Jis išsunkia mūsų motyvaciją, sustabdo mus nuo tobulėjimo ir net gali mus priversti norėti daugiau darbo, rašo „Daily Mail“.
Pasak naujų studijų, nuobodulys darbovietėse auga ir veikia visus nuo karjeristų iki paprastų darbininkų.
Pasak Sandi Mann, psichologijos dėstytojos Lancashire universitete, nuobodulys, po pykčio, yra labiausiai užgniaužiama emocija darbovietėje.
Jos tyrimai teigia, kad didėjanti „popierinio darbo“ apimtis, kurią kelia pasikeitimai įstatymuose, yra kalta dėl augančio „naujo streso“.
Ji CNN sakė:“Atrodo, kad mes gyvename susitikimų, kurie daugeliui yra nuobodūs, kultūroje. Dabar egzistuoja daug automatizuotų sistemų, tad daugelį dalykų darome nuotoliniu būdu. Mes turime vis daugiau žmonių dirbančių naktinėse pamainose, kuriems yra nuobodu, nes neturi su kuo pasikalbėti.“
Be to, S. Mann tiki, kad vis mažiau mūsų yra linkę susitaikyti su nuoboduliu, nes mes trokštame, kad kiekvienas mūsų gyvenimo aspektas teiktų pasitenkinimą. Toks požiūris yra žymiai mažiau paplitęs ankstesnėse kartose, kurios buvo į gyvenimą žvelgė praktiškiau.
„Dabar dažnai žmonės meta geriau apmokamus darbus ir dirba už mažesnį atlyginimą, bet gauna didesnį pasitenkinimą“, – sako S. Mann.
Ji tikina, kad darbdaviai per mažai teikia dėmesio nuoboduliui ir dėl to jis nėra pripažįstamas streso priežastimi.
Psichologės atradimas dirbantiems vidutiniame biure ar parduotuvėje gali pasirodyti negirdėtas. Tačiau nuobodulys kamuoja ir žmones dirbančius adrenalino pripildytose aplinkose.
Praėjusiais metais Markas de Rondas iš Kembridžo universiteto praleido šešias savaites Afganistane, kur studijavo karo gydytojų darbą.
Jis suprato, kad net daug pastangų reikalaujantis darbas neapsaugo nuo nuobodulio poveikio.
Per savaitę jis matė 174 sužeidimus, 23 amputacijas, stebėjo 134 valandas operacijų bei vietinių vaikų gydymą.
Gydytojai susidūrę su kritine situacija atsidurdavo savo stichijoje, tačiau ramesniu metu medikai nesugebėdavo atsipalaiduoti.
M. de Rondas teigia, kad gydytojai budi visą laiką ir dėl to negali nusiraminti net kai nėra pacientų. Juos apima kaltė dėl darbo trūkumo.
Du JAV universitetai atliko tyrimą apie ryšį tarp antiproduktyvaus darbo ir nuobodulio. Buvo identifikuoti šeši būdai, kuriais nuobodžiaujantys darbuotojai gali pakenkti savo įmonėms. Jie gali išnaudoti kitus, specialiai suklysti, užsiimti sabotažu, atsiriboti, vogti ir negražiai pokštauti. Dažniausiai darbuotojai atsiriboja.
Kiti tyrimai rodo, kad žmonės linkę į nuobodulį tampa piktesni, pradeda rizikingai vairuoti, rodo agresiją ir priešiškumą, praranda nuoširdumą ir kuklumą.
Paulas Spectoras iš Floridos universiteto teigia, kad tokia elgsena gali iš dalies būti lemta noro atsikeršyti savo darbdaviui.
Įdomu tai, sako jis, kad nėra ryškaus ryšio tarp darbo krūvio ir nuobodulio.
M. De Rond taip pat tikina, kad nuobodulys gimsta ne iš darbo trūkumo, bet dėl to, kad darbdaviai nesijaučia darantys kažką vertingo.
Jis teigia, kad tiesiog reikia duoti žmonėms daryti tokį darbą, kuris atrodo jiems svarbesnis už juos pačius. O vadovai nuolat turėtų priminti, koks svarbus yra darbuotojo vaidmuo.
Galų gale, vadovai turėtų sukurti tokią darbo kultūrą, kur būtų priimtina uždavinėti klausimus ir kur darbuotojai galėtų laisvai išreikšti susirūpinimą, kai jiems pasidaro nuobodu.
