Baigėsi daug siurprizų pateikusi bendro NASA ir ESA projekto „Cassini“ pagrindinė dalis, tačiau NASA pratęsė šį projektą dar dvejiems metams.
Per ketverius metus trukusius tyrimus buvo iš arti nufotografuoti Saturno žiedai, aptikti ežerai Saturno palydove Titane, ledo fontanai kitame palydove Encelade ir neįtikėtino masto štormai pačiame Saturne.
Iš arti Saturno žiedai neatrodo kaip tvarkingas eismas keliomis juostomis, o greičiau kaip „greitkelis į pragarą“. Manoma, kad patys žiedai atsirado subyrėjus didesniam palydovui po susidūrimo su kometa ar asteroidu. Netikėtas buvo ir milžiniškų uraganų atradimas Saturno atmosferoje.
Mokslininkai iki šiol suka galvas bandydami paaiškinti beveik taisyklingo šešiakampio formos sūkurį prie šiaurinio Saturno ašigalio. Per ketverius metus buvo stebėta keletas audrų, kurių metu blykčiojo kelių tūkst. kilometrų ilgio žaibai, 10 tūkst. kartų galingesni už kada nors registruotus Žemėje.
Dabar daug daugiau žinoma ir apie Saturno aplinką – jei paleidžiant erdvėlaivį 1997 m. buvo žinoma 18 didesnių planetos palydovų, tai dabar jų priskaičiuojama apie 60. Į Titaną nuleistas „Huygens“ zondas po tirštais debesimis aptiko visai žemišką kraštovaizdį su ežerais ir upėmis, tačiau užpildytais ne vandeniu, o skystu metanu ir etanu.
Encelado palydove aptikti ledo geizeriai taip pat užminė nemažai naujų mįslių. Cheminė analizė parodė, kad šiuose geizeriuose yra organinių molekulių, tokių kaip anglies dioksidas ir metanas. Tai galėtų reikšti, kad šiame palydove yra sąlygos gyvybei.
Projekto „Cassini“ mokslininkas Robertas Pappalardo sako, jog šis Arizonos valstijos dydžio palydovas yra neįtikėtinai aktyvus ir galbūt po ledine pluta slypi skystas vandenynas.
Tęsiant projektą, numatyta daugiau apsilankymų prie Titano ir Encelado. Dar viena numatoma projekto užduotis – Saturno žiedų tyrinėjimas 2009 m. rugpjūtį.
