Daugeliui žmonių kartu su stresu atsiranda didžiulis noras suvalgyti „ką nors saldaus“. Angliavandenių troškimas gali būti susijęs su organizmo bandymu pagaminti smegenyse daugiau serotino. Serotinas – cheminė medžiaga, sukelianti ramybės ir pasitenkinimo jausmą. Noras nuraminti save maistu yra normalus. Nebūtina tam priešintis, jei tik valgymas nėra tapęs pagrindine streso malšinimo priemone.
Trumpalaikis stresas gali trumpam paskatinti valgyti daugiau. Bet paprastai dėl to svorio nepriaugama, kadangi stresas yra trumpalaikis vėl greitai galima grįžti prie normalaus valgymo rėžimo. Tačiau ilgalaikis stresas gali pridaryti žalos ir sveikatai, ir figūrai.
Jei jūsų mintys nerimastingos, pajuntate, kad kaupiasi neigiamos emocijos ir žinote, kad tikriausiai valgysite daugiau, stenkitės pasirinkti mažiau kalorijų turinčius produktus – vaisius ir daržoves.
Gali pasirodyti keista, tačiau išgyvendamos įtampą suvalgome mažiau nei galvojate. Stresas slopina apetitą. Nervindamiesi jūs ne valgote, bet užkandžiaujate. Užkandžiauti nėra blogai, tačiau reikia rinktis vertingus produktus – jogurtą, vaisius, riešutus, sūrį, o ne kimšti bulvių traškučius ar saldainius.
Apetitas sumažėja nepriklausomai nuo to, ar įtampa pozityvi ar negatyvi. Net kai kurių vaistų, kurie skirti kūno svoriui mažinti, veikimas paremtas tuo, kad jie imituoja stresinę būklę. Žmogaus organizmas, patirdamas stresą, mobilizuoja jėgas, todėl kraujas atitraukiamas nuo virškinimo sistemos. Skrandis susitraukia, todėl nebelieka vietos dideliam maisto kiekiui.
Jei dėl patiriamo streso valgote mažai, labai svarbu gerti daug skysčių, nes organizmui gali jų pritrūkti. Negerkite pernelyg daug kavos, arbatos ar kitų kofeino turinčių gėrimų. Kofeinas tik sustiprina stresą, be to, šie gėrimai turi dehidratuojantį poveikį.
Atitraukti mintis nuo maisto ir streso geriausiai padeda fizinis aktyvumas, maloni veikla ar poilsis.
