Smurtą patyrę vaikai susiduria su rizika patirti nerimą ir nuotaikų sutrikimus, nes traumuojanti gyvenimo patirtis palieka ilgai išliekančius pokyčius jų genuose, rašo „Science Daily“.
Miuncheno Maxo Plancko psichiatrijos instituto mokslininkai patvirtino, kad vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali lemti pokyčius FKBP5 gene.
Traumos sukelia ilgalaikius pokyčius streso hormonų reguliavimo sistemoje. Žmonės, kurie vaikystėje patyrė rimtas psichologines traumas, sunkiau susidoroja su stresinėmis situacijomis visą likusį savo gyvenimą – jie dažnai būna linkę į depresiją, patiria potrauminio streso negalavimus ar nerimą.
Gydytojai ir mokslininkai tikisi, kad šie atradimai padės sukurti naujas gydymo strategijas, taip pat skatins visuomenės susirūpinimą siekiant apsaugoti vaikus nuo patiriamų psichologinių traumų.
Nemažai ligų atsiranda dėl to, kad žmogaus genams įtaką daro aplinka. Vaikystėje patirti traumuojantys įvykiai sukuria rimtą riziką, lemiančią psichinius sutrikimus vėlesniame žmogaus gyvenime. Tačiau tai priklauso ir nuo žmogaus genetinių polinkių.
Profesorė Elisabeth Binder tyrė beveik 2000 afroamerikiečių DNR, kurie patyrė pasikartojančias psichologines traumas vaikystėje arba jau būdami suaugę. Trečdalis tų, kurie ankščiau buvo traumuojami, dabar kentėjo nuo potrauminio streso.
FKPB5 genas lemia, kaip smarkiai organizmas reaguoja į stresą ir pagal tai reguliuoja visą streso hormonų sistemą.
