NASA kosminis zondas „Phoenix“ pirmadienio naktį Lietuvos laiku sėkmingai nusileido Marse ir perdavė į Žemę savo pirmąsias nuotraukas. Vienoje iš jų tolumoje matyti ryškus baltas objektas, pranešė „New Scientist“.
Pirmadienio naktį 00 val. 53 min. Grinvičo laiku aplink Marsą besisukantis NASA zondas „Mars Odyssey“ perdavė į Žemę apie sėkmingą nusileidimą pranešantį „Phoenix“signalą.
Misija – pagal planą
NASA praneša, kad nusileidimas įvyko sėkmingai, pirminiais duomenimis zondas yra beveik visiškai tiesus, vos ketvirčio laipsnio kampu nukrypęs nuo horizontalios padėties. Pasak inžinierių, tai reiškia, kad zondas nepataikė nusileisti ant didelio riedulio ar ant stataus šlaito. Pastaruoju atveju abu zondo saulės baterijų skydelius būtų tekę išskleisti netinkamu kampu, o tai apsunkintų energijos gamybą, nes arktiniuose Marso regionuose yra palyginti prastos šviesos sąlygos. Jei neveiktų saulės baterijos, autonominio zondo maitinimo pakaktų vos 34 valandoms.
Pagal skrydžio programą zondo saulės baterijos turėjo būti išskleistos praėjus 15 minučių nuo nusileidimo – po to, kai nusės visos nusileidimo metu sukeltos dulkės. Po to, jei viskas vyks pagal planą, „Phoenix“ perduos į Žemę 20 – 30 nusileidimo vietos ir jos apylinkių nuotraukų, nusileidimo išvakarės skelbė NASA.
„Phoenix“ nusileido vadinamajame „daugiakampių“ paviršiaus regione. „Daugiakampiai“ yra maždaug 5 metrų skersmens paviršiaus dariniai, juos skiria latako pavidalo ribos, kurias, kaip manoma, suformavo pakaitomis besiplečiantis ir besitraukiantis popaviršinis ledo sluoksnis. Pasak mokslininkų, jei zondui pavyktų nusileisti prie vieno iš tokių „lovių“, jis galėtų greičiau pradėti tirti po grunto paviršiumi esančias medžiagas.
„Phoenix“ tyrimų programos vadovo Petrio Smitho teigimu, net jei viskas vyktų pagal planą, mokslininkams prireiks 2 - 3 dienų, kad iš perduotų nuotraukų galėtų sudaryti zondo nusileidimo vietos reljefo 3D modelį. Toks modelis yra būtinas, kad inžinieriai galėtų tinkamai nukreipti zondo mechaninę ranką, turinčią prasigręžti į gruntą ir iš amžinojo įšalo zonos paimti pirmuosius geologinius mėginius. Mokslininkus ypač domina, ar ledo ir grunto mišinyje pavyks aptikti organinių molekulių.
Pirmosios nuotraukos
Naujausiais pranešimais „Phoenix“, sėkmingai išskleidęs saulės baterijas, į Žemę perdavė pirmąsias nusileidimo vietos nuotraukas, kuriose matyti nepaprastai lėkštas ir keistai raštuotas šio regiono reljefas.
NASA/ JPL nuotr.
Vienoje nuotraukoje žemiau horizonto linijos matyti ryškus baltas objektas. Pasak NASA atstovų, tai gali būti apsauginis zondo apvalkalas, kuris likus mažiau nei minutei iki nusileidimo atsiskyrė nuo zondo ir buvo nuleistas parašiutu, tačiau oficialiai tai dar nepatvirtinta.
Kitos nuotraukose užfiksuoti šalia zondo esantys paviršiaus fragmentai, kurie tarsi „sudygsniuoti“ nedidelių įdaubų. Pranešama, kad jos yra linijinio pobūdžio, kaip ir minėtieji „daugiakampiai“.
NASA skelbia, kad nuotraukas „Phoenix“ pradėjo perdavinėti pirmadienį maždaug 3 val. Grinvičo laiku. Nuotraukose aiškiai matyti išskleistos saulės baterijos ir viena zondo atrama, tvirtai įremta į planetos paviršių.
