NASA kosminis aparatas „Cassini“ vakar atsiuntė į Žemę įspūdingas milžiniškos audros Saturne, siautėjančios šešiakampio formos atmosferos darinio centre, nuotraukas.
Šios kol kas neapdorotos nuotraukos, paskelbtos NASA interneto svetainėje, suteikia progą iš arčiau pažvelgti į itin mįslingus Saturno atmosferos reiškinius. Pranešama, kad „Cassini“ šias nuotraukas padarė lapkričio 28 dieną skrisdamas maždaug 400 000 kilometrų atstumu nuo Saturno paviršiaus. Tą pačią dieną jos buvo perduotos į Žemę, sakoma NASA pranešime.
Pasak mokslininkų, naujosios nuotraukos, kuriose matoma virš šiaurinio planetos ašigalio siaučianti milžiniška audra, primena vaizdus, matytus virš Saturno pietų ašigalio padarytose nuotraukose. Jas „Cassini“ į Žemę buvo atsiuntęs dar prieš kelerius metus. Šis kosminis aparatas yra fotografavęs ir Saturno šiaurės ašigalio sritį, tačiau tik infraraudonųjų spindulių diapazone, nes tuo metu šioje planetos dalyje buvo tamsu. Tačiau dabar, Saturne keičiantis metų laikams, virš šiaurės ašigalio jau pasirodė saulė, sakoma pranešime. Vieneri metai Saturne trunka maždaug 29 Žemės metus.
Nuotraukose matoma audra yra keistame taisyklingo šešiakampio formos atmosferos darinyje virš šiaurinio ašigalio. Šis darinys pirmą kartą buvo aptiktas 9-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Šio šešiakampio, kurį, spėjama, suformavo Saturno atmosferos sraujymės, plotis yra beveik 25 000 kilometrų. Jo viduje tilptų 4 Žemės.
Prieš 26 metus kosminio aparato „Voyager“ Saturne aptiktas taisyklingas šešiakampis darinys, kuriame siautėja galingi uraganai, yra stacionarus ir nesikeičiantis. Pasak mokslininkų, Saturno ašigaliuose egzistuoja milžiniškos galios ciklonai, šimtus kartų stipresni už pačius galingiausius Žemėje. Mokslininkai mano, kad audras Saturno padangėje „maitina“ šiluminė energija, susidaranti kondensuojantis vandeniui žemutiniuose atmosferos sluoksniuose. Tačiau skirtingai nuo Žemėje siaučiančių uraganų, kuriuos formuoja įšilęs vandenynų vanduo, Saturno uraganai neturi nieko bendra su vandeniu. Jame siautėjančios audros stebimos tik ašigalių regionuose, tuo tarpu Žemėje jos keliauja vandenynų plotais.
Šiauriniame ašigalyje aiškiai matomas keistas šešiakampis atmosferos darinys, kurio viduje siautėja ciklonas, iki šiol sunkiai paaiškinamas. Nuotraukos atskleidė, kad šis šešiakampis yra tarsi pritvirtintas prie planetos paviršiaus – jis nejuda ir visiškai nesikeičia, nors jo ribose siautėja milžiniško stiprumo vėjai. Manoma, kad vėjo greitis šešiakampiame objekte matomoje audroje siekia 150 m/s. Tačiau, sprendžiant iš nuotraukų, nei šešiakampis, nei jame siaučianti audra nedaro vienas kitam jokio poveikio.
Mokslininkų teigimu, tokio taisyklingo objekto nebuvo pastebėta nė vienos planetos atmosferoje. Saturno šešiakampio skersmuo yra 4 kartus didesnis už Žemės skersmenį. Jis sukasi sinchroniškai su planeta. Danijos Nielso Bohro technikos universiteto mokslininkai prieš kelerius metus paskelbė, kad Saturno šešiakampis galėjo susidaryti dėl vadinamojo „Niutono kibirėlio“ efekto: eksperimentuojant su besisukančiu cilindru, kuriame buvo įpilta skysčio, vandens paviršiuje pavykdavo suformuoti panašios formos daugiakampius. Tačiau ne visi fizikai sutinka su tokiu aiškinimu. „Cassini“ nuotraukos liudija, kad per 26 metus, kai Saturno šešiakampis buvo pastebėtas pirmą kartą, jo ašių padėtis visiškai nepasikeitė. Jo kilmė ir procesai, lėmę taisyklingą geometrinę formą, lig šiol tebelieka neaiškūs.
