pasak nasa

Praėjo 3 tūkstančiai metų, kai senovės babiloniečiai pirmą kartą nupiešė Zodiako ženklus. Tačiau viskas kardinaliai pasikeitė. Pasak NASA, dangus ir visų žvaigždžių padėtis pajudėjo. Dabar Šiaurės Ašigalis, pagal kurį ir buvo sekami Zodiako ženklai, nebeatitinka tų pačių duomenų. NASA atstovai taip pat tikina, kad babiloniečiai pamiršo vieną zodiaką, todėl pagal naujuosius duomenis atsirado Gyvatnešys. Vis dėlto neskubėkite panikuoti, mat klasikiniai astrologai šią naująją sistemą gali atmesti.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (JAV) spaudos tarnyba pranešė, kad šių metų rugsėjo 22 dieną kosminio zondo „Cassini“ padarytose Saturno nuotraukose aiškiai matyti virš planetos žiedų atvirame kosmose pakibę tankūs debesys. „Cassini“ šią nuotrauką padarė Saturno lygiadienio metu, kai Saulės spinduliai į Saturno žiedus krito iš šono. Dėl tokio apšvietimo tamsių planetos žiedų fone šie dariniai geriau matomi. NASA nuotr.

NASA netoli Žemės skriejančių kosminių objektų stebėjimo programos mokslininkai aptiko iki šiol nežinomą asteroidą. Jis buvo užfiksuotas likus 15 valandų iki maksimalaus priartėjimo prie Žemės. Naujojo dangaus kūno, kuriam buvo suteiktas 2009 VA indeksas, skersmuo siekia apie 7 metrus, skelbiama NASA pranešime. Šis asteroidas pralėkė beveik 14 000 kilometrų atstumu nuo Žemės ir tapo trečiuoju iki šiol taip arti praskriejusiu kosminiu objektu.

NASA paskelbė naujas Merkurijaus paviršiaus nuotraukas, kurias į Žemę perdavė planetą tiriantis kosminis zondas MESSENGER. Jos buvo padarytos naujausio priartėjimo prie Merkurijaus metu, naktį iš rugsėjo 29 dienos į 30-ąją JAV laiku. NASA nuotr. MESSENGER programos svetainėje skelbiamos pirmosios iš gautų nuotraukų, visos jos spalvotos. Pasak NASA mokslininkų, po šio priartėjimo jau nufotografuota 98 proc. Merkurijaus paviršiaus. NASA nuotr.

Bandomoji NASA naujos kartos raketa „Ares I-X“ pirmojo skrydžio metu buvo pažeista. Tai paaiškėjo atlikus pirminę į Atlanto parašiutais nuleistos pirmosios jos pakopos apžiūrą, skelbia „Space.com“. Pasak NASA atstovų, trečiadienį į suborbitinį aukštį pakilusios raketos pirmosios pakopos korpuso apatinėje dalyje matyti didelis įlenkimas. Kol kas specialistai nenustatė, kaip jis galėjo atsirasti. NASA nuotr.

Šiandien 14 val. Lietuvos laiku iš Kennedy kosminio centro Floridoje (JAV) turėtų pakilti bandomoji naujos NASA raketų nešėjų kartos „Ares“ atstovė „Ares I-X“. Naujausiais duomenimis jos startas dėl nepalankių oro sąlygų nukeltas iki 18 val. Lietuvos laiku . Tikimasi, kad, nepaisant nepalankių oro sąlygų – didelio debesuotumo – jos skrydis nebus atidėtas. Pasak NASA atstovų, jos bandymui tereikia sulaukti bent 10 minučių trukmės giedro dangaus properšos.

Po maždaug 30 metų pertraukos į kosmosą pakils nauja NASA sukurta raketa nešėja, skelbia „Space.com“. Spalio 27 d. 8 val. ryto JAV rytų pakrantės laiku startuosianti „Ares I-X“ raketa nešėja jau atvežta į kosmodromą ir rengiama skrydžiui Kennedy kosminiame centre Floridoje. „Ares I-X“ – aukščiausia pasaulyje (98,1 m aukščio) raketa nešėja – yra suborbitinis būsimosios NASA raketos „Ares I“ prototipas.

