Nauji trijų kosminių aparatų atlikti tyrimai patvirtino, kad Mėnulyje yra vandens. Mokslininkai tikisi, kad Mėnulio ašigalio srityse jo gali būti daugiau, nei nustatė jį tyrę JAV ir Indijos zondai.
Mėnulyje esama vandens – tai oficialiai pareiškė mokslininkai, naujausius jo tyrimo rezultatus pristatantys žurnale „Science“.
Mėnulio paviršiaus mineralų sudėtį šiemet analizavęs Indijos kosminis aparatas „Chandrayaan-1“, naudojęs JAV sukurtą „Moon Mineralogy Mapper“ detektorių, užregistravo nuo jo paviršiaus atspindėtas šviesos bangas, patvirtinančias, kad grunte esama deguonies ir vandenilio junginių - vandens arba hidroksilo (OH), praneša „Space.com“.
Kadangi šio detektoriaus signalai gali prasiskverbti tik į kelių milimetrų gylį, manoma, kad vandens esama bent pačiame Mėnulio grunto paviršiuje arba netoli jo. Be to, „Moon Mineralogy Mapper“ tyrimai atskleidė, kad detektoriaus fiksuojami „vandens signalai“ buvo stipresni Mėnulio ašigalio srityse.
Anksčiau vandens arba hidroksilo požymių Mėnulyje buvo aptikęs pro jį 1999 m. praskriejęs kosminis zondas „Cassini“. Jis taip pat užregistravo vandens ar hidroksido signalus, tačiau šiek tiek stipresnius. Pasak JAV Geologinės tarnybos mokslininko Rogerio Clarke‘o, analizavusio „Cassini“ detektoriaus gautus duomenis, vandenį Mėnulio paviršiuje galėjo absorbuoti grunte esantys mineralai. „Cassini“ vandens požymių rado beveik visame tirtame Mėnulio plote, tačiau vėlgi nustatė, kad ties ašigaliais jų yra daugiau.
Vandens Mėnulyje ieškojo ir 2005 m. paleistas NASA kosminis zondas „Deep Impact“, kuris 2010 m. lapkričio mėnesį turėtų praskrieti pro 103P/Hartley kometą. Vykdant zondo detektorių kalibravimą, infaraudonųjų spindulių spektre Mėnulyje buvo aptikta vandens ir hidroksilo junginių. „Deep Impact“ juos užfiksavo visame Mėnulio plote virš 10 laipsnių šiaurės platumos, tačiau signalai poliarinėse srityse buvo stipriausi. Be to, kelis kartus priartėjęs prie Mėnulio, zondas galėjo stebėti tuos pačius regionus skirtingu Mėnulio dienos metu. Buvo nustatyta, kad vidudienį, kai Saulės spinduliai stipriausi, vandens požymių būdavo mažiau, o rytą – daugiau.
Šių trijų kosminių zondų atlikti tyrimai pateikia neabejotiną įrodymą, kad Mėnulyje esama vandens arba hidroksilo – vandenilio ir deguonies junginių, pareiškė Havajų universiteto (JAV) mokslininkas Paulas Lacey‘us. Anot jo, naujausi duomenys ragina kritiškai peržiūrėti nuostatą, neva Mėnulis yra sausas. „Tai netiesa“, -cituoja mokslininką „Space.com“.
Tiesa, remiantis šių tyrimų rezultatais, vandens Mėnulyje yra labai nedaug: vos apie 1,12 litro vienoje jo grunto tonoje. Tačiau net ir toks jo kiekis mokslininkams teikia vilčių, kad būsimųjų Mėnulio kolonijų gyventojai galės vandenį išgauti iš Mėnulio grunto.
Naujausių vandens paieškai Mėnulyje skirtų tyrimų rezultatai bus pristatyti rytoj įvyksiančioje NASA spaudos konferencijoje ir žurnalo „Science“ rugsėjo 26 d. numeryje.
