cassini

Kibernetinis zondas „Cassini“, dukart praskriejęs didelę neištyrinėtą sritį tarp Saturno ir jo žiedų, nieko joje neaptiko, pranešė NASA mokslininkai. Tyrėjai buvo nustebinti, kad ta sritis pasirodė esanti visiškai tuščia ir kad joje nerasta net kosminių dulkių.

Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. „Cassini“ praskriejo arčiausiai šeštosios nuo Saulės planetos ir, liko gyvas; jo signalas buvo išgirstas ketvirtadienį 6 val. 56 min, Grinvičo (9 val. 56 min. Lietuvos) laiku, praėjus apie 20 valandų nuo žiedų srities kirtimo. „Joks kitas erdvėlaivis anksčiau nėra skriejęs taip arti Saturno.

Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis zondas „Cassini“ šį rudenį paskutinį kartą panirs į Saturno atmosferą, du dešimtmečius tęsiantis projektui, per kurį žemėje dirbantiems mokslininkams pateikta daug naujos informacijos apie šią šeštą nuo Saulės nutolusią planetą. Kosminio zondo „didysis finalas“, kaip jį pavadino NASA, įvyks besibaigiant jo kurui. Paskutinė jo misija bus pranerti pro 2 tūkst. 400 kilometrų tarpą tarp Saturno ir jo žiedų.

Saturno Mimas užminė naują mįslę. Jis ne tik stulbinamai panašus į „Mirties žvaigždę“ iš „Žvaigždžių karų“, nors pirmąkart nufotografuotas buvo gerokai vėliau, nei buvo sukurtas filmas. Keistų dalykų mokslininkai įtaria esant ir Mimo viduje.

Planetologai pranešė apie ketvirtąjį Saulės sistemos dangaus kūną, kuriame egzistuoja skystas vanduo. Gyvybė – nežemiško vandenyno gelmėse? Tai Saturno palydovas Enceladas, po kurio Pietų ašigaliu, kaip pranešė space.com, aptiktas skysto vandens vandenynas. Pasak mokslininkų, skysto vandens vandenynas Encelade yra maždaug 10 kilometrų gylio. Jis slepiasi po 30–40 kilometrų storio ledo danga.

Saturno palydove Titane JAV mokslininkai pastebėjo keistą geologinį objektą: nagrinėdami kosminio aparato „Cassini“ į Žemę atsiųstus radaro atvaizdus, Ligėjos jūroje (Ligeia Mare) jie pastebėjo ryškų objektą, kuris po kurio laiko išnyko. Ligėjos jūra yra antroji pagal dydį skystų angliavandenilių jūra Titano paviršiuje. Kitose „Cassini“ radaro nuotraukose šio ryškaus objekto, panašaus į salą, jau nebuvo matyti.

Neseniai atsiųstos zondo „Cassini“ nuotraukos byloja, kad Saturno atokiausiame A žiede užfiksuotas 1,2 tūkst. km ilgio ryškus darinys byloja ne ką kita, o naujo, tik dabar besiformuojančio mėnulio gimimą, teigia britų astronomai. Jų tyrimo rezultatai pristatyti mokslo žurnale „Icarus“. „Iki šiol nesame stebėję nieko panašaus, – pripažino tyrimui vadovavęs Karalienės Marijos universiteto (Londonas, Jungtinė Karalystė) astronomas Carlas Murray.

Planetologai pranešė apie ketvirtąjį Saulės sistemos dangaus kūną, kuriame egzistuoja skystas vanduo. Tai Saturno palydovas Enceladas, po kurio Pietų ašigaliu aptiktas skysto vandens vandenynas, pranešė „Space.com“. Pasak mokslininkų, skysto vandens vandenynas Encelade yra maždaug 10 kilometrų gylio. Jis slepiasi po 30 - 40 kilometrų storio ledo danga.

NASA paskelbė naujausią kosminio zondo „Cassini“ padarytą Saturno šiaurės ašigalio nuotrauką, kurioje gerai matyti taisyklingos šešiakampio formos darinys šios planetos atmosferoje. Pranešama, kad „Cassini“ šią nuotrauką padarė dar 2013 m. lapkričio 23 dieną, tačiau ji buvo paskelbta tik dabar. Fotografavimo metu „Cassini“ skriejo maždaug 2,5 mln. kilometrų atstumu nuo Saturno paviršiaus, sakoma NASA pranešime.

