klimatas

Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.

Tikriausiai žinote daugybę primatų: šimpanzes, beždžiones ir lemūrus, bet ar esate girdėję apie mažyčius didžiaakius ilgakulnius, kurie sveria vos 200g? Arba bauginančios išvaizdos uakarius? Visi jie – primatai. Deja, primatams atėjo sunkios dienos. Iš viso yra žinomos 504 primatų rūšys, o tai paverčia juos viena didžiausių žinduolių grupių. Kai kurie – geriausiai žinomi – yra aktyvūs dienos metu, bet kiti pasirodo tik naktį.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas nutarė, kad šaliai reikia atsitverti nuo Meksikos. Aplinkosaugininkai baiminasi, kad ši siena neigiamai paveiks aplinką, nes gaminant cementą, reikalingą, 1609 km betono sienai pastatyti, būtų išmesta beveik du milijonai tonų anglies dioksido. Nukentėtų ir gyvūnai, nykstančios rūšys netektų dalies savo teritorijos. Donaldo Trumpo planas pastatyti betoninę sieną tarp JAV ir Meksikos yra nenaudingas ir kenksmingas.

Ar galite patikėti, kad Lietuvą taip pat pasiekia viesulai, tačiau pas mus jie kitokie, sako klimatologė Audronė Galvonaitė. „Tai klimato šiltėjimas jau ir veikia Lietuvą. Mes vis tik esame vidutinių platumų juostoje. Tos oro masės, kai pas mus atkeliauja, jos jau būna pasikeitusios. Todėl tie patys viesulai pas mus atkeliauja, tačiau jau kitokie, nes pirmiausia pasiekia Ameriką, paskui kitas šalis, kol galiausiai silpnėja.

Klimatologai įspėja: karštis tropinėse platumose lemia, kad į Baltijos jūrą vis dažniau atplaukia kitų rūšių žuvų. „Pas mus jau atsirado kardžuvė – 3 metrų ilgio žuvis. Jau Baltijoje pastebėti ir silkiniai rykliai“, - vardijo klimatologė Audronė Galvonaitė. Tačiau tai dar ne viskas. „Paskui juos gali atkeliauti ir žmogėdros rykliai. Jiems ten karšta, gal ten maistas jau sunkiai surandamas. Gal mes skanesni“, - svarstė A. Galvonaitė. Daugiau žiūrėkite vaizdo įraše.

Klimatologė Audronė Galvonaitė teigia, jog vėstantis klimatas Lietuvoje – ne tokia nereali prognozė. „Tirpstant Arkties vandenyno ledui, vanduo yra praskiedžiamas, į tą patį vandenyną patenka labai daug gėlo vandens. Yra pavojaus, kad Golfo srovė gali pakeisti savo tekėjimą arba nusileisti į dugną“, - tv3.lt sakė klimatologė A. Galvonaitė. Anot klimatologės, tai gali sukelti vėstantį klimatą bet kuriame pasaulio krašte, net ir Lietuvoje.

Ar esate girdėję tokį teiginį „klimato kaita vyko tūkstančius metų ir nieko nereikia daryti“? Kaip manote, tai teisingas mąstymo būdas, ar toks, kurį renkasi žmonės nenorintys per daug sukti galvos, o gal iš tiesų taip yra ir nuolatinės šnekos apie tirpstančius ledynus primena išpūsta burbulą. Pažiūrėkime, ką apie tai sako klimatologai.   VU seminaro„Prisitaikymas prie klimato kaitos ir integruotas vandens išteklių valdymas“ vykusiame Chemijos ir geomokslų fakultete profesorius dr.

Manote, kad klimato kaita tolimas ir mūsų neliečiantis reiškinys? Taip tikrai nėra, nes ir Lietuvoje yra vietų, kurios paveikiamos būtent žmonių sukeliamos klimato kaitos. Tą galime pastebėti ir mūsų žiemomis, kai sniego iškrinta vis mažiau. Vienas iš klimato kaitos rodiklių yra ekstremalūs reiškiniai, kuriuos galime patirti savo kailiu. Lėtą temperatūros kilimą pajusti sunkiau, tačiau  sausras, potvynius, audras pajusti galime, o jų daromi nuostoliai pasidarė labai dažni.

