science daily

Jau ne vieną dešimtmetį plėtojamos dirbtinio intelekto sistemos pačiu geriausiu atveju nėra protingesnės už 4 metų vaiką, atskleidė JAV atliktas tyrimas. Ilinojaus universiteto Čikagoje mokslininkai išbandė dirbtinio intelektų sistemų (AI, artificial intelligence) galimybes siekdami sužinoti šiuolaikinį AI lygį.

Mokslininkai tvirtina, kad beždžionės geba suprasti skaičius, rašo „Science Daily“. „Tyrimo metu pastebėjome, kad babuinai sugeba skaičiuoti. Jie gali suprasti skirtingus daiktų kiekius. Tai rodo, kad beždžionės, kaip ir žmonės, turi fundamentalų gebėjimą apytiksliai atskirti dydžius. Žmonės šį gebėjimą lavina mokydamiesi skaičių per kalbą. Nors beždžionės kalbinių gebėjimų neturi, jos vis tiek sugeba skaičiuoti“, – aiškina Ročesterio universiteto (JAV) mokslininkė Jessica Cantlon.

Iš baimės plačiai pramerktos akys padidina mūsų regos lauką ir leidžia geriau pastebėti grėsmę keliančius dalykus, be to, toks žvilgsnis leidžia ir kitiems suprasti, kur yra pavojaus šaltinis, skelbia Toronto universiteto mokslininkai. „Kiekviena emocinė išraiška atlieka tam tikrą funkciją. Visos jos yra socialiai naudingos ir padeda išreikšti emocines būsenas, be to, tai yra svarbūs fiziniai signalai.

Mokslininkai tvirtina, kad dešinės rankos kumščio gniaužymas padeda geriau įsiminti įvykius ar veiksmus, o kairiojo kumščio gniaužymas leidžia lengviau atkurti prisiminimus, rašo „Science Daily“. Tyrimo metu dalyviai buvo suskirstyti į grupes, ir jų buvo prašoma įsiminti žodžius iš 72 žodžių sąrašo. Keturios tiriamųjų grupės žodžius bandė įsiminti gniaužydami rankas. Viena dalyvių grupė gniaužė dešinį kumštį maždaug 90 sekundžių bandydami įsiminti žodžių sąrašą.

Tyrimas rodo, kad moterys sugeba priimti teisingus sprendimus tada, kai susikerta skirtingi interesai. Tai gali lemti jų gebėjimą būti geresnėmis įmonių vadovėmis. Tyrimas, kuriame dalyvavo 600 direktorių, atskleidė, kad moterys yra labiau linkusios apsvarstyti kitų žmonių interesus ir priimdamos sprendimus atsižvelgia į jų poreikius, rašo Science Daily. „Mes jau seniau žinojome, kad tos kompanijos, kuriose vadovaujančias pozicijas užima daugiau moterų, pasiekia geresnių rezultatų.

Grupei mokslininkų iš Maxo Plancko informatikos instituto (Vokietija) pavyko sukurti technologiją, gerokai palengvinsiančią kino kūrėjų darbą. Kaip praneša „Science Daily“, tikima, kad naujoji technologija gerokai palengvins daugelio filmų scenų sukūrimą, taip pat pagelbės gydytojams, sportininkams ir sporto žurnalistams analizuoti judesius ir jų seką.

Nustatyta, kad neigiami stereotipai apie berniukus neigiamai veikia jų mokymosi pasiekimus. Geresnių rezultatų pasiekti padėtų teiginiai, kad tiek berniukai, tiek mergaitės yra vienodai geri mokiniai. Nuo labai jauno amžiaus vaikai mano, kad berniukai savo akademiniais pasiekimais nusileidžia mergaitėms. Be to, jie tiki, kad taip pat galvoja ir suaugusieji, rašo Science Daily. Tokias išvadas pateikia Didžiosios Britanijos Kento universitetas.