JAV mokslininkai, analizuojantys kosminio aparato „Cassini“ atliktų tyrimų duomenis, priėjo išvadą, kad Saturno žiedų sistema susiformavo prieš maždaug 4,4 milijardus metų, tai yra, netrukus po paties Saturno susidarymo. Saturno žiedų kilmė ilgai buvo mokslinių ginčų objektas, nes dalis mokslininkų manė, kad tai yra palyginti nesena struktūra. Kiti laikėsi nuomonės, jog Saturno žiedų amžius turėtų būti panašus į natūralių palydovų, skriejančių aplink dujines milžines, amžių.

Naujos nuotraukos rodo ties planetos ašigaliu besisukantį keistos šešiakampio formos dalelių debesį. NASA kosminis aparatas „Cassini“ padarė didelės raiškos Saturno nuotraukas, kuriose užfiksavo šešiakampio formos reaktyvinį dalelių srautą. Jame ties planetos šiaurės ašigaliu sukasi audros debesis.

NASA kosminis aparatas „Cassini“ padarė retą ir įspūdingą kosminę nuotrauką: joje užfiksuota Saulės apšviestas Saturnas su keliais savo palydovais ir kone visa savo žiedų sistema bei fone vos įžiūrimomis 3 planetomis. Pasak NASA atstovų, ši stulbinamo grožio fotografija yra sujungta iš 141 atvaizdo, kuriuos kosmose padarė plačiakampė „Cassini“ fotokamera.

NASA kosminis aparatas „Cassini“ Saturno palydovo Titano žemutniuose atmosferos sluoksniuose aptiko propileno. Tai bespalvės ir bekvapės dujos, priskiriamos angliavandenilių grupės alkenų klasei. Ši medžiaga Žemėje naudojama plastmasei (polipropilenui) sintetinti, ir anksčiau jos nė kartą nebuvo užfiksuota kitose Saulės sistemos planetose.

NASA paskelbė kosminio zondo „Cassini“ liepos 19 dieną padarytos Žemės nuotraukos iš Saturno orbitos juodraštinį variantą. Tai jau antrasis Žemės atvaizdas, padarytas iš maždaug 1436 mln. kilometrų atstumo. Pirmoji šalia Saturno skriejusio „Cassini“ nuotrauka, kurioje matoma ir Žemė, buvo padaryta 2006 m. Ankstesnėje nuotraukoje Žemė atrodo kaip sunkiai įžvelgiamas šviesokas taškelis išorinėje Saturno žiedų sistemos pusėje.

Liepos mėnesį NASA apie Saturną skriejančiu „Cassini“ kosminiu zondu nufotografuos Žemę. „Cassini“ Saturno orbitoje sukasi nuo 1997 metų. Nors kosminis zondas iki šiol jau yra nufotografavęs labai kokybiškų Saturno nuotraukų, tačiau Žemės – vos kelias ir blogos kokybės, praneša nasa.gov. Nufotografuoti Žemę nuspręsta, nes liepos mėnesį numatomas Saulės užtemimas, todėl Saulės šviesa neturėtų smarkiai panekti jautriai „Cassini“ įrangai. Žemę ir Saturną skiria 898 mln. mylių.

NASA kosminis zondas „Cassini“ atsiuntė naujas, pačias ryškiausias iki šiol virš Saturno Šiaurės ašigalio siaučiančio gigantiško uragano nuotraukas, pranešė „Space.com“. Pasak NASA atstovų, įspūdingose naujose nuotraukose ir iš jų sumontuotame vaizdo siužete gerai matyti maždaug 2 000 kilometrų skersmens ciklono Saturno atmosferoje akis. Ji yra beveik 20 kartų didesnė už tipišką uragano akį Žemėje, sakoma pranešime.

Saturno palydovo Titano atmosferoje kosminis zondas „Cassini“ užfiksavo fluorescentinį švytėjimą, žymintį aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose esančias dujas. Tačiau kokios būtent tai dujos, mokslininkai kol kas nežino, pranešė NASA. „Cassini“ atliktų Titano tyrimų duomenys liudija, kad šių dujų spinduliavimas yra itin stiprus infraraudonojo spektro dalyje ties 3,28 mikrometrų bangos ilgiu. Visai šalia yra metano spinduliavimo sritis.

