cassini

NASA ir ESA kosminis zondas „Cassini“ praėjusią savaitę buvo du kartus priartėjęs prie Saturno palydovų Titano ir Dionės, pranešė NASA. Praskridęs be manevravimo tarp Titano ir Dionės, jis į Žemę perdavė ryškias Dionės paviršiaus nuotraukas, kurias dabar paskelbė NASA. Iki šiol „Cassini“ fotografavo Dionę tik vieną kartą, sakoma pranešime. Priartėjimas prie Titano įvyko balandžio 5 dieną, o prie Dionės – balandžio 7 d., teigiama „Cassini“ programos pranešime.

Kosminis zondas „Cassini“ Saturno palydove Encelade nufotografavo apie 20 dar nežinomų geizerių. Apie tai pranešama NASA „Cassini“ programos interneto svetainėje. Didelės raiškos naujų Encelado geizerių nuotrauką galima pamatyti čia. Pasak „Cassini“ programos mokslininkų, Encelado pietų ašigalio srityje, vadinamajame „tigro juostų“ regione, kosminiam zondui pavyko užfiksuoti 30 geizerių, 20 iš buvo nežinomi.

NASA ir ESA kosminis zondas „Cassini“ nufotografavo Saturno palydovą Mimą, dėl milžiniško jame esančio Herschelio kraterio vadinamo „Mirties žvaigžde“, pranešė „Cassini“ programos mokslininkai. Per šį didžiausią „Cassini“ priartėjimą prie Mimo buvo gauta duomenų apie šio dangaus kūno paviršiaus sudėtį ir temperatūrą. Kai kuriose zondo perduotose neapdorotose Mimo nuotraukose gerai matyti maždaug 140 kilometrų skersmens Herschelio kraterio šlaitai.

NASA mokslininkai aptiko daugiau įrodymų, jog po Saturno palydovo Encelado paviršiumi gali būti skysto vandens. Tai leidžia manyti, kad palydove gali būti tinkamos sąlygos gyvybei atsirasti, rašo „Telegraph.co.uk“. NASA zondas „Cassini“ praskrido virš ledo čiurkšlių, besiveržiančių iš palydovo paviršiaus, ir aptiko neigiamą krūvį turinčių vandens molekulių. Tai aiškus įrodymas, jog po Encelado paviršiumi yra jūra.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso tyrimų administracija pranešė pratęsusi kosminio zondo „Cassini“ tyrimų misiją iki 2017 m. Pasak „Cassini“ programos inžinierių, kosminis aparatas yra puikios būklės, todėl turėtų atlikti visas užduotis iki numatytos tyrimų pabaigos. Jei šis tikslas būtų pasiektas, bendra „Cassini“ tyrimų kosmose trukmė viršytų 13 metų.

Kosminio zondo „Cassini“ programos mokslininkai NASA interneto svetainėje paskelbė Saturno palydovo Prometėjo nuotrauką. „Cassini“ jį matomos šviesos diapazone nufotografavo maždaug 36 000 kilometrų atstumu sausio 27 dieną. Nuotraukoje matyti nelygus, krateriais nusėtas Prometėjo paviršius. Šis Saturno palydovas yra pailgos formos, jo skersmuo plačiausioje vietoje – 68 kilometrai. Prometėjas skrieja 139 353 km atstumu nuo Saturno, jo orbitos periodas – beveik 15 valandų.

Kosminis zondas „Cassini“ šiandien, ketvirtadienį, vėl priartės prie Saturno palydovo Titano, pranešė NASA. Šį kartą „Cassini“ praskris pro jį 7 446 kilometrų aukštyje nuo Titano paviršiaus. Nors praėjusį sykį, sausio 12 dieną, zondas pralėkė pro Titaną maždaug 6 352 km mažesniame aukštyje, „Cassini“ programos mokslininkų teigimu, tai nė kiek nesumažina šio prasilenkimo metu vykdytinų tyrimų reikšmės.

