NASA kosminis zondas „Cassini“ perdavė į Žemę ryškiausias iki šiol Saturno ašigalių nuotraukas. Jos užminė dar didesnę mįslę: šiauriniame planetos ašigalyje prieš 26 metus aptiktas taisyklingas šešiakampis darinys, kuriame siautėja galingi uraganai, yra stacionarus ir nesikeičiantis.
Naujosiose „Cassini“ nuotraukose matomas milžiniškas ciklonas, siautėjantis virš šiaurinio Saturno ašigalio, o pietiniame ašigalyje užfiksuoti gigantiškos audros debesys yra panašūs į Žemės atmosferoje vykstančius procesus, skelbia „Science Daily“.
Milžiniškas ciklonas virš Saturno šiaurės ašigalio. NASA nuotr.
Pirmą kartą Saturno šiauriniame ašigalyje aptiktas ciklonas buvo užfiksuotas naudojant infraraudonųjų spindulių kamerą, nes šiuo metu šiauriniame planetos pusrutulyje yra žiema, ir šiaurės ašigalio regionas skendi tamsoje.
Pasak NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje „Cassini“ vizualinių ir šiluminių stebėjimų programos vadovo Kevino Baines‘o, naujos nuotraukos atskleidė, kad Saturno ašigaliuose egzistuoja milžiniškos galios ciklonai, šimtus kartų stipresni už pačius galingiausius Žemėje.
„Cassini“ nufotografavo visą šiaurinio Saturno ašigalio regioną: šios nuotraukos yra 10 kartų ryškesnės už ankstesniąsias, jose matyti iki 120 kilometrų dydžio objektai. Nagrinėjant debesų judėjimą nustatyta, kad ciklonas sukasi 530 km/h greičiu – kone dvigubai greičiau, nei patys stipriausi Žemės ciklonai.
Mokslininkai mano, kad audras Saturno padangėje „maitina“ šiluminė energija, susidaranti kondensuojantis vandeniui žemutiniuose atmosferos sluoksniuose. Tačiau skirtingai nuo Žemėje siaučiančių uraganų, kuriuos formuoja įšilęs vandenynų vanduo, Saturno uraganai neturi nieko bendra su vandeniu. Jame siautėjančios audros stebimos tik ašigalių regionuose, tuo tarpu Žemėje jos keliauja vandenynų plotais.
Naujosios „Cassini“ nuotraukos mokslininkams taip pat užminė dar sunkesnę mįslę. Šiauriniame ašigalyje aiškiai matyti keistas šešiakampis atmosferos darinys, kurio viduje siautėja ciklonas. Nuotraukos atskleidė, kad šis šešiakampis yra tarsi pritvirtintas prie planetos paviršiaus – jis nejuda ir visiškai nesikeičia, nors jo ribose siautėja milžiniško stiprumo vėjai. Manoma, kad vėjo greitis šešiakampiame objekte matomoje audroje siekia 150 m/s. Tačiau, sprendžiant iš nuotraukų, nei šešiakampis, nei jame siaučianti audra nedaro vienas kitam jokio poveikio.
Taisyklingos šešiakampio formos darinys šiauriniame Saturno ašigalyje pirmą kartą buvo pastebėtas daugiau nei prieš 20 metų. Jį užfiksavo NASA zondai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“. Mokslininkų teigimu, tokio taisyklingo objekto nebuvo pastebėta nė vienos planetos atmosferoje. Saturno šešiakampio skersmuo yra maždaug 25 tūkstančių kilometrų ilgio, jame galėtų išsitekti 4 Žemės. Jis sukasi sinchroniškai su planeta.
Danijos Nielso Bohro technikos universiteto mokslininkai prieš kelerius metus paskelbė, kad Saturno šešiakampis galėjo susidaryti dėl vadinamojo „Niutono kibirėlio“ efekto: eksperimentuojant su besisukančiu cilindru, kuriame buvo įpilta skysčio, vandens paviršiuje pavykdavo suformuoti panašios formos daugiakampius. Tačiau ne visi fizikai sutinka su tokiu aiškinimu. Naujosios „Cassini“ nuotraukos liudija, kad per 26 metus, kai Saturno šešiakampis buvo pastebėtas pirmą kartą, jo ašių padėtis visiškai nepasikeitė. Jo kilmė ir procesai, lėmę taisyklingą geometrinę formą, lig šiol tebelieka neaiškūs.