Prezidentė trečiadienį pateikė Seimui ratifikuoti Paryžiaus klimato susitarimą dėl kovos su klimato kaita. Pernai gruodį Paryžiuje priimtas susitarimas yra pirmasis paktas, įpareigojantis visas pasaulio valstybes stabdyti visuotinį atšilimą ir imtis priemonių, kad būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių deginant anglis, naftą ir dujas. Susitarimą jau ratifikavo daugiau nei 100 šalių.

Per pastaruosius 500 metų miško gaisrų Žemėje padaugėjo net 10 kartų – kasmet pasaulyje kyla apie 400 tūkst. gaisrų, kurie pažeidžia apie 0,5 proc. miškų ploto. Kasmet Europoje gaisrai nuniokoja vidutiniškai 0,6 mln. ha miškų, Lietuvoje kylančių gaisrų plotas keliolika ar net kelias dešimtis kartų mažesnis nei daugelyje kitų Europos šalių, bet gaisrų padaryta žala miškams vis dar didelė.

Visame pasaulyje pastebimas ozono sluoksnio plonėjimas. Kaip yra Lietuvoje, ar jis čia taip pat plonėja, ar jo kitimas yra normali ir sezoniška? Kauno meteorologijos stoties duomenimis, bendras ozono kiekis 2016 m. lapkričio 15 d. virš Lietuvos sumažėjo iki 222 Dobsono vienetų (DU), tai yra 22 % mažiau nei šių dienų vidutinis daugiametis kiekis. Ozono skyle yra laikomas plotas, kai ozono lieka mažiau nei 220 DU.

Lietuva, esanti vidutinio klimato juostoje, leidžia mums pasidžiaugti tiek vasaros, tiek žiemos sezonu. Pas mus vidutinė žemiausia sausio temperatūra siekia - 11, o aukščiausia liepos mėnesį +23. Taigi skirtumas nėra toks ir stulbinantis. Tačiau pasaulyje yra tokių valstybių, kuriose temperatūra per pusmetį pakinta penkiasdešimčia ar daugiau laipsnių. Mongolija Įsikūrusią tarp centrinės ir rytinės Azijos, galime rasti nedidelę šalį – Mongoliją.

Pasaulio klimatas iki 2050 metų atšils dviem laipsniais Celsijaus ir peržengs ribą, rodančią, kad klimato pokyčių procesas įgijo pavojingą mastą, ketvirtadienį perspėjo septyni iškilūs klimatologijos ekspertai. „Klimato pokyčiai vyksta dabar – ir daug greičiau negu tikėtasi“, – sakė buvęs Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vadovas seras Robertas Watsonas. Šiai institucijai yra patikėta nagrinėti klimatologijos tyrimus ir teikti rekomendacijas sprendimus priimančioms institucijoms.

Kalendorinė vasara jau čia. Visiems jos pasiilgusiems smalsu kokius orus atneš pirmasis jos mėnesis. Birželio vidutinė temperatūra numatoma net didesnė nei vidutinė, o kritulių tikėtina mažiau, nei kad įprasta. Pagal hidrometeorologijos tarnybos duomenis, birželio mėnesio vidutinė temperatūra numatoma 1,5 laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę (1981–2010 m. klimato norma 15,4 °C), na o kritulių kiekis prognozuojamas mažesnis už daugiametį vidurkį.

Pasaulyje darosi šilčiau, taip pat daugėja ir karščio rekordų. Globaliu mastu šis balandžio mėnesis buvo pats karščiausias per visą orų fiksavimo istoriją. Pagal Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (National Oceanic and Atmospheric Administration – NOAA) mokslininkus, šių metų balandžio mėnesis pasaulio mastu buvo rekordiškai karštas. Jis vainikavo ir ankstesnių mėnesių (kovo, vasario) rekordiškai karštas globalias temperatūras.

Pasaulyje yra du klausimai, kurie sukelia daugiausia diskusijų ir prieštaravimų, bent jau taip mano daugelis. Žinoma, greičiausiai klausimų būtų galima surasti ir daugiau, tačiau atsakinėdami į šiuos žmonės dažniausiai būna labai aršiai nusiteikę, įkyriai piršdami savo nuomonę. Šie klausimai: ar yra Dievas ir kas buvo visa ko pradžia? Atsakymą žinome visi. Bent jau manome.