Rytoj 13.30 val. Lietuvos laiku į Mėnulį trenksis NASA kosminis zondas LCROSS. Šį vieną įspūdingiausių „kosminių fejerverkų“ stebės kosminių sekimo priemonių ir antžeminių observatorijų tinklas bei tūkstančiai astronomijos mėgėjų. Neturintys 10 – 12 colių skersmens teleskopų arba gyvenantys ten, kur Mėnulio stebėjimo sąlygos bus nepalankios, LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) smūgį į Mėnulį galės stebėti internetu – NASA TV šį įvykį tiesiogiai transliuos savo svetainėje.

NASA kosminis zondas perdavė į Žemę naujausias Merkurijaus nuotraukas, tarp kurių yra keistos išvaizdos kraterio atvaizdas. Naktį iš rugsėjo 29 dienos  į 30-ąją NASA zondas MESSENGER trečią kartą praskriejo arčiausiai Merkurijaus planetos ir beveik sėkmingai perdavė į Žemę naujausias jo paviršiaus nuotraukas, praneša „Space.com“. Skriedamas 19 312 kilometrų per valandą greičiu, MESSENGER prasilenkė su planeta 228 kilometrų aukštyje virš jos paviršiaus.

Aplink Mėnulį skriejantis NASA kosminis zondas LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter) dar kartą nufotografavo kosminio laivo „Apollo-11“ nusileidimo vietą. Po 40 metų padarytoje nuotraukoje gerai matyti pirmųjų Mėnulyje išsilaipinusių žmonių – Neilo Armstrongo ir Edwino Aldrino – 1969 m. liepos 20 d. palikti pėdsakai Mėnulio grunte, teigiama NASA pranešime. Didelės raiškos „Apollo-11“ nusileidimo vietos nuotrauką galima apžiūrėti šioje NASA svetainėje.

Nauji Mėnulio paviršiaus stebėjimų duomenys privertė NASA pakeisti numatyto kosminio zondo LCROSS „taikinio“ koordinates. Dabar zondas įsirėš į prie Mėnulio pietų ašigalio esantį „Cabeus“ kraterį.

Pasak NASA atstovų, aplink Mėnulį skriejantį kosminį zondą „Lunar Reconnaissance Orbiter“ seka 28 impulsų per sekundę dažniu veikiantis lazeris. Lazerio spindulys į kosmosą nukreiptas iš Greenbelto miestelio (Merilendo valstija, JAV) apylinkėse esančio NASA Goddardo kosminių skrydžių centro stoties teleskopo. Tai pirmasis pasaulyje lazeris, kuriuo bandoma sekti toliau už žemosios Žemės orbitos esantį kosminį laivą, teigiama NASA pranešime.

Naujasis JAV geostacionarių aplinkosaugos stebėjimų palydovų sistemos GOES (Geostationary Operational Environmental Satellite) aparatas GOES-14 perdavė pirmąją didelės raiškos Žemės nuotrauką, pranešė NASA. Naujojo palydovo „Imager“ kamera užtikrina apie 1 kilometro į vieną vaizdo tašką raišką. GOES-14 Žemę stebės iš maždaug 36 000 kilometrų aukščio. NASA nuotr.

Jungtinių Valstijų Geologijos tarnyba ir Vidaus reikalų departamentas internete paskelbė daugiau nei 1000 Arkties vandenyno palydovinių nuotraukų. Taip siekiama padėti mokslininkams tirti klimato pokyčių poveikį šiam pasaulio regionui. Pasak NASA Goddardo kosminių skrydžių centro atstovų, šios nuotraukos yra kokybiškiausios iš visų iki šiol paskelbtų: jų raiška siekia 1 metrą viename vaizdo taške.

Aplink Mėnulį skriejantis NASA kosminis aparatas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LOR) ruošiasi fotografuoti prieš 40 metų Mėnulį pasiekusio JAV kosminio laivo „Apollo 11“ nusileidimo vietą, pranešė „Space.com“. Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis LOR palydovas fotografuos į NASA sudarytą sąrašą įtrauktas „Apollo“ programos kosminių laivų nusileidimo Mėnulyje vietas. Pasak NASA atstovų, bus „taikomasi“ į Mėnulyje paliktus mėnuleigių pėdsakus, panaudotas raketų pakopas ir kitą techniką.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) planuoja paleisti erdvėlaivį „Endeavour“ šį pirmadienį (Lietuvos laiku - antradienio naktį), nors jo skrydis į Tarptautinės kosminę stotį (TKS) buvo atidėtas jau keturis kartus. „Regis, mūsų komanda pasiruošusi, tačiau orai - ne.