NASA kosminis aparatas „Cassini“ netoli Saturno užfiksavo nepaprastai dideliu greičiu judančių Saulės medžiagos dalelių srautus. Šis atradimas suteikė labai retą progą mokslininkams iš arti stebėti reiškinį, kuris vyksta žvaigždžių sprogimų metu. Pranešama, kad šias daleles „Cassini“ užfiksavo po stipraus Saulės vėjo – nuo Saulės sklindančio protonų, elektronų ir alfa dalelių srauto – gūsio, įvykusio 2007 m. vasario mėnesį.

Metams baigiantis NASA paskelbė naujas kosminio aparato „Cassini“ padarytas įspūdingas Saturno nuotraukas, kuriose gerai matomi šios planetos žiedai ir milžiniški atmosferos sūkuriai. Pirmojoje nuotraukoje aiškiai matyti Saturno Pietų ašigalis ir šalia jo esantys žiedai, skelbia „Space.com“. Tačiau ši nuotrauka įdomi ir dėl kelių „siurprizų“: šiek tiek į kairę virš Pietų ašigalio Saturno fone matyti nedidelė tamsi dėmelė. Tai Saturno palydovo Mimo metamas šešėlis.

Kasmet vis daugiau sužinome apie Visatą ir kaskart ji užmina vis sunkesnių naujų mįslių. Šis penkių vaizdo siužetų rinkinys primena apie mokslininkų tiriamą kosmoso tikrovę, kuri dažnai lenkia mūsų vaizduotės galimybes. 1. Atrastas galingiausias kvazaras   Kvazarai – itin ryškūs medžiagos ir energijos geizeriai, trykštantys iš jaunose galaktikose esančių supermasyvių juodųjų skylių. Tai itin galingi ir aktyvūs galaktikų branduoliai, patys ryškiausi ir patys tolimiausi Visatos objektai.

NASA kosminis aparatas „Cassini“ vakar atsiuntė į Žemę įspūdingas milžiniškos audros Saturne, siautėjančios šešiakampio formos atmosferos darinio centre, nuotraukas. Šios kol kas neapdorotos nuotraukos, paskelbtos NASA interneto svetainėje, suteikia progą iš arčiau pažvelgti į itin mįslingus Saturno atmosferos reiškinius. Pranešama, kad „Cassini“ šias nuotraukas padarė lapkričio 28 dieną skrisdamas maždaug 400 000 kilometrų atstumu nuo Saturno paviršiaus.

Besiartinanti žiema jaučiama ne tik Žemės šiauriniame pusrutulyje. Metų laikų pokyčiai vis labiau pastebimi ir didžiulio Saturno palydovo Titano pietiniame pusrutulyje. Padedami NASA palydovo „Cassini“, kuris aplink Saturną skrieja nuo 2004 metų, mokslininkai pirmą kartą galėjo stebėti sezoninės atmosferinės cirkuliacijos krypties pokyčius Titane. Šis reiškinys vyksta tik kas 15 metų ir niekada nebuvo stebėtas iš Žemės.

Milžiniška audra, apėmusi Saturną prieš beveik dvejus metus, buvo dar galingesnė nei manė mokslininkai, rodo naujas tyrimas. Stebėjimai, atlikti NASA kosminiu zondo „Cassini“ (kuris pirmasis ir aptiko audrą 2010 metų gruodį) rodo, kad milžiniška Saturno audra temperatūrą planetos stratosferoje pakėlė 66 laipsniais aukščiau įprasto lygio.

NASA kosminis zondas „Cassini“ Saturne pirmą kartą dienos metu nufotografavo žaibą. Iki šiol mokslininkai manė, kad tai neįmanoma. „Niekuomet nesitikėjome pamatyti žaibų saulės apšviestoje Saturno pusėje: manėme, kad juos įmanoma įžiūrėti tik naktinėje“, – sakoma Kalifornijos Technologijos instituto „Cassini“ atvaizdų programos mokslininkų pranešime.

NASA kosminis zondas „Cassini“ aptiko tvirtą vandenyno, esančio po ledine Saturno palydovo Titano paviršiaus pluta, egzistavimo įrodymą. Nagrinėdami „Cassini“  atliktų Titano tyrimų duomenis, šios NASA programos mokslininkai aptiko Titano paviršių dengiančio vandens ledo deformacijas, kurias galėjo sukelti poledinio vandenyno potvyniai ir atoslūgiai, sakoma NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje pranešime.