Kosminis zondas „Cassini – Huygens“ į Žemę atsiuntė didelės raiškos nuotraukas, kuriose Saturno atmosferoje matomas taisyklingo šešiakampio formos objektas. Iš viso NASA ir ESA zondas padarė 55 šio mįslingo darinio nuotraukas, jos buvo sujungtos į vieną atvaizdų mozaiką, kurią galima pamatyti NASA svetainėje. „Cassini“ zondui pavyko jį nufotografuoti tik po to, kai pasibaigė Saturno Šiaurės ašigalio sritį tamsumoje slėpusi žiema. Vieneri metai Saturne trunka maždaug 29 Žemės metus.

Saturno palydovo Titano ežeruose yra daug acetileno, kuris potencialiai gali būti maisto šaltinis nežemiškiems organizmams, nustatė mokslininkai. Remdamiesi naujausiais NASA, ESA ir ISA (Italijos kosmoso agentūra) kosminio zondo „Cassini-Huygens“ perduotais duomenimis, Prancūzijos ir JAV mokslininkai, vadovaujami Danielo Cordier iš Ecole Nationale Supérieure de Chimie de Rennes universiteto, apskaičiavo, kad skystuose Titano angliavandenilių telkiniuose yra šimtus kartų daugiau acetileno, nei ...

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (JAV) spaudos tarnyba pranešė, kad šių metų rugsėjo 22 dieną kosminio zondo „Cassini“ padarytose Saturno nuotraukose aiškiai matyti virš planetos žiedų atvirame kosmose pakibę tankūs debesys. „Cassini“ šią nuotrauką padarė Saturno lygiadienio metu, kai Saulės spinduliai į Saturno žiedus krito iš šono. Dėl tokio apšvietimo tamsių planetos žiedų fone šie dariniai geriau matomi. NASA nuotr.

„Cassini-Huygens“ kosminio zondo programos mokslininkai paskelbė pirmąją Saturno palydovo nuotrauką, kuri buvo padaryta vakar zondui priartėjus prie Encelado per 100 kilometrų atstumą. Neapdorotą didelės raiškos Encelado geizerių čiurkšlių nuotrauką, padarytą infraraudoniesiems spinduliams artimame spektro ruože, galima pamatyti šioje svetainėje. NASA/ESA nuotr.

Šiandien, lapkričio 2 dieną, NASA ir ESA kosminis zondas „Cassini-Huygens“ maždaug 100 kilometrų atstumu praskris virš Saturno palydovo Encelado paviršiaus. Anksčiau šis zondas tyrė Enceladą skriedamas dar mažesniame, vos 25 kilometrų nuo paviršiaus aukštyje. Tačiau šįkart, pasak NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje mokslininkų, „Cassini“ pralėks per pačias Encelado geizerių čiurkšles, mušančias iš Saturno palydovo gelmių.

NASA kosminis zondas „Cassini“, skriejantis už maždaug 1,5 milijardo kilometrų nuo Žemės, perdavė ir toliau siunčia Saturno ir jo palydovų sistemos nuotraukas šios planetos ekvinokcijos metu. Lygiadienis Saturne vyksta maždaug kas 15 Žemės metų. Saulės šviesai krentant į Saturno žiedus labai mažu kampu, atsiranda ilgi šešėliai, leidžiantys mokslininkams geriau išsiaiškinti jų sandaros ypatumus.

2015 m. sausį į Saturno palydovą Titaną gali būti paleistas NASA kosminis zondas, kuris pirmą kartą istorijoje tirs nežemišką jūrą. „TiME“ (Titan Mare Explorer) pavadintas NASA laivas su naujos kartos radioizotopiniu generatoriumi būtų parašiutu nuleistas į Titano Šiaurės ašigalio srityje esančias Ligeia Mare arba Kraken Mare jūras – didžiausius žinomus skysčio telkinius už Žemės ribų.