Mėnulio tyrimams skirtas kosminis zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) perdavė į Žemę pirmąsias jo padarytas paviršiaus nuotraukas, pranešė NASA. LRO Mėnulio orbitą pasiekė birželio 23 dieną. Abi LRO vaizdo kameros buvo įjungtos birželio 30-ąją. Pasak NASA atstovų, abi jos veikia gerai ir padarė pirmąsias į pietus nuo Debesų jūros esančio Mėnulio regiono nuotraukas. Kiekvienoje iš jų užfiksuotas 1 400 metrų pločio Mėnulio paviršiaus fragmentas.

JAV ir Europos kosmoso agentūrų mokslininkai priėmė sprendimą nutraukti Saulės tyrimus vykdančio kosminio zondo „Ulysses“ misiją. Šis aparatas Saulę stebėjo daugiau nei 18 metų, teigiama NASA pranešime. Antradienį, birželio 30 dieną, „Ulysses“ programos inžinieriai perduos zondo kompiuteriui nurodymą nutraukti mokslinių prietaisų gaunamų duomenų siuntimą į Žemę. "Wikipedia" iliustr. Pasak NASA atstovų, toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad toliau tęsti jo programą yra netikslinga.

JAV žengia pirmąjį žingsnį sugrįžimo į Mėnulį kelyje. Šiandien NASA į jį paleis du kosminius zondus, kurie žvalgys Mėnulį ieškodami vandens ir geriausios vietos būsimai Amerikos nuolatinei bazei. Šiandien 17.12 val. JAV Rytų pakrantės laiku (birželio 19 d. 00.12 val.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) siūlo visiems norintiems nusiųsti savo vardą į Marsą. Tereikia jį įrašyti NASA projekto tinklalapyje, ir jis bus įrašytas į specialų lustą, kuris bus  įdėtas į Marsą tirsiantį NASA marsaeigį „Mars Science Laboratory“. Šis marsaeigis bus paleistas į Marsą 2011 m. Pasak NASA atstovų, jame bus daugiau mokslinių prietaisų, nei bet kokiame kitame iki šiol Marso paviršių tyrusiame aparate.

Šiandien 16 val. 12 min. Lietuvos laiku iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje pakils Europos kosmoso agentūros raketa nešėja „Ariane 5“ su kosminiais Herschelio ir Plancko teleskopais. Pastarasis jau pramintas kosmine „laiko mašina“, perkelsiančia mokslininkus į Visatos formavimosi pradžią iškart po Didžiojo sprogimo, praneša „Space.com“. Šios Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminės observatorijos leis pažvelgti į erdvės ir laiko gelmę giliau, nei bet kurie kiti moksliniai instrumentai.

Šiandien 14 val. 17 min. Lietuvos laiku pro Žemę praskriejo maždaug 15 metrų skersmens asteroidas 2009 FH, pranešė NASA. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje specialistų teigimu, 2009 FH priartės prie Žemės beveik 79 tūkstančių kilometrų atstumu. Jis nekelia pavojaus mūsų planetai, nes šis atstumas kone dvigubai didesnis, nei geosinchronine orbita skriejančių Žemės palydovų. NASA iliustr.

Rytoj iš Kanaveralo kyšulio Floridoje pakilsianti NASA raketa nešėja „Delta II“ į orbitą aplink Saulę išves Keplerio teleskopą. Taip prasidės istorinė nežemiškos gyvybės paieškos mūsų Galaktikoje kosminė misija. Raketa nešėja, priklausomai nuo oro sąlygų, iš kosmodromo Kanaveralo kyšulyje turėtų pakilti 22. 49 – 22.52 val. arba 23.13 – 23.16 val. vietos laiku (EST), sakoma NASA pranešime.

NASA pranešė 2 metams – iki 2011-ųjų – atidedanti „Mars Science Laboratory“ (MSL) zondo, tirsiančio Marso paviršių, programą. Manoma, kad dėl tokio sprendimo šios misijos išlaidos padidės 400 mln. JAV dol., be to, veikiausiai teks atidėti ir kitas NASA tyrimų programas, praneša „New Scientist“. NASA iliustr.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) pranešė ruošianti Jupiterio tyrimų misiją „Juno“. Planuojama, kad išsamiausius iki šiol didžiausios Saulės sistemos planetos tyrimus vykdysiantis kosminis zondas „Juno“ bus paleistas 2011 m. rugpjūčio mėnesį.