Saturno žiede F pastebėti jo struktūrą keičiantys nežinomi maždaug 1 kilometro dydžio objektai, pranešė NASA „Cassini“ programos mokslininkai. Šis atradimas buvo padarytas išnagrinėjus detalias  Saturno žiedų sistemos žiedo F, kuris mokslininkų vadinamas pačiu keisčiausiu,  nuotraukas, padarytas kosminio zondo „Cassini“, praneša „Space.com“. Jose „Cassini“ programos mokslininkai aptiko maždaug kilometro pločio keistus objektus, besiskverbiančius per Saturno F žiedą.

JAV mokslininkai pranešė Saturno palydovo Dionės aukštutiniame atmosferos sluoksnyje aptikę deguonies. Šį atradimą padaryti padėjo NASA kosminio aparato „Cassini“ 2010 m. balandį surinkti duomenys. Tyrimų rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, pranešė NASA. „Cassini“ 2010 m. balandį buvo priartėjęs prie Dionės paviršiaus ir galėjo atlikti jos atmosferos tyrimus.

Ar po Saturno palydovo Encelado ledo danga slypinčiame vandenyne gali egzistuoti nežemiška gyvybė, bandys išsiaiškinti „Enceladus Explorer“ projektą pradėję Vokietijos mokslininkai. Jie ruošia galingą grąžtą, kuris, atgabentas į Enceladą, bandys prasigręžti pro jo paviršių dengiančią ledo plutą, pasiekti po ja, kaip manoma, esantį vandenyną ir ieškoti biologinės gyvybės požymių.

NASA kosminis zondas „Cassini" vienoje nuotraukoje užfiksavo išsyk penkis Saturno palydovus. Originalią neapdorotą jų nuotrauką galima pamatyti „Cassini“ programos svetainėje. Astronomas mėgėjas Jasonas Majoras internete paskelbė kompozitinį „Cassini" padarytų nuotraukų atvaizdą, kuriame visi penki Saturno palydovai „nuspalvinti“ natūraliomis spalvomis. Jo apdorota nuotrauka paskelbta „Flickr" portale. Nuotraukos centre matomas Enceladas.

Po Žemės ir galbūt Marso žieduotasis Saturnas tikriausiai yra lengviausiai atpažįstama planeta Saulės sistemoje. Tačiau kalbant apie šios planetos keistenybes ir stebuklus, Saturno žiedai yra tik ledkalnio viršūnė. Nuo 2004 metų NASA erdvėlaivis „Cassini“ išsamiai tyrinėja Saturną, jo žiedus ir palydovus. Ši misija padeda įminti didžiausias mokslines mįsles apie šią planetą. Lifeslittlemysteries.com apžvelgia keletą jų.

Saturne siaučia Žemės dydžio audra, kur žaibai blykčioja 10 kartų per sekundę, o jų iškrovos 10 tūkst. kartų galingesnės nei įprasta. Vienas intensyviausių Saulės sistemoje oro reiškinių prasidėjo praėjusį gruodį ir, praėjus 8 mėnesiams, vis dar žavi astronomus, praneša britų žurnalas „Nature“. Audrą tyrinėjo tiek profesionalai, tiek astronomai mėgėjai, naudoję įvairiausią įrangą – nuo mažų, ant žemės esančių teleskopų iki NASA kosminio aparato „Cassini“, informuoja naujienų agentūra AFP.

Naudodamiesi NASA „Cassini“ zondo radarais, tyrėjai pamėgino apčiuopti, ką dengia tankus Titano atmosferos šydas. Analizuojant duomenis buvo pastebėta, jog per tam tikrą laiką keletas paviršiaus struktūrų pasislinko iki 30 kilometrų, o Titano sukimosi ašis pakrypo 0,3 laipsnio, rašo britų „Daily Mail“. Viena vertus, tai leidžia manyti, kad Titano pluta juda, vadinasi, neatmestina galimybė, jog ji plūduriuoja ant skysta agregatine būsena pasižyminčio paviršiaus, teigia mokslininkai.

Didžiausiame Saturno palydove Titane gali tyvuliuoti didžiulis požeminis vandenynas, tvirtina mokslininkai. Naudodami NASA „Cassini“ zonde įrengtus radarus, tyrėjai pasižvalgė, kas slypi už tankios Titano atmosferos. Jie aptiko, kad per tam tikrą laiką keletas pastebimų paviršiaus struktūrų pasislinko iki 30 kilometrų, rašo britų „Daily Mail“. Tai leidžia manyti, kad Titano pluta juda, nes ji plūduriuoja ant skysčio, susidedančio iš vandens ir amoniako, teigia mokslininkai.

