Ar gali migrenos priepuolį sukelti tabletė vaistų nuo skausmo? Arba sumuštinis su sūriu? Kad ir kaip būtų keista, atsakymas į abu šiuos klausimus yra teigiamas. Be to, yra daugybė dalykų, trukdančių jums įveikti galvos skausmą.
Daugelis nuo migrenos kenčiančių žmonių vienaip ar kitaip jaučia artėjantį priepuolį. Vieni – pagal spaudimą kurioje nors akiduobėje, kiti – iš smilkinyje pradedančio tvinkčioti pulso. Paskui simptomai supanašėja: pykinimas, vis aštrėjantis skausmas, būtinybė atsigulti ir užsigesinti šviesą.
„Moterų liga“
Migreniniai galvos skausmai savo aukas kamuoja dešimtmečiais. Juos išprovokuoti gali praktiškai bet kas: šviežio svogūno kvapas, alkoholis, cigarečių dūmai, važiavimas transportu, pasikeitęs miego režimas, orų kaita. Ir net kai kurie vaistai nuo galvos skausmo – išgėrus tabletę skausmas ne nuslopsta, o tik sustiprėja.
Ko tik nedaro žmonės, kad išsivaduotų iš šio kančių rato: keičia vaistus, vaikšto į akupunktūros seansus. Kai kuriems palengvėja pakeitus mitybos ir miego įpročius, tačiau taip būna retai.
Migrena nėra reta diagnozė. Ir moteris ji kankina dažniau nei vyrus. Vieniems tai lėtinis reiškinys – t. y. priepuoliai kartojasi po 15 ir daugiau kartų per mėnesį. Kiti žmonės galvos skausmus per mėnesį patiria tik 1–2 kartus.
Kartą buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 20 tūkstančių žmonių. Jį inicijavę amerikiečiai mokslininkai išsiaiškino, kad pusei kenčiančiųjų dėl migrenos gydytojai niekada nėra jos diagnozavę. O juk tiksli diagnozė – pirmasis žingsnis išgijimo link. Antrasis žingsnis yra priežastis: reikia išsiaiškinti, kas provokuoja ligą.
Galvos skausmas ar migrena?
Blogai tai, kad migrena – puiki maskavimosi meistrė.
Daugumai atrodo, kad migreniniai skausmai – tai kai norisi sienomis lipti. Tačiau gali būti, jog jūsų kančios tėra paprastas įtampos sukeltas galvos skausmas. O išsiaiškinti tikslią diagnozę nepaprastai svarbu, nes nuo to priklausys, kokio gydymo jums reikės.
Paprastai migrena pasireiškia tokiais simptomais:
• Jūsų galvos skausmai atitinka du arba daugiau iš šių apibrėžimų: svyruoja nuo pakenčiamų iki kankinančių, yra pulsuojantys, lokalizuoti vienoje galvos dalyje, sustiprėja judant arba pasilenkus.
• Jaučiate pykinimą (kartais net vemiate), liguistai nepakenčiate šviesos, garsų ar kvapų, nes jie kelia dar daugiau skausmo.
• Esate patyrę mažiausiai penkis priepuolius, kurie, negydomi, tęsėsi nuo keturių valandų iki trijų dienų.
Tačiau jeigu priepuolio metu vienodai skauda abiejose galvos pusėse, nepykina ir ryški šviesa ar už lango pypsinti automobilio signalizacija nė kiek neerzina, greičiausiai jums galvos skausmą sukėlė stresas.
Kad ir kokia būtų priežastis, galvos skausmas yra galvos skausmas, ir jo reikia kažkaip atsikratyti. Bet kaip?
Nepaisant tokių, iš pažiūros, ryškių skirtumų tarp paprasto ir migreninio skausmo, ekspertai spėja, jog juos abu gali išprovokuoti tas pats mechanizmas smegenyse.
Jei manote, kad neverta dėl galvos skausmo trukdyti gydytojo, nes tai juk ne kokia rimta liga, tik apsunkinsite savo gyvenimą. Į skausmą reikia kreipti dėmesį, tvirtina gydytojai. Migrenos atsiradimo mechanizmą galima kontroliuoti. Bet kokios kilmės galvos skausmo galima išvengti arba jį sumažinti.
Sloga – ne sloga
Galvos skausmas kartu su užgulta nosimi ir spaudimu smilkiniuose, kaktoje ar viršugalvyje dažnai painiojamas su sinusitu. Tačiau skubėti gerti vaistus nuo jo ar pirkti įvairius purškalus nosiai neverta.
Medikai teigia pastebėję, jog iš bemaž trijų tūkstančių pacientų, įsitikinusių, jog jiems galvos skausmus kelia haimoritas arba sinusitas, 88 proc. iš tikrųjų kenčia dėl migrenos. Jų klaida lengvai paaiškinama.
Kai trišakis nervas, perduodantis migreninio skausmo signalus, priepuolio metu sudirgsta, jis lengvai gali sukelti sinusito simptomus.
Pasikeitusi aplinka: oro temperatūros ir drėgmės, atmosferos slėgio svyravimai, – visa, kas gali sukelti nosies užgulimą, taip pat gali sukelti ir migreną. Bet vaistai nuo slogos, įspėja gydytojai, čia niekuo nepadės, tik dar pablogins situaciją. Nes kai preparato poveikis baigsis, galvos kraujagyslės vėl išsiplės, dar labiau sustiprindamos skausmą.
Ką tuomet galima padaryti?
Jeigu jūsų galvos skausmus lydi visi tipiški peršalimo ir slogos simptomai, išskyrus išskyras iš nosies, didesnė tikimybė, jog tai migrena nei haimoritas. Bet nustatyti tikslią diagnozę gali tik gydytojas. Jis turėtų skirti ir gydymui būtinus vaistus.
Be tablečių – ne gyvenimas
Jeigu pernelyg dažnai vartojate vaistus nuo skausmo (netgi tokius, kurių galima įsigyti vaistinėje laisvai, be recepto), galima drąsiai teigti, jog pasmerkiate save lėtiniams galvos skausmams.
Vieno tyrimo, atlikto Vokietijoje, metu ištyrus lėtine migrena sergančių 7 417 vyrų ir moterų ligos istorijas paaiškėjo, jog pusė jų kenčia būtent dėl priklausomybės nuo vaistų sukeliamų skausmų.
Kiti ekspertai tvirtina, kad net du iš trijų pacientų, kenčiančių dažnus galvos skausmus (migreninius ar įtampos), negali ištrūkti iš užburto rato: prasidėjus priepuoliui, jie skuba gerti vaistus nuo skausmo, bet šie sukelia dar didesnį skausmą, tad griebiamasi dar vienos tabletės... Ir taip be galo.
Nemanykite, kad priklausomybė nuo vienokių ar kitokių skausmą malšinančiųjų niekaip neveikia jūsų organizmo.
Opiatai (pavyzdžiui, preparatai kodeino pagrindu) prislopina skausmui jautrius smegenų ląstelių receptorius. Tačiau kai preparatų poveikis baigiasi, receptoriai tampa dar jautresni ir pradeda reaguoti į menkiausius skausmo signalus.
Analgetikai, kuriuose yra narkotinių medžiagų, aktyvuoja serotonino – vadinamojo geros nuotaikos hormono – gamybą. Serotoninas blokuoja trišakio nervo signalus. Bet kai vaistas liaujasi veikęs, hormono lygis organizme staiga krenta, palikdamas jus bejėgius ir beginklius naujo skausmo priepuolio akivaizdoje.
Klaidinga manyti, kad priprasti galima tik prie narkotinių medžiagų. Priklausomybė gali išsivystyti ir populiariausiems skausmą slopinantiems preparatams (ypač tokiems, kuriuose yra aspirino, acetaminofeno arba fenacetino ir kofeino mišinio). Kai kurių gydytojų manymu, dažnai juos vartodami greitai būsite tokios būklės, kai skausmo priepuoliai tik dažnės, o vaistai liausis veikę.
Ką gi daryti? Ogi pabandyti, prižiūrint gydytojui, išvis atsisakyti vaistų nuo skausmo. Lengva nebus. Tačiau, patikėkite, po kurio laiko priepuolių dažnis ir intensyvumas sumažės. Kai galutinai išsivaduosite nuo tablečių, galima bus vėl paieškoti sprendimo, kuris jums tiks ir padės.
Piktnaudžiauti neverta
Gana plačiai žinoma, kad jeigu užgersime vaistus nuo galvos skausmo kava arba kokakola, jų poveikis sustiprės. Taip yra dėl to, kad kofeinas susiaurina išsiplėtusias kraujagysles – pagrindines šleikštaus pulsuojančio skausmo priepuolio kaltininkes. Dėl tos pačios priežasties kofeinas yra įprastas vaistų nuo skausmo komponentas.
Deja, kai tik kofeino poveikis baigiasi, skausmas grįžta, nes kraujagyslės vėl išsiplečia, dirgindamos jautrius nervų galiukus.
Jeigu jau tikrai niekaip negalite gyventi be kavos, bent sumažinkite jos kiekį. Neleiskite sau daugiau vieno dviejų puodelių per dieną. Jums tikrai nereikalingi dar ir galvos skausmai, kuriuos sukelia priklausomybė nuo kofeino.
