Dažnai yra baiminamasi, kad darboholizmas kelia grėsmę pietų pertraukai. Tačiau, kaip klausia BBC, ar privalomos pietų pertraukos įvedimas iš tiesų galėtų išspręsti šią problemą?
Dauguma valgome pietus paskubomis. Skubėdami sušlamščiame sumuštinį tiesiog prie darbo stalo arba užsisakome salotų pietaudami su kolegomis. Kartais pietų pertraukos išvis atsisakome. Juk vis dėlto pusryčiai yra laikomi svarbiausiu dienos valgiu, o vakarienė – teikiančiu daugiausiai džiaugsmo. Pietūs telieka šių dviejų dienos patiekalų šešėlyje.
Pietų pertrauką dažnai sudrumsčia technologijų bumas – elektroniniai laiškai, socialiniai tinklalapiai, medijos, teikiančios naujienas ištisą parą. Netgi, jeigu valgome vieni, retai skiriame laiko savo mintimis ir apmąstymams. Dažniau net ir valgydami nepaleidžiame iš rankų savo elektroninių prietaisų – mobiliųjų telefonų ar kompiuterių.
Atsižvelgiant į greitą šiuolaikinės visuomenės gyvenimo tempą, vertėtų apmąstyti, ar darbdaviams nevertėtų įvesti privalomos pietų pertraukos savo darbuotojams?
Jeigu privalomi pietūs skamba per daug drastiškai, galbūt darbdaviai galėtų apsvarstyti galimybę savo darbuotojams suteikti laiko apsilankyti sporto klube ar pas gydytoją, dalinai šias išlaidas kompensuojant.
Kokia nauda iš pietų pertraukos?
Viena svarbi priežastis, kodėl darbe verta turėti pietų pertrauką, tai galimybė sulėtinti dienos ritmą ir ramiai pamąstyti. Jeigu mes visą darbo dieną praleidžiame biure, neišėję pakvėpuoti net grynu oru, bus sunku mąstyti strategiškai ir pamatyti dienos darbus platesniame kontekste.
Darbo metu išėję pietauti mes galime skirti laiko kitokiam mąstymui. Kaip pastebi buvęs Volstryto makleris, teisės ir finansų profesorius iš San Diego Frankas Partnoy'us (parašęs knygą „WAIT: The Useful Art of Procrastination“) dauguma aukštas pareigas užimančių vadovų (iš kurių jis ėmė interviu savo knygai) itin pabrėžė pietų pertraukos svarbą strateginio mąstymo vystymui.
F. Partnoy'us taip pat teigia, kad svarbu ne tik ką mes valgome per pietų pertrauką, bet ir kur tai darome.
„Jeigu su kolegomis einate į kavinę ir skiriate laiko pokalbiams, labiau tikėtina, kad pavyks atsipalaiduoti ir pasiilsėti nei užsukus pietų į greitojo maisto restoranus. Tiesą sakant, greitoji pietų pertrauka gali būti netgi labiau žalinga nei apskritai pertraukos neturėjimas“.
F. Partnoy'us atkreipia dėmesį, kad greitasis maistas pavojingas ne tik dėl kaloringumo. Pastarojo meto tyrimai parodė, kad greitasis maistas turi įtakos mūsų mąstymo efektyvumui. Pavyzdžiui, Toronto universiteto profesorius Sanfordas DeVoe'sas yra nustatęs, kad greitasis maistas dar labiau pagreitina ir taip greitą valgytojo reakciją į aplinką.
Greitojo maisto restoranai neretai būna įsikūrę netoli biurų, todėl jų darbuotojus gali paveikti „ McDonald's“ šūkiai – jūs nusipelnėte pertraukos. Tačiau, kaip sako San Diego profesorius, šis šūkis apgaulingas.
„Kai darbuotojas turi trumpą pertrauką, jis dažnai jaučiasi priverstas rinktis greitąjį maistą. Tokio pobūdžio maistas visiškai nepadeda atsipalaiduoti, priešingai – jis viską dar labiau pagreitina“, - sako F. Partnoy'us.
Anot jo, privaloma pietų pertrauka būtų itin naudinga biržose prekiaujantiems makleriams, nes priverstų juos sustabdyti prekybą ir apmąstyti savo darbo strategijas, mąstymo metu galbūt netgi pavalgyti.
Išeiti pietų darbo dienos metu būtų itin naudinga ir vienišiems žmonėms. Kaip sako F. Partnoy'us, jie per pietų pertrauką galėtų išeiti į pasimatymą.
„Ilgesnė privaloma pertrauka darbo metu vienišiems žmonėms galėtų pasitarnauti ir kaip laikas pasimatymams. Vakarai, ypač pirmiesiems pasimatymams, dažnai būna per daug įpareigojantis metas. Pirmieji pasimatymai vakarais trunka ilgiau negu kartais norėtųsi, todėl pietų metas tam būtų tinkamesnis ir ne toks oficialus“, - mąsto F. Partnoy'us. Antriems pasimatymams, anot jo, jau būtų galima skirti ir vakarus po darbo.
Išsibalansavusi riba tarp darbo ir poilsio
Nors pietų pertrauką rinktis kiekvieną darbo dieną galėtų ir pats darbuotojas, anot profesoriaus, būtų efektyviau jei tokį privalomą laiką nustatytų darbdavys.
„Darbuotojas dažnai pietų pertrauką mato kaip papildomas išlaidas ir mažai mąsto apie jos teikiamą naudą, kuri yra akivaizdi“, - sako F. Partnoy'us.
F. Partnoy'ui pritaria ir Richardas Thaleris. Jis teigia, kad yra svarbu skatinti žmones išmokti mėgautis pietumis ir atsisakyti darboholizmo mados. Jeigu darbuotojas nori praleisti pietus, tegu, bet tuomet reikėtų jam leisti savo laiką skirti kitiems norimiems dalykams – pasivaikščiojimui, skaitymui ir pan.“
„Ekonomikos kilimas turėtų suteikti daugiau galimybių žmonėms turiningai ilsėtis, tačiau žmonės jaučia, kad tenka dirbti sunkiau nei bet kada anksčiau. Privaloma pietų pertrauką padėtų pakreipti šią tendenciją kita linkme“, - įsitikinęs R. Thaleris.
Tai, pasak jo, nebūtinai reikštų 90 min neproduktyvumo biure. Darbdavys galėtų poilsio laiką išskaidyti tam tikrais intervalais, panašiai, kaip daroma mokyklose (11:30-13:00; 1200-13:30 ; 12:30-14:00).
Privaloma pietų pertrauka galėtų pagelbėti labiau darbo rinkoje įsitvirtinti ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, nes skaidant pietų laiką į pirmą ir antrą dienos pusę, jiems atsirastų galimybė laisviau pasirinkti darbo grafiką.
