Šią vasarą būsimieji uostamiesčio gimnazistai tapo skubotų ir neapgalvotų Klaipėdos švietimo funkcionierių sprendimų įkaitais: moksleiviai dar nežino, ar tikrai galės mokytis pageidaujamoje ugdymo įstaigoje.
Tokia situacija susiklostė dėl uostamiesčio Tarybos patvirtintos naujovės, pagal kurią į gimnazijas privaloma tvarka dalis moksleivių turi būti priimami atsižvelgiant į jų deklaruotą gyvenamąją vietą, o likę – pagal pažangumą.
„Tačiau nė viena gimnazija iki šiol neturi konkrečiai priskirtos teritorijos, kurioje gyvenančius moksleivius privalės priimti. Kitas dalykas – populiariose gimnazijose norinčiųjų mokytis daugiau, nei galima, tuo tarpu mažiau populiarios tokio paties profilio ugdymo įstaigos gali likti apytuštės. Miesto taryba tik rugpjūtį ketina keisti tvarką, nustatyti aiškius kriterijus, o tokia situacija yra nenormali, nes vaikai ir jų tėvai dabar įstumti į nežinomybę. Mano manymu, tokia situacija susiklostė dėl valdžios atotrūkio nuo visuomenės, nes dėl naujos tvarkos nebuvo iki galo diskutuota su pačiomis gimnazijomis, moksleivių tėvų bendruomene“, - pažymėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos narė dr. Natalja Istomina.
Ji siūlo neskubinti įvykių ir artimiausiu metu kaip galima plačiau su visuomene aptarti įvestą naujovę ir tik išklausius miestiečių nuomones rasti optimaliausią bei visoms suinteresuotoms pusėms priimtiną sprendimą.
Savo ruožtu jaunųjų klaipėdiečių tėvai jau renka parašus ir žada kreiptis į savivaldybės Tarybą, merą, švietimo ir mokslo ministrą, kad tokia tvarka būtų keičiama.
Dvi medalio pusės
Šiuo metu uostamiestyje veikia 9 savivaldybei priklausančios gimnazijos, į kurias iki šiol vaikai buvo priimami atsižvelgiant į jų pažangumo balą, o ne pagal gyvenamąją vietą. Pažangumo kartelę gimnazijos iškeldavo savo nuožiūra: pavyzdžiui, į „Ažuolyno“ gimnaziją gali būti priimti mokiniai, kurių vidurkis – ne mažesnis nei 8,5 balo.
Tačiau tokia situacija buvo neparanki toms gimnazijoms, kurios uostamiestyje nėra itin populiarios ar nelaikomos prestižinėmis, todėl jose mokinasi nepalyginti mažiau mokinių.
„Tad mokymo įstaigos gauna ir mažiau lėšų iš mokinio krepšelio. Kai kurioms gimnazijoms dėl susidariusios padėties apskritai gresia išnykimas, nes jos nebesurenka pakankamo išsilaikymui mokinių kiekio. Bėda ta, kad miesto savivaldybės administracija ir politikai leido įsteigti per daug gimnazijų, tokiam miestui kaip Klaipėda. Tos gimnazijos, kurios veikia jau seniai, daugiau nei 10 metų, mokinių visada surinkdavo ir galėdavo formuoti daugiau klasių, o naujos gimnazijos dirbdavo apytuštės“, - pasakojo N.Istomina.
Tad sprendžiant šią problemą nutarta nuo naujų mokslo metų visoms gimnazijoms nebeleisti steigti daugiau nei 5 klasių, iš kurių į dvi būtų priimami vaikai pagal jų gyvenamąją vietą.
„Tokia praktika turi dvi medalio puses. Viena vertus, vykdomas socialinis teisingumas, nes tie vaikai, kurie gyvena arčiausiai gimnazijų ir turėtų gauti pirmumo teisę jose mokytis. Tuomet nereikėtų važinėti į kitą miesto galą, vaikai galėtų grįžti namo pavalgyti ir po pamokų eiti į užsiėmimus, tėveliai sutaupytų daugiau pinigų. Toks modelis ypač naudingas vargingai gyvenančioms šeimoms, nes transporto išlaidos kainuoja, o lankant šalia namų esančią mokyklą pavyktų sutaupyti ir aprūpinti vaiką kitomis reikmėmis“, - pastebėjo Klaipėdos miesto tarybos narė dr. N.Istomina.