Smurtą patyrę vaikai susiduria su rizika patirti nerimą ir nuotaikų sutrikimus, nes traumuojanti gyvenimo patirtis palieka ilgai išliekančius pokyčius jų genuose, rašo „Science Daily“. Miuncheno Maxo Plancko psichiatrijos instituto mokslininkai patvirtino, kad vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali lemti pokyčius FKBP5 gene. Traumos sukelia ilgalaikius pokyčius streso hormonų reguliavimo sistemoje.

Komanda, vadovaujama profesoriaus Matijo Mano (Matthais Mann) iš Novo Nordsko Baltymų Tyrimo Centro (Novo Nordsk Center for Protein Research) Kopenhagos universitete bei Max Planck Biochemijos Instituto Vokietijoje, 1750 – yje baltymų atrado 3600 acetilinimo „mygtukų“. Anot profesoriaus Mano, tai yra daugiau nei technologinis pasiekimas. Šis atradimas šešiskart padaugino žinomų acetilinimo „mygtukų“ ir suteikė progą pirmą kartą pažvelgti į šią baltymų modifikacijos rūšį.

JAV ir Europos mokslininkai aptiko naujų įrodymų, patvirtinančių, kad po Saturno palydovo Encelado paviršiumi gali egzistuoti skysto vandens vandenynas. Pasak specialistų, jame gali būti palankios sąlygos nežemiškai gyvybei vystytis. Saturną ir jo palydovus tiriančio kosminio zondo „Cassini“ tyrimų programoje dalyvaujantys NASA mokslininkai pranešė pirmą kartą tolimiausio Saturno E žiedo ledo kristaluose aptikę natrio chlorido.

Žmogaus smegenys šiandien yra trigubai didesnės nei prieš 2 mln. metų. Jos vystėsi gerokai sparčiau nei kitų žinduolių. Tai skelbia JAV mokslininkai. Kaip rašoma „Science Daily“, Misūrio universiteto (JAV) mokslininkai tikrino tris smegenų augimo priežastį galinčias pagrįsti hipotezes: klimato kaitos įtaką, ekologinį poreikį ir konkurenciją. Skelbiama, kad būtent pastaroji turėjo didžiausią įtaką žmogaus smegenų vystymosi raidai.

Mesti įprotį rūkyti paprastai būna itin sunku, o iki šiol atliktų studijų peržiūra dar rodo ir tai, kad programos, sukurtos padėti buvusiems rūkaliams, dažniausiai neduoda ilgalaikių rezultatų, rašo „Science Daily“. Nors daugelis programų koncentruojasi ties mokymu, kaip dorotis su pagundomis, nėra jokių įrodymų, jog panaši strategija veikia, aiškina vienas iš studijos autorių, klinikinės psichologijos specialistas ir Tabako priklausomybių tyrimo centro vadovas Peteris Hajekas.

Nevados mokslininkų tyrimai rodo, kad kavos tirščiai yra pigus ir „aplinkai draugiškas“ biodyzelino šaltinis, praneša „Science Daily“. Mokslininkai teigia, kad iki šiol didžiausia kliūtis tobulinti biodyzelino degalus buvo pigių, tačiau aukštos kokybės medžiagų trūkumas. Mokslininkų teigimu, panaudoti kavos tirščiai turi nuo 11 iki 20 proc. aliejaus. Maždaug tiek pat aliejaus išskiriama iš rapsų, palmių ar sojos ir kitų tradicinių biodegalų šaltinių.

NASA kosminis zondas „Cassini“ virš Saturno šiaurės ašigalio užfiksavo dar nematytą poliarinę pašvaistę, kuri skiriasi nuo Žemės arba Jupiterio pašvaisčių, praneša „Science Daily“. Leičesterio universiteto astronomo Tomo Stallardo teigimu tokių pašvaisčių mokslininkai dar niekur nėra matę. Pasak jo, tai ne šiaip pašvaisčių žiedai, stebimi Jupiterio ar Žemės ašigalių regionuose – Saturno pašvaistės apima „nepaprasto dydžio“ planetos ašigalio plotą. NASA nuotr.