Stebėkite, įsiminkite, venkite
Dar vieno migrenos tyrimo, kuriame dalyvavo 1 207 žmonės, 76 proc. dalyvių sugebėjo įvardyti priežastis, sukeliančias jiems ligos priepuolius. 80 proc. iš jų nurodė stresą, 65 proc. – hormoninius pakitimus, 50 proc. – prastą miegą, 44 proc. – stiprius kvapus, 38 proc. nepakentė ryškios šviesos, 32 proc. – neišsimiegojimo, 30 proc. – karščių, 27 proc. – kažkokio konkretaus maisto, dar 5 proc. nelaimingųjų migrenos priepuolius sukėlė... seksas.
Jeigu atidžiai panagrinėsite priežastinį-pasekminį ryšį, ir jūs gana nesunkiai nustatysite, kas tiksliai sukelia migrenos priepuolius jums.
Pradėkite rašyti dienoraštį. Jame nurodykite ne tik dieną, kai prasidėjo priepuolis, bet ir tai, kaip tądien pasikeitė oro sąlygos, prisiminkite, ką valgėte išvakarėse, ar vartojote alkoholį (jei taip, kiek ir kokį), ar patyrėte stresą ir pan. Moterims svarbu atsižvelgti į artėjantį ciklą.
Užrašykite, ir kokius vaistus, nesusijusius su galvos skausmu, vartojote – antidepresantus, broncholitinius vaistus nuo kosulio, kontraceptikus, lieknėjimo piliules, – nes jie taip pat gali išprovokuoti skausmo priepuolius.
Kai pažinsite savo priešą, bus lengviau jo išvengti.
Jeigu išsiaiškinsite, kad skausmą jums sukelia stresas, o lauks įtempta savaitė darbe, pasiruoškite jai: pasistenkite išsimiegoti, nepiktnaudžiauti kofeinu, pasirūpinkite visaverte mityba. Dėl viso pikto venkite ir kitų produktų, aktyviai veikiančių galvos kraujagysles, ne tik kavos: šokolado, rūkytų mėsos produktų, sūrio (ypač kietųjų rūšių) ir alkoholio (labiausiai – raudonojo vyno, šampano ir stiprių saldžių gėrimų).
Jei stresuojate, bent judėkite
Nerimas ir įtampa derinyje su fizinio aktyvumo stygiumi tampa dvigubu smūgiu mūsų nervų sistemai. Nes judėdami mes natūraliai mažiname stresą, sureguliuojame miego ciklą bei padidiname endorfinų – natūralių skausmo malšintojų – lygį savo organizme.
Aktyvus sportavimas po 30–45 minutes 3–4 dienas per savaitę – viskas, ko jums reikia. Jeigu fiziniai krūviai sukelia skausmą, pabandykite pusvalandį ar valandą prieš tai išgerti tabletę ibuprofeno. Tačiau vis tiek venkite sukrečiančių judesių, tokių kaip šuoliukai ar bėgimas. Nepakenks, jeigu gersite vandenį prieš, per ir po treniruotės ir sportuosite vėsioje patalpoje.
Miegoti reikia
2006 metais britų mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad 76 proc. pacientų migrena užgriūdavo... persimiegojus. Bet 66 proc. skausmus sukeldavo ir neišsimiegojimas.
Trumpas dienos miegas taip pat pasirodė esantis neveiksmingas: nors skausmą jis dažniausiai prislopina, sutrikdo nakties miegą, taigi padidina tikimybę, jog kitą rytą priepuolis prasidės iš naujo.
Vienintelė išeitis tokiomis aplinkybėmis yra sureguliuoti miego režimą. Kiekvieną dieną gultis ir keltis tuo pačiu metu – nesvarbu, laisvadienis ar atostogos. Miegoti ne mažiau kaip 7–8 valandas per parą, nes būtent tiek miego, kaip įrodė mokslininkai, padeda sumažinti migrenos priepuolių dažnį bei intensyvumą.
Ieškokite „savo“ vaistų
Vaistai nuo spazmų, taip pat daugelis raminamųjų ir kraujospūdį mažinančių preparatų gali 50 proc. sumažinti migrenos priepuolio riziką. Kartais jie padeda ir nuo kitokio tipo galvos skausmų.
Amerikiečiai mokslininkai tvirtina nustatę, kad 39 proc. pacientų tinkamai parinkti vaistai padeda ne tik įveikti skausmą, bet išvis jo išvengti. Kaip tai padaryti? Savo iniciatyva surenkite savotišką konsiliumą: apsilankykite pas savo šeimos gydytoją terapeutą, pas neurologą ir kardiologą. Kruopštus sveikatos patikrinimas padės nustatyti tikslią migrenos priežastį, vadinasi, ir rasti tinkamiausius vaistus. Tam veikiausiai sugaišite nemažai laiko, tačiau tai jums atsipirks su kaupu. Jeigu iš tiesų esate migrenos kankinys, puikiai suprantate, kodėl.
Parengė Sergejus STONKUS