Plutonio-238 trūkumas gali priversti JAV dešimtmečiams atidėti į tolimąjį kosmosą leidžiamų kosminių zondų programas. Jungtinės Valstijos baigia išnaudoti turimas plutonio-238 izotopo, naudojamo į tolimąjį kosmosą leidžiamuose ar ilgai autonominiu režimu veikiančiuose kosminiuose aparatuose, atsargas, skelbia „Popsci.

Nauji trijų kosminių aparatų atlikti tyrimai patvirtino, kad Mėnulyje yra vandens. Mokslininkai tikisi, kad Mėnulio ašigalio srityse jo gali būti daugiau, nei nustatė jį tyrę JAV ir Indijos zondai.

Astronomai publikavo „nuogo“ Saturno nuotraukas: dėl ypatingos Saulės padėties planetą juosiančių žiedų nematyti. Fotografijos publikuotos projekto CICLOPS, kurio tikslas - analizuoti zondo „Cassini“ atsiųstas nuotraukas, tinklapyje. Nuotraukos darytos 2009 metų rugpjūčio 12 dieną.

Paaiškėjo, kad Saturnas aplink savo ašį apsisuka greičiau, nei buvo manoma. Pasak mokslininkų, apskaičiuoti paros trukmę Saturne labai sudėtinga, nes jis daugiausia sudarytas iš vandenilio ir helio, todėl neįmanoma nustatyti stebėjimų orientyro. Astronomai apie Saturno sukimosi periodą sprendžia remdamiesi planetos magnetinio lauko tyrimais, tačiau šie duomenys nėra tikslūs. "Scanpix" nuotr.

JAV ir Europos mokslininkai aptiko naujų įrodymų, patvirtinančių, kad po Saturno palydovo Encelado paviršiumi gali egzistuoti skysto vandens vandenynas. Pasak specialistų, jame gali būti palankios sąlygos nežemiškai gyvybei vystytis. Saturną ir jo palydovus tiriančio kosminio zondo „Cassini“ tyrimų programoje dalyvaujantys NASA mokslininkai pranešė pirmą kartą tolimiausio Saturno E žiedo ledo kristaluose aptikę natrio chlorido.

Artėjant Saturno ekvinokcijai, kuri vyksta maždaug kas 15 Žemės metų, NASA ir ESA zondas „Cassini“ išoriniame planetos A žiede užfiksavo nuo 0,5 iki 1,5 kilometro aukščio vertikalias struktūras. Saturno žiedų sistemą tiriančio „Cassini“ projekto mokslininkai naudojasi galimybe fotografuoti planetos žiedus Saulės šviesai krentant į juos labai žemu kampu. Ji atsiranda prieš kiekvieną Saturno ekvinokciją, vykstančią kas 15 Žemės metų.

NASA kosminis zondas „Cassini“ šiuo metu vykdo „Equinox“ misiją, siųsdamas į Žemę stulbinamas Saturno, jo žiedų sistemos ir palydovų nuotraukas. Rugpjūčio mėnesį prasidės vadinamasis Saturno lygiadienis, kai jo ekvatorius bus nukreiptas tiesiai į Saulę. „Cassini Equinox“ misija bus vykdoma iki 2010-ųjų rugsėjo, tad iki šiol puikiai veikiantis kosminis zondas gali pateikti naujų siurprizų.

Užsienio mokslininkai teigia aptikę aplink Saturną skriejantį mažą mėnulį. Šviesus taškas, kurį užfiksavo „Casssini“ erdvėlaivio kameros, pirmą kartą pastebėtas praėjusių metų rugpjūtį. Mėnulis matomas ir keliose kitose anksčiau darytose nuotraukose. Maždaug pusės kilometro skersmens mėnulis yra šeštojo, G, Saturno žiedo dalis. Planuojama, jog kitais metais prie mėnulio priartėjęs erdvėlaivis ištirs jį atidžiau, praneša CNN. NASA iliustr.

