Anksčiau klaidingi faktai apie sveikatą ir jos apsaugą buvo retas dalykas.
Bet ne šiandien. Visagalis internetas suteikė žmonėms galimybę kurti svetaines, talpinti įvairią informaciją, platinti ją elektroniniu paštu ir skelbti draugams bei aplinkiniams. Tad karts nuo karto tenka paneigti bet kokias melagingas interneto istorijas ar išgalvotas tiesas. Dauguma jūsų elektroninį paštą pasiekusių žinučių apie sveikatą – paprasčiausios melagystės.
1. Kasdien reikia išgerti po aštuonias stiklines vandens.
Šį faktą 1945 metais Amerikoje paskelbė Maisto ir mitybos asociacija.
Dauguma mūsų dar šiandien tiki mitu, kad be maisto ir vandens kiekvieną dieną turime išgerti aštuonias stiklines vandens.
Tikroji tiesa. Vanduo be jokios abejonės sveika ir rekomenduotina. Tačiau be vandens galite drąsiai gerti sultis, pieną, arbatą, valgyti vaisius ir daržoves, kurie numalšins skysčių trūkumą organizme. Net kava, turinti prastą reputaciją kaip diuretikas, gali numalšinti troškulį. Vartodami daug skysčių skatinate natrio pasišalinimą iš organizmo, o jis sukuria elektrolitų disbalansą, dėl kurio galime lengvai susirgti.
2. Nuo streso pražylame.
Išpylėte pieną, pavėlavote į darbą, nespėjote į autobusą... Tokių ir kitokių išgyvenimų patiriame kasdien.
Tikroji tiesa. „Streso perteklius žmogaus organizmą sendina ir iš išorės, ir iš vidaus“, – teigia NBC žinių redaktorė ir knygos „Medical Myths that Can Kill You“ („Jus priblokšiantys mitai apie sveikatą“) autorė Nancy L.
Snyderman. Stresas padidina laisvųjų radikalų skaičių organizme, o jie padidina į kūną išsiliejančių hormonų kiekį. Galima drąsiai paneigti faktą, kad bloga diena pasendins jus keleriais metais. „Plaukų žilimas kaip ir kiti paveldimi dalykai priklauso nuo genų. Net jei žilų sruogų pasirodys anksčiau nei tikėjotės, yra visagalių plaukų priemonių, kurios padės tai paslėpti.“
3. Skaitymas blankioje
šviesoje kenkia akims.
Turbūt ne kartą girdėjote, kad skaitymas prietemoje ar mėnesienoje pakenks akims.
Tikroji tiesa. „Skaitymas neryškioje šviesoje apkrauna akis“, – aiškina N. L. Snyderman. – Taip skaitydami labiau prisimerkiame, o nuolatinis akių raumenų įtempimas gali sukelti galvos skausmą. Tai nepadarys jokios žalos jūsų akims, nebent atsiras raukšlių aplink jas.“ Taip pat pervargusios akys gali dažniau išsausėti, įskausti, bet po gero nakties miego, joms viskas bus gerai.
4. Kava jums tikrai kenkia.
Ar tai, ko daugybė pasaulio žmonių trokšta kiekvieną rytą, gali būti blogai?
Tikroji tiesa. Pernelyg dažnas kavos vartojimas gali sukelti nervinį drebulį ir vaizdo mirgėjimą, tačiau jei kasdien kavą gersite saikingai, galėsite mėgautis jos teigiamomis savybėmis. „Kava gaminama iš augalo, kuris turi daugybę antioksidantinių savybių“, – sako Šv. Luko medicinos centro Boisyje (Aidaho valstijoje) dietologas Stacy Beesonas. Dalis antioksidantų padidina jautrumą insulinui, taigi kavą geriantys žmonės rečiau serga arba išvis neserga cukriniu diabetu. Kiti tyrimai rodo, kad kava sumažina riziką susirgti Parkinsono liga, vėžiu, kepenų ciroze, tulžies pūslės akmenlige ir gali net pailginti jūsų gyvenimą. Du ar trys puodeliai kavos – priimtina norma daugeliui žmonių. Bet jei vartojate kavą turėdami širdies problemų, apimti streso ar po bemiegių naktų, tai be abejonės gali rimtai pakenkti širdžiai. Jeigu esate nėščia arba organizme sumažėjo kalcio, prieš gerdama kavą pasitarkite su gydytoju.
