomet – atvirkščiai. Kuo daugiau variacijų padarysite, tuo geresni bus rezultatai.
Nekalbėkite apie problemas, būdami bare.
Alkoholis (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
„Nespręskite problemų, į pagalbą pasitelkę alkoholį. Ėjimas į barą po sunkios darbo dienos ir bandymas išsišnekėti apie jus kamuojančias problemas jums nepadės, – įsitikinęs Cary Cooper, organizacinės psichologijos ir sveikatos profesorius iš Lankasterio universiteto. – Sėdėdami su taure rankose galbūt ir jausitės kažką darą problemos išsprendimo labui, tačiau, iš tiesų, tai tik vengimas, vedantis į niekur“.
„Greičiausiai tapsite per daug apsvaigęs, kad kalbėtumėte apie ką nors naudingo, o kitą dieną būsite kankinamas pagirių, kurios jums suteiks puikų pretekstą nekalbėti apie tai, kas buvo vakar. Pašnekesys prie kavos puodelio ar pasivaikščiojimas su geru draugu – tai vienintelis veiksmingas būdas įtampai sumažinti, kurio ir turėtumėte paisyti,“ – įsitikinęs profesiorius.
Visuomet avėkite batus su kulniukais.
Marilyn Monro paminklas Niujorke (nuotr. SCANPIX)
Daugelis žmonių kenčia nuo pėdų, kojų ir stuburo problemų, sukeltų plokščiapadės avalynės. Net ir nedidelis kulniukas pakelia pėdą, paminkština žingsnį ir pašalina įtampą iš kelių – tokiu būdu jūs stovite tiesesnėmis kojomis. Tuo tarpu įsisipiriamos šlepetės ar kiti plokšti batai eiseną padaro netaisyklinga, o įtampą nukreipia aukštyn stuburu.
Nenaudokite labai stiprių kremų nuo saulės.
Kremas (Scanpix) (nuotr. Balsas.lt)
„Saugotis nuo saulės reikia ne tik vasaros metu – jeigu užsitepate kremo tik patekę į atokaitą, tai prilygsta susirūpinimui valgomais maisto produktais vien tik tuomet, kai įžengiate į „McDonald's,“ – teigia Nick Lowe, dermatologas ir Ligoninės universiteto koledžo Londone dėstytojas.
„Ultravioletiniai spinduliai, skatinantys odos senėjimą, daro nepastebimą žalą ištisus metus, prasiskverbdami pro debesis ir net stiklą. Kiekvieną mielą dieną tepuosei „SPF 15“ kremu nuo saulės su specialia UV apsauga, o vasarą naudoju „SPF 30“, – kalbomis stebina dermatologas. – Nenaudokite stipresnę apsaugą žadančių kremų – pavyzdžiui, „SPF 50“ prideda tik 0,5 proc. daugiau apsaugos, tuo tarpu už „SPF 30“ jis yra žymiai riebesnis ir lipnesnis, tad vargu, ar jums patiks jį naudoti. Visiems savo pažįstamiems patariu nepirkti stipresnių kremų, tačiau nuolat teptis odą tarp 10 ir 15 val“.
Batus pirkite dienos pabaigoje.
Batų parduotuvė (nuotr. SCANPIX)
Batus visuomet pirkite tik dienos pabaigoje. Nuo pat prabudimo ryte iki vėlaus vakaro dėl kraujo spaudimo bei traukos pėdos po truputį plečiasi, todėl, kai matuositės batus dienos pabaigoje, žinokite, kad tai momentas, kuomet jūsų pėdos – pačios didžiausios.
Atsikratykite vandens buteliukų.
„Čia buvo vanduo“ – tai bandymas pažvelgti į mus pačius iš šalies (nuotr. Balsas.lt)
„Visi puikiai žino, kad per dieną reikia išgerti 2 litrus skysčių, – teigia Catherine Collins, vyriausioji „St. George“ ligoninės Londone dietologė. – Tačiau, nepaisant to, ką skelbia vandens buteliukus tiekiančios kompanijos, tuos 2l gali sudaryti kone bet kokie skysčiai: sriuba, arbata, kava ir netgi – alus. Tiesą sakant, visai bet kas, išskyrus spiritinius gėrimus, kadangi net ir nedidelis šių kiekis vers jus „atsikratyti“ daugiau skysčių, nei išgėrėte“.
Pasak dietologės, apie 400ml skysčių mes kasdien gauname ir iš daržovių bei vaisių, kadangi šių pagrindą – net 95 proc. – sudaro vanduo. Vandens yra netgi duonoje – kone trečdalis, o bet kokie baltymai ar riebalai, kuriuos suvartojame, yra perdirbami į anglies dioksidą ir vandenį.
„Aš pati, būdama darbe, kone visą dieną geriu kavą bei arbatą, retkarčiais sukramsnodama ir kokį vaisių, o namie išgeriu taurę vyno. Tuo tarpu nepaliaujamas siurbčiojimas iš nedidukų vandens butelių man tik trukdytų,“ – sako dietologė.
Išsivalę dantis – neskalaukite.