NASA kosminis zondas „Cassini“ virš Saturno šiaurės ašigalio užfiksavo dar nematytą poliarinę pašvaistę, kuri skiriasi nuo Žemės arba Jupiterio pašvaisčių, praneša „Science Daily“. Leičesterio universiteto astronomo Tomo Stallardo teigimu tokių pašvaisčių mokslininkai dar niekur nėra matę. Pasak jo, tai ne šiaip pašvaisčių žiedai, stebimi Jupiterio ar Žemės ašigalių regionuose – Saturno pašvaistės apima „nepaprasto dydžio“ planetos ašigalio plotą. NASA nuotr.

NASA kosminis zondas „Cassini“ perdavė į Žemę ryškiausias iki šiol Saturno ašigalių nuotraukas. Jos užminė dar didesnę mįslę: šiauriniame planetos ašigalyje prieš 26 metus aptiktas taisyklingas šešiakampis darinys, kuriame siautėja galingi uraganai, yra stacionarus ir nesikeičiantis.

Žvalgybiniai palydovai galės iš orbitos identifikuoti asmenis, analizuodami jų šešėlių judėjimo ypatumus, skelbia „Daily Telegraph“. Dienraščio teigimu, JAV kuriama kompiuterinė programa, kuri analizuos žmogaus metamo šešėlio atvaizdą ir pagal tai bandys nustatyti jo tapatybę. Šis metodas remiasi vadinamąja eisenos analize. Specialistai nustatė, kad pakeisti ar „suklastoti“ kiekvienam žmogui būdingą savitą eisenos būdą nepaprastai sunku.

Jame aiškiai matomos ryškios spindinčios dalelės – druskos arba ledo kristalai, praneša NASA „Phoenix“ programos mokslininkai. Marso grunto pavyzdys buvo paimtas vykdant „Phoenix“ mechaninio manipuliatoriaus bandymus, skelbia „New Scientist“. Paviršiaus grunto mėginys buvo nufotografuotas manipuliatoriuje įrengta vaizdo kamera ir vėl išpiltas į šalia zondo specialiai parinktą „atliekų“ saugojimo vietą.

Marso Šiaurės ašigalio rajone nusileidęs NASA zondas „Phoenix“ dėl kol kas nežinomos problemos jau parą negali vykdyti savo užduočių, nes neveikia radijo ryšio kanalas su aplink Marsą skriejančiu palydovu „Mars Reconnaissance Orbiter“, remdamasis NASA inžinieriais skelbia „New Scientist“. NASA teigimu problema nėra susijusi su „Phoenix“ – sutriko UHF radijo ryšio siųstuvas viename iš aplink Marsą skriejančių palydovų „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO), kurie perduoda į Žemę „Phoenix“ siunčiam...

NASA kosminis zondas „Phoenix“ pirmadienio naktį Lietuvos laiku sėkmingai nusileido Marse ir perdavė į Žemę savo pirmąsias nuotraukas. Vienoje iš jų tolumoje matyti ryškus baltas objektas, pranešė „New Scientist“. Pirmadienio naktį 00 val. 53 min. Grinvičo laiku aplink Marsą besisukantis NASA zondas „Mars Odyssey“ perdavė į Žemę apie sėkmingą nusileidimą pranešantį „Phoenix“signalą.

Dėl Marso paviršių žvalgančio NASA marsaeigio „Opportunity“ robotizuotos rankos šarnyro variklio gedimo gali būti nutraukta visa jo ekspedicija, pranešė „New Scientist“. NASA iliustr. Pranešama, kad šiuo metu „Opportunity“ yra pusiaukelėje tarp Viktorijos kraterio ir Verde kyšulio. NASA inžinieriai bando išspręsti techninę marsaeigio problemą. Problemos dėl robotizuotos marsaeigio rankos prasidėjo dar prieš pustrečių metų.