Naujas, tikėtina galutinis, svarbios pasaulinės sutarties dėl veiksmų prieš klimato kaitą variantas baigtas rengti ir netrukus bus pateiktas derybininkams Paryžiuje, pranešė vienas prancūzų pareigūnas. Pasak jo, šis tekstas dabar verčiamas į kitas kalbas, prieš pateikiant jį specialiame posėdyje Paryžiaus klimato konferencijoje apie 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Eiffelio bokštas sekmadienį nušvito žaliai Paryžiaus klimato konferencijos atidarymo proga, įgyvendinant meno projektą, per kurį ant Prancūzijos sostinės simbolio augs „virtualūs medžiai“, tokiu būtu raginant skatinti miškų atkūrimą.

Nerimstant vėjui, kurio gūsiai vietomis siekia 20 metrų per sekundę, Klaipėdos uoste toliau ribojama laivyba. Tačiau padaugėjo į uostą įplaukti ir iš jo išplaukti laukiančių laivų. „Laivyba tebėra ribojama, eismas tebėra ribojamas. Vėjo stiprumas šiuo metu gūsiais siekia 19,6 metro per sekundę, o paprastai yra apie 15 metrų per sekundę“, - BNS sakė Klaipėdos uosto atstovė spaudai Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.

Pasaulio lyderiai pirmadienį pradės įtemptą derybų maratoną Prancūzijos sostinėje, per kurį bus siekiama sudaryti tarptautinė sutartį, numatančią veiksmus, turinčius apsaugoti nuo pragaištingo klimato atšilimo. Renginyje taip pat dalyvaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankosi Anilas Markandya – Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius, 2007 m. Nobelio taikos premiją pasidalinęs su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi Alu Goru.

Šylant klimatui ne tik kaitrios vasaros ėmė stebinti žmones, kardinaliai keičiasi ir laukinių gyvūnų elgesys. Štai, pavyzdžiui, pūstauodegės lapės ne tik nesislepia nuo žmonių, bet atvirkščiai - miške jau jų prašo ne tik maisto, bet net ir paglostomos. Tačiau gamtininkai pataria ne tik nešerti ar glostyti šių plėšrūnių, bet ir laikytis nuo jų ar kitų laukinių žvėrių atokiau. Tam pritaria ir medžiotojai, ragindami be specialistų negelbėti net ir sužeistų miško gyventojų.

 Holivudo veteranas Arnoldas Schwarzeneggeris buvo paskirtas aplinkosaugos pasiuntiniu, artėjant vėliau šiais metais vyksiančiai svarbiai Jungtinių Tautų konferencijai dėl klimato pokyčių. Prancūzijos vyriausybė pasirinko atstovu buvusį Kalifornijos gubernatorių, o antradienį jis pasakė kalbą pirmajame ekologinio judėjimo „Conscience For The Climate“ suvažiavime, surengtame prieš vėliau šiais metais Paryžiuje vyksiančią konferenciją.

 Pernai nuo gegužės kaitinęsi paplūdimiuose šiemet neretas juokaudamas prisimena seną anekdotą, kai esto paklausus, ar būna pas juos vasarą tas ėmė tikinti – būna, būna, tik aš tą dieną dirbau. Ar šiemet nenutiks taip ir mums? Besiskundžiantiems šalta vasara klimatologai atsako, kad vertinant pagal daugiamečius klimato rodiklius birželis buvo įprastas – nei šiltas, nei šaltas. „Jeigu atsigręžtumėm į sausį, vasarį ir kovą, tai pamatytumėm, kad vidurkis buvo viršytas net 5 – 6 laipsniais.

 Iškastinis kuras ir brangus, ir kenksmingas aplinkai: tiek žmogaus sveikatai, tiek klimatui. Taigi kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie tai, kad būtų galima naudoti atsinaujinančius gamtos išteklius: saulės, vėjo, vandens, geoterminę energiją ir bioenergiją. Naudodami atsinaujinančius energijos šaltinius pigiau pagamintume galutinį produktą, be to, kur kas mažiau kenktume žmogui, o svarbiausia – stabdytume globalinį klimato atšilimą.

Pagalvojus apie rojų žemėje, prieš akis iškyla akinančio baltumo smėlio paplūdimiai, turkio spalvos vanduo, nuo palmių medžių nusvirę kokosai. Būtent tokiais vaizdais kiekvieną atvykusį apdovanoja Maldyvų salos, esančios Indijos vandenyne. Jaunavedžių ir įžymybių rojus karaliauja geidžiamiausių atostogų vietų sąrašuose.

„Atšilęs klimatas kai kurioms rūšims gali būti esminis faktorius išgyvenant šaltąjį metų laikotarpį ir gali sąlygoti tokios rūšies išlikimą ar ilgainiui ir invazyvų plitimą”, – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai. