Komanda, vadovaujama profesoriaus Matijo Mano (Matthais Mann) iš Novo Nordsko Baltymų Tyrimo Centro (Novo Nordsk Center for Protein Research) Kopenhagos universitete bei Max Planck Biochemijos Instituto Vokietijoje, 1750 – yje baltymų atrado 3600 acetilinimo „mygtukų“.
Anot profesoriaus Mano, tai yra daugiau nei technologinis pasiekimas. Šis atradimas šešiskart padaugino žinomų acetilinimo „mygtukų“ ir suteikė progą pirmą kartą pažvelgti į šią baltymų modifikacijos rūšį.
Baltymas gali atlikti daugiau nei vieną funkciją, kuri priklauso nuo pridedamos mažos molekulės - „mygtuko“ – kuri gali įjungti įvairias baltymo funkcijas. Acetilinimas yra būtinas normaliam ląstelės funkcionavimui. Netobulas baltymų veikimas vaidina svarbų vaidmenį senėjimo procese bei įvairių ligų (vėžio, Alzhaimerio, Parkinsono) raidoje.
„Turėdami naujus duomenis galime pradėti studijuoti bei aprašyti tai, kaip acetilinimo „mygtukai“ reaguoja į vaistus, kurie galėtų ištaisyti juose esančius pakitimus. Šis atradimas gali turėti labai svarbų poveikį medicinai. Šiuo metu jau turimi vaistai, taisantys pažeistus baltymus, teikia daug vilties vėžio gydymui“ – teigia profesorius Manas.
Ši komanda taip pat atrado tai, kad acetilinimo pakitimai dažniausiai atsiranda sąveikaujančiuose baltymuose. Taip pat sužinota ir tai, jog būtent šie „mygtukai“ yra svarbesni organizmo funkcionavimui nei manyta iki šiol. Pavyzdžiui, prie Cdc28, svarbaus mielių augimo baltymo, prijungus acetilinimo „mygtuką“, sutrinka šio baltymo veikimas, galiausiai tai paveikia organizmo gebėjimą išlikti.
Parengta pagal „Science Daily“