Tačiau tokiu atveju į gimnazijas būtų priimami ir nepažangūs vaikai, tad savo statuso pateisinimą, prestižą prarastų pačios gimnazijos. Ypač tos, kurios gerą įvaizdį formavo dešimtmetį ir pritraukė geriausius pedagogus.
„Didžiosios gimnazijos, be abejo, nepatenkintos siūloma tvarka, nes joms 5 klasės – per mažai, jos gali formuoti ir 8-10 klasių. O nepopuliarios gimnazijos tokiu būdu turėtų pakankamą kiekį mokinių, nes negavę vietų prestižinėse ugdymo įstaigose mokiniai turėtų lankyti kitas. Kita vertus, iškyla ir sukčiavimo problema, nes tėvai savo vaikus fiktyviai gali priregistruoti ten, kur yra trokštamos mokytis gimnazijos, o tai taip pat nėra gerai, nes vietų netektų tie, kurie išties gyvena arti“, - susiklosčiusią painią situaciją apibūdino ji.
Reikia diskusijų
Žvelgiant iš biurokratinės pusės situacija dėl moksleivių gimnazijose yra dar keistesnė, mat šių metų balandį miesto Taryba nesiryžo patvirtinti konkrečių gimnazijoms priskiriamų teritorijų, kurių vaikus jos privalės priimti formuojant minėtas dvi klases.
„Formaliai priimtas sprendimas, kad gimnazijos turi teikti pirmenybę joms priskirtose teritorijose gyvenantiems vaikams, bet Taryba dar nėra patvirtinusi tų teritorijų. Maža to, kai kurios gimnazijos jau paskelbė priimtųjų sąrašus. Formaliai jos nenusižengė tvarkai, nes nėra konkrečių teritorijų. O priimti vaikai dabar nebežino, ar jie išties galės mokytis toje gimnazijoje, nes gali paaiškėti, kad jų gyvenamoji vieta nepriklauso tai gimnazijai arba priimtas nepakankamas kiekis vaikų privaloma tvarka“,- keistą padėtį apibūdino N.Istomina.
Jos įsitikinimu, tokia nežinomybė ir konfliktinė situacija, kuomet didžiosios gimnazijos nenori prarasti vaikų ir gauti numatytas lėšas iš mokinio krepšelio, susiklostė dėl valdininkų nenoro diskutuoti.
„Pirmiausiai pati buvusi valdžia pasielgė neapdairiai ir trumparegiškai, nes leido steigti daugiau gimnazijų, nei, kaip paaiškėjo, miestui reikia. Tiesiog nebuvo įvertintos tendencijos dėl demografinės padėties uostamiestyje, neatsižvelgta į emigracijos mastus ar žmonių išsikėlimą į užmiestį. Kitas dalykas – sprendimai Tarybai pateikti skubotai ir be išsamių diskusijų su gyventojais, politikais, gimnazijų vadovais. Taip neturėtų būti“, - dėstė ji.
N.Istomina siūlė kuo skubiau sukviesti visas suinteresuotas puses, ypač – moksleivių tėvus, ir išsamiai bei konstruktyviai išspręsti susidariusią keblią situaciją.
„Valdžia neturėtu dirbti tik sau, nepriiminėti tvarkų ir taisyklių prieš tai nepasitarus su miestiečiais. Dabar gi matome akivaizdų pavyzdį, kai reikalai sprendžiami popieriuje, o gyvenime viskas – daug sudėtingiau. Blogiausia, kad dėl valdininkų ir švietimo funkcionierių neapdairumo kenčia moksleiviai, nežinioje palikti jų tėvai. Vietoje gražių vasaros atostogų jiems tenka sukti galvą, kur galės mokintis vaikas nuo rugsėjo mėnesio“, - piktinosi ji.
N.Istomina teigė palaikanti gyventojų iniciatyvą rinkti parašus.
„Džiaugiuosi, kad jie nesėdi sudėję rankų. Tik būdami aktyviais visuomenės nariais ir piliečiais galime pasiekti optimalių ir geriausių rezultatų, pakeisti neretai nelogiškus ir skubotus miesto valdžios sprendimus“, - pabrėžė N.Istomina.