Vieną iš Saturno palydovų – Enceladą – su dujiniu milžinu jungia srautas, sudarytas iš elektronų, judančių į abi puses tarp šių dangaus kūnų. Tokias išvadas mokslininkai pateikė žurnalo „Nature" straipsnyje, o trumpas jo aprašas pasirodė Londono universiteto koledžo pranešime spaudai. Mokslininkai analizavo „Cassini" perduotus atvaizdus. Jo aparatūra užfiksavo neįprastą švytėjimą planetos šiaurės ašigalyje, kuris nebuvo poliarinė pašvaistė.

Saturnas užminė mokslininkams dar vieną mįslę: NASA kosminis zondas nustatė, kad šios dujų milžinės skleidžiamos natūralios radijo bangos šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose skiriasi. Šis atradimas gali turėti įtakos astronomų skaičiavimams, kuriais nustatyta Saturno paros trukmė, praneša „Space.com". Tačiau keistenybės tuo nesibaigia, sakoma pranešime.

NASA kosminis zondas „Cassini„ didžiausio priartėjimo prie Saturno palydovo Rėjos  metu perdavė į Žemę ryškiausias jos paviršiaus nuotraukas. Jose matyti kraterių išvagotas, grublėtas  Rėjos reljefas. „Cassini“ praėjusią savaitę atlikto manevro metu praskriejo pro šį Saturno palydovą vos 69 kilometrų atstumu, pranešė „Space.com“. „Cassini“ Saturną ir jo palydovus tiria nuo 2004 metų, sakoma pranešime. Naujausios į Žemę jo perduotos Rėjos nuotraukos yra pačios raiškiausios iki šiol.

Šventinį savaitgalį žiniasklaidoje mirgėte mirgėjo pranešimų apie šiaurines Europos ir JAV teritorijas paralyžiavusias žiemos išdaigas: dėl šalčio, pūgų ir gausaus kritulių kiekio buvo atšaukiami lėktuvų skrydžiai, uždarinėjami oro uostai, sutriko eismas keliais ir geležinkeliais.  Tačiau kalėdiniai ciklonai siautėjo ne vien mūsų planetoje.

Antras pagal dydį Saturno palydovas Rėja turi iš deguonies ir anglies dvideginio sudarytą atmosferą, teigia mokslininkai. Tačiau pažymima, kad ji nepaprastai plona. Ten deguonies tankis  yra maždaug penkis trilijonus kartų mažesnis nei Žemę supančioje atmosferoje, praneša BBC. Egzosferos egzistavimą patvirtino aplink žieduotąją planetą ir jos palydovus skriejančio kosminio zondo „Cassini“ prietaisai.

NASA specialistams pavyko „pažadinti“ dėl techninio sutrikimo į saugų režimą persijungusį kosminį zondą „Cassini“. Jis jau ruošiasi antradienį įvyksiančiam priartėjimui prie Saturno palydovo Encelado. Pasak NASA atstovų, „Cassini“ iš budėjimo režimo į normalų persijungė vakar, lapkričio 24 dieną. Visi moksliniai šio kosminio aparato instrumentai vėl aktyvuoti, visos sistemos funkcionuoja gerai, teigiama NASA pranešime.

Aplink Saturną skriejantis kosminis zondas „Cassini“ netikėtai persijungė į saugų veikimo režimą. Dėl sutrikimo „Cassini“ negalės atlikti suplanuotų Saturno palydovo Titano tyrimų, kurie turėjo būti vykdomi per lapkričio 11 dieną įvyksiantį „Cassini“ priartėjimą, pranešė „Space.com“. Saugiu režimu „Cassini“ į Žemę siunčia tik duomenis apie savo paties būklę, mokslinė informacija neperduodama, sakoma pranešime.

Kosminis zondas „Cassini“ į Žemę perdavė naujas natūralaus Saturno palydovo Dionės nuotraukas, pranešė NASA. Dionė. NASA/Cassini nuotr. Jos buvo padarytos rugsėjo 4 dieną, „Cassini“ prasilenkimo su Dione metu. Tarp NASA paskelbtų nuotraukų yra ir Dionės panorama, ir priartinti paviršiaus vaizdai, kuriuose matyti nemažai kraterių. Dionė daugiausia sudaryta iš vandens ledo, jos vidutinis skersmuo – 1123 kilometrų.