5. Peršalote – daugiauvalgykite, karščiuojate – pasninkaukite.
Plačiai paplitęs mitas: „Pasninkas – geriausias vaistas karščiuojant.“
Tikroji tiesa. Peršalimą ir karščiavimą paprastai sukelia virusai, kurie organizme išlieka gyvybingi nuo 7 iki 10 dienų. Šiandien nėra jokių įrodymų, kad prasta mityba gali turėti įtakos tokiems veiksniams. Peršalus reikia gerti daug skysčių, todėl ne maistui, o gėrimams suteikite pirmenybę. Vanduo ar kiti skysčiai palengvins jūsų ligos simptomus, praeis nosies užgulimas ir kiti negalavimai. Nedidelė porcija vištienos sriubos, turinčios maistingųjų medžiagų, padės jaustis žvalesniems, energingesniems.
6. Šviežia – visada geriau nei šaldyta.
Mokslininkai jau seniai į pirmąją vietą iškelia šviežius vaisius, daržoves, o šaldytus laiko antraeiliais ir bemaž nenaudingais organizmui.
Tikroji tiesa. „Šaldyti produktai gali būti tokie pat naudingi kaip ir šviežios daržovės ar vaisiai, nes juose taip pat išsaugomi vertingi vitaminai ir mineralinės medžiagos“, – tikina S. Beesonas. Net jei kas rytą pirksite šviežius produktus iš bakalėjos parduotuvės, negalite žinoti, kiek laiko jie ten guli. Nuo šilumos, oro ir kitų nepalankių sąlygų vaisiai ar daržovės per kelias dienas gali prarasti maistingąsias medžiagas.
7. Kiaušiniai didina cholesterolio kiekį kraujyje.
1960–1970 metais mokslininkai širdies ligas siejo tik su cholesteroliu, todėl kiaušiniai, kurie neva didina cholesterolio kiekį, buvo uždrausti.
Tikroji tiesa. Naujausi tyrimai parodė, kad cholesterolio kiekį labiausiai didina sotieji riebalai, kurie ir yra daugelio širdies ligų sukėlėjai.
Kiaušinis turi tik 1,6 gramo sočiųjų riebalų, o puodelis dviejų procentų riebumo pieno turi tris gramus šių riebalų. Remiantis Amerikos širdies asociacijos rekomendacijomis, galime drąsiai valgyti po vieną kiaušinį per dieną, tokiu būdu niekada neperžengsime leistinos cholesterolio normos. Be to, kiaušiniuose gausu vitaminų A ir D.
8. Jei sušalote – rizikuojate peršalti.
Juk jums mama visada tai kartojo, tiesa?
Tikroji tiesa. Vis dėlto mama buvo neteisi. „Grūdinimasis niekada nepakenks jūsų imuninei sistemai “, – teigia Indianos medicinos universiteto vaikų gydytoja Rachel Vreeman. – Jokiu būdu negalite peršalti, jei esate atsparus virusui.“ Tiesa, žmonės dažniausiai serga žiemą, bet ne dėl žemos oro temperatūros. Taip atsitinka dėl temperatūrų
svyravimų: iš šiltos patalpos į šaltą ir atvirkščiai. Jeigu daugiau judėsite, eikvosite energiją, kūnas lengviau sušils nei būnant šiltoje patalpoje ir toks būdas kur kas sveikesnis. Pitsburgo Karnegio Melono universitete atliktas tyrimas parodė, kad linksmos sielos žmonėms rizika peršalti sumažėja iki 13 procentų, palyginti su niūriais, neaktyviais žmonėmis.
9. Lūpų dažai kenkia sveikatai.
2007 metais gamtosaugininkų grupė „Už saugią kosmetiką“ ištyrė 33 rūšių lūpų dažus. Visuomenę gąsdino tyrimų rezultatai: dalies lūpų dažų sudėtyje buvo didesnis nei leistina švino kiekis.
Tikroji tiesa. „Gamyboje švinas naudojamas viskam“, – aiškina Amerikos vėžio draugijos epidemiologinių tyrimų direktorius Michaelis Thunas. – Jo yra visur aplink mus.“ Švino kiekis lūpų dažuose – pernelyg mažas, kad sukeltų kokių nors negalavimų. Tiesą sakant, apsinuodijimas švinu dažniausiai siejamas su surūdijusiais čiaupais senos statybos namuose ir kitais veiksniais. M. Thunas sako, kad nėra pagrindo nerimauti dėl lūpų dažų.
