Planetologai pranešė apie ketvirtąjį Saulės sistemos dangaus kūną, kuriame egzistuoja skystas vanduo.
Gyvybė – nežemiško vandenyno gelmėse?
Tai Saturno palydovas Enceladas, po kurio Pietų ašigaliu, kaip pranešė space.com, aptiktas skysto vandens vandenynas.
Pasak mokslininkų, skysto vandens vandenynas Encelade yra maždaug 10 kilometrų gylio. Jis slepiasi po 30–40 kilometrų storio ledo danga. Kadangi vandenyno dugnas siekia uolienų paviršių, pasak tyrėjų, teoriškai čia galėtų vykti sudėtingos cheminės reakcijos, dėl kurių Žemėje tapo įmanoma gyvybės raida.
Romos universiteto „La Sapienza“ planetologas Luciano Iessas, vadovavęs JAV ir Italijos mokslininkų grupei, savo tyrimo rezultatus paskelbusiai žurnalo „Science“ internetinėje laidoje, pareiškė, kad vienas svarbiausių šio atradimo rezultatų yra patvirtinimas, jog potencialiai gyvybei tinkamos aplinkos Saulės sistemoje esama net visiškai netikėtose vietose. Encelado paviršiaus temperatūra yra apie –180 laipsnių pagal Celsijų, bet po jo ledo danga egzistuoja daug skysto vandens.
Poledinis vandenynas Encelade buvo aptiktas analizuojant gravitacines anomalijas, užfiksuotas 2010–2012 metais pro Enceladą praskriejus NASA kosminiam zondui „Cassini“. Du kartus šis kosminis aparatas buvo pralėkęs virš Encelado Pietų ašigalio, o vieną – virš Šiaurės. Analizuojant „Cassini“ perduotų radijo signalų pokyčius buvo nagrinėjamos menkiausios šių skrydžių metu įvykusios traukos anomalijos. Mokslininkai manė, kad virš Pietų ašigalio gravitacijos laukas bus silpnesnis, tačiau iš tikrųjų jis buvo stipresnis, nei buvo galima spręsti pagal šios Encelado dalies reljefą.
Svarbiausias klausimas
Skirtumą tarp prognozuotos ir užfiksuotos gravitacijos gali paaiškinti tam tikros medžiagos, kuri yra tankesnė už ledą, egzistavimas. JAV ir Italijos planetologų manymu, tai gali būti tik skystas vanduo. Pagal naująjį Encelado sandaros modelį, jis turi 400 kilometrų skersmens akmeninį branduolį, kurį visiškai arba iš dalies skalauja netoli Pietų ašigalio slypintis poledinis vandenynas. Išorinę Encelado dalį gaubia storas ledo sluoksnis.
Pasak mokslininkų, vienas svarbiausių klausimų, kurį kelia poledinio vandenyno atradimas, yra toks: kiek laiko jis egzistuoja? Nuo atsakymo priklauso gyvybės atsiradimo šiame Saturno palydove tikimybė. Gali būti, kad vandenynas Encelade egzistuoja nuo pat Saulės sistemos susikūrimo. Tokiu atveju tikimybė, kad jame esama gyvybės, kaip teigia mokslininkai, yra didelė.
Tačiau Enceladas yra už beveik 1,5 mlrd. kilometrų nuo Saulės, temperatūra jo paviršiuje nukrenta iki –200 laipsnių. Taigi, gali būti, kad poledinis vandenynas reguliariai užšąla. Tuomet gyvybės atsiradimo jame tikimybė labai maža.
Skystas vanduo Encelade laikomas svarbiu atradimu. 2015 metais „Cassini“ bandys praskristi pro Enceladą dar tris kartus, vieną iš jų – pro ledo geizerių išmetamus garų debesis. Tai leistų ištirti iš Encelado vandenyno išmetamos medžiagos sudėtį.
balsas.lt