Kosminis zondas „Cassini“ neaptiko jokių žiedų aplink antrąjį pagal dydį Saturno palydovą Rėją. Anksčiau mokslininkai prognozavo, kad jie ten turėtų būti, pranešė Kornelio universiteto leidinys „Chronickle Online“ (JAV). Astronomai buvo nustatę, kad dėl nežinomų priežasčių įelektrintų dalelių aplinkoje aplink Rėją yra susiformavusios keistos simetriškos struktūros. 2008 m. mokslininkai prognozavo, kad Rėja turi dar neatrastą žiedų, panašių į Saturno žiedus, sistemą.

Mokslininkai tiki užfiksavę, kaip Saturno žieduose formuojasi mėnuliai. Nuotraukos leido pirmąkart pamatyti tokio pobūdžio procesus. Nuotraukos gautos iš NASA „Cassini“ erdvėlaivio, rašoma ABC. Jos buvo išspausdintos žurnale „Astrophysical letters“. Pasirodo, ledo dalelytės Saturno F žiede susijungia sudarydamos milžiniškus (20 km skersmens) sniego kamuolius. Tyrėjai tiki, kad turėdamos gravitacinę jėgą susijungusios dalelytės leidžia vykti formavimosi procesui.

NASA pranešė apie Saturno žieduose aptiktas milžiniškas propelerio formos struktūras, kurias veikiausiai suformavo nematomi šios planetos palydovai. Šias specifines struktūras kai kuriuose Saturno žiedų sistemos žieduose užfiksavo kosminis zondas „Cassini“, pranešė „Space.com“. Šis atradimas reiškia, kad mokslininkams pirmą kartą pavyko stebėti atskirų Saturno žiedų sistemoje skriejančių objektų orbitas, atskyrus juos nuo daugumos žiedų, kurie sudaryti iš ledo ir dulkių.

Aplink Saturną toliau skrieja autobuso dydžio, branduoline energija varoma kosminė observatorija „Cassini“. Ne šiaip sau skrieja, o nuolat fotografuoja šeštąją Saulės sistemos planetą bei jos palydovus. Kokios puikios kokybės nuotraukas ji siunčia į Žemę, galite įsitikinti, pažvelgę į šį Saturno palydovo Dionės naujausia fotoportretą.

Kosminis zondas „Cassini“ šį savaitgalį praskris mažiausiu atstumu nuo Saturno palydovo Titano per visą savo tyrimų programos istoriją, pranešė NASA. Sekmadienio vakarą JAV Vakarų pakrantės laiku kosminis zondas „Cassini – Huygens“ atliks 71-ąjį priartėjimą prie Titano, praskriedamas 880 kilometrų aukštyje virš šio Saturno palydovo paviršiaus.

Aplink Saturną skriejantis kosminis laivas „Cassini“ jo palydove Titane aptiko du potencialios gyvybės požymius, pranešė NASA. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad prielaidas apie galimą gyvybę Titane galima aiškinti ir specifinėmis jame vykstančiomis cheminėmis reakcijomis, skelbia „Popsci.com“. Naujausi „Cassini“ tyrimų duomenys liudija, kad „kažkas“ Titano paviršiuje vartoja vandenilį ir tam tikras organines molekules.

Kosminis zondas „Cassini“  antradienį ir trečiadienį palaipsniui priartės prie Saturno palydovų Encelado ir Titano, pranešė NASA. Vakar NASA ir ESA kosminis zondas pradėjo artėti prie Encelado, pro kurį turėtų praskristi 435 kilometrų atstumu nuo palydovo paviršiaus, o po to maždaug 1400 km atstumu pralėks virš Titano. Šio priartėjimo metu „Cassini“ tirs Encelado ledinių geizerių išmetamą medžiagą naudodamas rastrinę ultravioletinių spindulių vaizdo kamerą.

Saturne šėlsta nematyto dydžio pūga – tokia stipri, kad ją iš Žemės galima stebėti ne tik profesionaliais, bet ir mėgėjiškais teleskopais. Pasak NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininko, „Cassini“ programos sudėtinio infraraudonojo spektrometro tyrimų grupės nario Gordfono Bjorakerio, stebėjimų duomenys liudija apie Saturne kilusią didelę sūkuringą audrą, iš žemutinių atmosferos sluoksnių iškėlusią daug sušalusios medžiagos.