NASA kosminis zondas „Cassini“ perdavė į Žemę ryškiausias iki šiol Saturno ašigalių nuotraukas. Jos užminė dar didesnę mįslę: šiauriniame planetos ašigalyje prieš 26 metus aptiktas taisyklingas šešiakampis darinys, kuriame siautėja galingi uraganai, yra stacionarus ir nesikeičiantis.

D. Britanijoje sukurta nauja kriminalistinių tyrimų technologija, leidžianti nuimti pirštų atspaudus net ir nuo tų šovinių gilzių, kurias apdairūs nusikaltėliai spėjo švariai nuvalyti. Naudojant šį metodą D. Britanijoje ir JAV jau buvo išaiškinti trys seniai padaryti nusikaltimai, skelbia „Science Daily“. Paprastai pirštų atspaudai ant šovinių ir kitų objektų paviršių paliekami dėl odos išskiriamo prakaito.

Mokslininkai pasiūlė naują neįtikėtinai šviesių supernovų fenomeno paaiškinimą: ryškiausi sprogimai kosmose žymi kvarkų žvaigždžių gimimą. Pastaraisiais metais buvo stebimi trys nepaprasto šviesumo supernovų sprogimai, skelbia „Science Daily“. Vieną jų užfiksavo automatinis Kalifornijos Technologijos instituto Palomaro observatorijos teleskopas.

Jungtinėse Valstijose ruošiamasi užpatentuoti „besparnį elektromagnetinį orlaivį“, išoriškai labai panašų į fantastiniuose filmuose matytas „skraidančiąsias lėkštes“. Floridos universiteto mašinų ir aerokosminių aparatų inžinerijos profesorius adjunktas Subrata Royus pateikė paraišką užpatentuoti savo sukurtą apvalios formos besisukantį skraidymo aparatą, kurį pavadino „besparniu elektromagnetiniu orlaiviu“ (angl.

Projekte „IUCN Shark Specialist Group“ dalyvaujantys mokslininkai priėjo išvadą, kad daugiau nei 50 proc. pasaulio vandenynuose gyvenančių ryklių ir rajų rūšių gresia išnykimas, skelbia „Science Daily“. Jų teigimu toks pavojus iškilo 16 šių gyvūnų rūšių. Pasak specialistų, rykliai yra itin pažeidžiami jūrų gyventojai. Jie gyvena negiliuose vandenyse, priešingai nei kitos žuvų rūšys, lėtai bręsta ir susilaukia nedaug palikuonių.

Aplink šlaunis ir sėdmenis besikaupiantys riebalai padeda apsisaugoti nuo diabeto, nustatė JAV mokslininkai. Seniai žinoma, kad antrojo tipo diabetas susijęs su nutukimu, konkrečiai – su riebalų sluoksniu pilvo srityje.

Nauji JAV mokslininkų tyrimai atskleidė, jog yra ryšys tarp vidurinio amžiaus moterų viršsvorio ir depresijos, skelbia mokslo naujienų tinklapis „Science Daily“. Tyrinėtojai surinko duomenis apie 4641 moterų ūgį, svorį, mitybą ir fizinį aktyvumą. Paaiškėjo, jog moterys, išgyvenančios depresiją, du kartus dažniau kenčia ir nuo per didelio svorio (kūno masės indeksas didesnis nei 30), o moterys, turinčios antsvorį, du kartus labiau linkę į depresiją.

Moterų laimės formulė: svarbiausia ne tai, ar turi vaikų, o tai, ar turi kuo džiaugtis be jų.JAV mokslininkai iš dviejų skirtingų nacionalinių apklausų išrinko duomenis apie 51-61 m. amžiaus moterų pasitenkinimą šeima bei gyvenimu apskritai, taip pat - apie depresijos požymius ir vienišumą, praneša svetainė „Science Daily“.Paaiškėjo, kad anksti vaikų susilaukusios moterys buvo mažiausiai patenkintos gyvenimu ir labiausiai depresuotos.