NASA palydovas „Swift“ Jaučiaganio žvaigždyne kovo 19 d.  užregistravo tokį galingą gama spindulių žybsnį, kad po jo atsiradęs švytėjimas buvo matomas plika akimi, nors sprogimas įvyko net už 7,5 mlrd. šviesmečių. Jei ši žvaigždė būtų sprogusi mūsų Galaktikoje, apie minutę ji būtų švietusi ryškiau už Saulę. Palydovo „Swift“ gautos žybsnio nuotraukos rentgeno (kairėje) ir optiniame (dešinėje) spinduliavimo diapazonuose.(NASA/Swift nuotr.

NASA šeštadienį dar vienai parai atidėjo daugkartinio erdvėlaivio "Atlantis" startą - jau trečią kartą šią savaitę, pranešė NASA atstovas spaudai. Problemos, susijusios su išoriniame kuro bake esančiais jutikliais, privertė JAV kosmoso tyrimų agentūrą atidėti iš pradžių ketvirtadienį, po to penktadienį numatytą "Atlantis" startą. Nurodytas naujas starto laikas - sekmadienį 15 val. 21 min. JAV rytų pakrantės (22 val. 21 min.

Jungtinių Valstijų Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo agentūra (NASA) atleido į meilės trikampį įsipainiojusį astronautą, dėl kurio Floridos oro uoste tarp kitos astronautės ir oro pajėgų kariškės kilo aršios grumtynės, penktadienį pranešė NASA atstovas.42 metų Williamas Oefeleinas (Viljamas Oufeleinas) prisipažino su kolege NASA astronaute Lisa Nowak (Laiza Novak) turėjęs meilės romaną, kurį užmezgė jiems abiem dar neišsiskyrus su savo sutuoktiniais.

Penktadienį per incidentą Jungtinių Valstijų Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso erdvės tyrimo valdybos (NASA) Johnsono kosminiame centre vienas iš darbuotojų paėmė įkaitais du bendradarbius, vieną jų nušovė, o paskui nusišovė pats, praėjus vos kelioms dienoms po kruviniausios per visą JAV istoriją tragedijos mokykloje pranešė pareigūnai.

Amerikos kosmoso agentūra NASA atleido astronautę Lisą Nowak (Lizą Novak), kaltinamą mėginimu pagrobti asmenį iš pavydo.NASA pareiškia, kad sprendimas atleisti buvo priimtas abipusišku Kosmoso agentūros ir Karinio jūrų laivyno susitarimu, praneša britų visuomeninė transliuotoja BBC. Pasak NASA atstovo, šis sprendimas niekaip nesusijęs su kapitonės L.Nowak, kuri liks tarnauti JAV karinėse jūrų pajėgose, kaltumu ar nekaltumu.

Mintis, kad ant jūsų stalo stovintis kompiuteris yra nepalyginamai galingesnis už tuos, kurie valdo Marsą tyrinėjančius zondus “Spirit” ir “Opportunity”, ne tik glosto savimeilę, bet ir kelia nuostabą.

JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) trečiadienį vakare pateiks naujausią kosmoso tyrimų Jungtinėse Valstijose strategiją - žmonių siuntimą į Mėnulį o vėliau - ir į Marsą. Tačiau tokių programų kritikai prezidentui primena vis didėjantį biudžeto deficitą, vadinasi, kelionės į Mėnulį, tuo labiau į Marsą, anot jų, - kol kas nerealios.

JAV kosminis zondas "Stardust" sėkmingai prasilenkė su "Wild 2" kometa 240 km atstumu ir sugebėjo atlikti savo misiją - paimti kometos dulkių mėginį. Tai pirmas toks eksperimentas kosmoso tyrinėjimo istorijoje. "Geriau ir būti negali", - sakė Tomas Daksburis (Tom Duxbury), NASA vykdomo projekto vadovas Kalifornijoje veikiančioje laboratorijoje. Be to, zondas dar perdavė puikių kometos paviršiaus nuotraukų.

Amerikiečiai tikisi, kad šeštadienį pirmasis iš dviejų NASA Marso zondų - "Spirit", nukritęs į Raudonosios planetos paviršių ir kelis kartus nuo jo atšokęs, nurims ir iškleidęs antenas praneš apie naują Marso tyrimų etapo pradžią. Ratuotas aparatas, tirdamas uolienas, mėgins ieškoti gyvybės pėdsakų. Tačiau ir JAV kosmoso specialistai, ir jų kolegos europiečiai puikiai supranta, kad ne taip paprasta dirbti nelygiame Marso paviršiuje.