Dantų skausmas. sundds.wordpress.com nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
Dr. Philip Stemmer, dantų chirurgas konsultantas, teigia: „Vos išsivalę dantis, eikite šalin nuo kriauklės – išskalaudami burną po dantų valymosi nuplaunate apsauginį fluorido apvalkalą, kuris, sukurtas dantų pastos, jūsų dantis saugotų valandų valandas. Be to, išsivalę dantis, bent pusantros valandos negerkite jokių skysčių. Žinau, kad toks poelgis verčia jaustis keistai, tačiau nesunku prie to priprasti. Prieš dėdamasis dantų pastą, aš netgi nešlapinu šepetėlio, kadangi burnoje – ir taip drėgna. Tad kam tas bereikalingas vandens naudojimas..?“
Parėję į namus, nusiplaukite rankas.
Vanduo (nuotr. Elta) (nuotr. Balsas.lt)
„Peršalimo virusai dažniausiai yra perduodami per rankas, todėl viešojo tualeto durų rankena arba laikymuisi skirtas stulpas viešajame transporte yra vieni blogiausių dalykų, – sako profesorius Ron Eccles, „Common Cold Centre“ Kardifo universitete direktorius. – Visuomet stengiuosi nesiliesti prie panašių daiktų – kad to nepadaryčiau automatiškai, rankas neretai laikau kišenėse, o grįžęs namo plaunu jas, negailėdamas muilo ir šildo vandens. Tuo pat metu niūniuoju „Su gimimo diena“ – nuo dainelės pradžios iki galo – nes man tai – puikus orientyras, kad pakankamai ilgai prausiausi“.
Anot profesoriaus, jeigu esate pavargęs, jokiu būdu netrinkite akių su rankomis – taip galite lengviausiai susirgti bet kokiu virusu. Taigi, reguliarus rankų plovimas yra pati geriausia priemonė apsisaugoti nuo bet kokių užkrečiamų ligų.
Sportuokite per reklamos pertraukėles.
Vyriško apatinio trikotažo reklama: vyrai nemėgsta žiūrėti į apsinuoginusius vyrus (opindian.com nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
„Kol žiūrite televiziją, sėdėkite ant didelio kamuolio ir darykite pusiausvyros ar pilvo preso pratimus, kurie padės jums išvengti nugaros skausmų, pusiausvyros nelaikymo bei kitų negalavimų, – pataria osteopatas ir akupunktūristas Garry Trainer, besispecializuojantis reabilitacijos klinikoje šiaurės Londone. – Ratu sukite klubus, pasilankstykite į priekį ir atgal, o per reklamos pertraukėles padarykite vidurio nugarai skirtus pratimus su kamuoliu, pavyzdžiui: atsigulę ant nugaros, plokščiomis pėdomis lieskite grindis, sulenkite kelius, o, ant kamuolio padėję galvą bei pečius, kojomis pasistūmėdami pirmyn ir atgal, kelkite pilvą lubų link. Tai yra priešingas, nei sėdėjimas sulinkus prie stalo, judesys, puikiai tinkamas atsipalaiduoti po ilgos dienos biure“.
Kai negalite užmigti, dėliokite puzles.
„Puzzle“ (nuotr. Balsas.lt)
Jeigu jums nesiseka užmigti, vietoj to, kad neproduktyviai vartytumėtės, išeikite iš miegamojo ir nuveikite ką nors atpalaiduojančio ir prikaustančio dėmesį – idealu, jei tai akims bei rankoms tinkama veikla, kaip kad delionė. Užsiimkite pastarąja tol, kol pasijusite iš tiesų nuvargęs. Be to, pergyventi dėl negalėjimo užmigti ir kartu dėlioti puzlę – neįmanoma, nes vietoj to, kad kvaršintumėt sau galvą, būsite užsiėmęs reikiamų detalių paieška.
Kvėpuokite kaip kūdikis.
Kūdikis plytelėje (oddee.com nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
„Stresas – tai vis auganti būsena, todėl kasdieniame lėkime labai svarbu rasti nors kelias ramybės akimirkas, kurių metu galėtumėte atsipalaiduoti kvėpuodami pilnais plaučiais“, – teigia Neil Shan, streso valdymo organizacijos vadovas.
Išgyvenant nuolatinę įtampą, kvėpavimas tampa paviršutinišku – tuomet diafragma nejuda, o visą darbą atlieka šonkaulius supantys raumenys. Pastarieji vis labiau ir labiau įsitiempia, kol, stresu perimtos dienos pabaigoje, imate jausti, jog jūsų pečiai tampa tokie įsitempę, kad nesunkiai susisuktų už ausų kaip roletai.
„Tam, kad to išvengtumėte, laikas nuo laiko giliai įkvėpkite, įsivaizduodami, kad ertmė už jūsų bambos pilnai prisipildo oro. Užlaikykite kvėpavimą penkias – šešias sekundes ir lėtai iškvėpkite pro nosį. Jeigu šį pratimą kartosite 10 – 20 kartų per dieną kas kelias valandas, iš darbo išeisite tarsi visai kitas žmogus, – sako organizacijos vadovas. – Vadinu šį kvėpavimą būdingu kūdikiams, nes mes visi esame gimę kvėpuodami teisingai, tačiau per ilgą laiką pamiršome, kaip tą daryti“.