Stebėjimai iš tarptautinio „Cassini“ kosminio aparato leidžia manyti, kad didžiausiame Saturno palydove Titane gali būti aktyvių arba šiuo metu suaktyvėjusių ugnikalnių. Radaro vaizduose matomos srovės Titano paviršiuje, kurios galėjo būti ugnikalnių išmestas į paviršių šaltas skystis, pirmadienį pranešė misijos mokslininkai. Ankstesni žvalgomieji skrydžiai į Titaną leido spėti, jog Titane tikrai gali egzistuoti ledo ugnikalniai.

NASA atlikti tyrimai rodo, kad Saturno palydovo Encelado paviršius panašus į Žemės plutą, praneša BBC. Sprendžiant iš palydovo nuotraukų, Encelado paviršiaus skilimai, kaip Žemės vandenyno dugne, sukurtų naują plutą. Dar anksčiau stebint Žemę paaiškėjo, kad jūros dugnas skyla okeaninių keterų viduryje ir juda atskirai. Erdvėlaivis „Cassini“ Encelado paviršiuje užfiksavo panašius procesus.

Saturno palydove Encelade gali būti požeminis vandens šaltinis, mano NASA mokslininkai. Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (Kalifornija), Kolorado universiteto ir Centrinės Floridos universiteto Orlande mokslininkai, nagrinėdami NASA zondo „Cassini“ ultravioletinių spindulių spektrometro perduotas nuotraukas, nustatė, kad iš Encelado paviršiaus į 300 km aukštį viršgarsiniu greičiu išmetamos vandens garų ir ledo dalelių čiurkšlės.

Tiksliausias iki šiol Jupiterio atmosferos vėjų greičio tyrimas liudija, kad įžymioji Raudonoji dėmė per keliolika praėjusių metų sumažėjo, praneša „Physorg.com“. Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) mokslininkai, pasitelkę naują programinę įrangą, įvertino Jupiterio atmosferos debesų masyvų deformacijos ir planetos sukimosi greičio poveikį ir sudarė tiksliausią šios planetos paviršiuje siaučiančių vėjų greičio žemėlapį.

NASA kosminis zondas „Cassini“ virš Saturno šiaurės ašigalio užfiksavo dar nematytą poliarinę pašvaistę, kuri skiriasi nuo Žemės arba Jupiterio pašvaisčių, praneša „Science Daily“. Leičesterio universiteto astronomo Tomo Stallardo teigimu tokių pašvaisčių mokslininkai dar niekur nėra matę. Pasak jo, tai ne šiaip pašvaisčių žiedai, stebimi Jupiterio ar Žemės ašigalių regionuose – Saturno pašvaistės apima „nepaprasto dydžio“ planetos ašigalio plotą. NASA nuotr.

Sėkmingai savo misiją atlikusiam kosminių tyrimų zondui „Cassini-Huygens“ NASA planuoja naują užduotį. Šis tikslas anksčiau nebuvo numatytas, tačiau yra išties nepaprastas – ieškoti gyvybės požymių Saturno palydove Encelade. Dar 2005 metų liepą „Cassini“ užfiksavo didžiulius ledo dalelių ir garų debesis, kylančius iš po palydovo paviršiaus. Tai leidžia daryti prielaidą, jog po Encelado paviršiumi slypi skystas vandenynas. Kosminis zondas „Cassini“. (NASA iliustr.

Helovino proga kosminio zondo „Cassini“ svetainėje NASA paskelbė autentiškus garso įrašus iš Saturno ir jo palydovo Titano. Kad ir ką šie mikrofonų ir radarų užfiksuoti garsai reikštų mokslininkams, skamba jie išties kraupokai.

Daugiau nei 4 metus aplink Saturną skriejantis NASA zondas „Cassini“ neseniai kelis kartus buvo nuvykęs į „pasimatymą“ su vienu iš jo palydovų – Enceladu. „Cassini“ buvo prie jo priartėjęs net 25 kilometrų atstumu. Dar vienas priartėjimas suplanuotas užporyt, spalio 31 dieną, kaip tik per Heloviną. JAV dienraštis „Boston Globe“ skelbia neblogų Encelado nuotraukų, kurias iš tolimojo Saturno atsiuntė NASA zondas, rinkinį.

NASA kosminis zondas „Cassini“ perdavė į Žemę ryškiausias iki šiol Saturno ašigalių nuotraukas. Jos užminė dar didesnę mįslę: šiauriniame planetos ašigalyje prieš 26 metus aptiktas taisyklingas šešiakampis darinys, kuriame siautėja galingi uraganai, yra stacionarus ir nesikeičiantis.

Mažiausiai viename, išskyrus Žemę, Saulės sistemos dangaus kūne telkšo ežeras, nustatė NASA. NASA kosminis aparatas „Cassini“ Saturno palydovo Titano pietų ašigalio regione aptiko milžinišką skysto etano ežerą, praneša „The Telegraph“. Ištyrus anksčiau pastebėtą tamsių kontūrų dėmę Titano paviršiuje „Cassini“ regimųjų ir infraraudonųjų spindulių spektrometru nustatyta, kad didžioji šio skysto ežero dalis sudaryta iš etano, tačiau jame yra ir metano, azoto ir kitų angliavandenilių.

Baigėsi daug siurprizų pateikusi bendro NASA ir ESA projekto „Cassini“ pagrindinė dalis, tačiau NASA pratęsė šį projektą dar dvejiems metams. Per ketverius metus trukusius tyrimus buvo iš arti nufotografuoti Saturno žiedai, aptikti ežerai Saturno palydove Titane, ledo fontanai kitame palydove Encelade ir neįtikėtino masto štormai pačiame Saturne.

Automatinis kosminis zondas „Cassini“ praskriejo virš Saturno palydovo Encelado ekvatoriaus ir iš jo paviršiaus išmetamų vandens čiurkšlių, pranešė „New Scientist“. Tai padės mokslininkams nustatyti, ar tikrai po Encelado paviršių dengiančiu ledo sluoksniu yra skysto vandens vandenynas. NASA iliustr. 2005 m. liepą „Cassini“ 175 kilometrų atstumu praskrido virš Encelado ir jo pietinio ašigalio rajone aptiko maždaug 10 geizerių, iš kurių veržėsi vandens garai ir ledo dalelės.

Erdvėlaivio „Cassini“ pateiktų duomenų analizė astronomams leidžia daryti išvadą, kad pavyko aptikti iki šiol neregėtą fenomeną – savą žiedų sistemą turintį Saturno palydovą, praneša NASA. „Iki šiol buvo manoma, kad tik planetos gali turėti žiedus, bet dabar pasirodo, kad Rėja yra kur kas panašesnė į savo „šeimininką“ Saturną, nei buvo manyta anksčiau“, – sakė vienas iš misijos mokslininkų Geraintas Jonesas.

JAV mokslininkai šiauriniame Saturno ašigalyje nufotografavo paslaptingą šešiakampį objektą, pranešė britų dienraštis „Daily Mail“. Pasak dienraščio, šis atradimas buvo padarytas naudojant JAV tarpplanetinio kosminio zondo „Cassini“ fotokameras. Jomis padarytas nuotraukas analizavę mokslininkai Saturno šiaurės ašigalio srityje pastebėjo nesuprantamos kilmės taisyklingos geometrinės formos figūrą. Jos skersmuo viršija 25 tūkstančius kilometrų.

Tai vis dar lieka viena didžiausių kosmoso paslapčių, tvirtina britų dienraštis „The Guardian“ (http://www.guardian.co.uk). Fizikai ją vadina Fermi paradoksu, taip pagerbdami Nobelio premijos laureatą Enrico Fermi, kuris 1950 m. atkreipė dėmesį į akį rėžiantį neatitikimą tarp prognozių apie gyvybės egzistavimą už Žemės ribų ir įtartinu ateivių, kurie atvyktų pas mus į svečius, trūkumu. Dabar Danijos mokslininkai mano, kad, ko gero, bus radę būdą, kaip paaiškinti šį paradoksą.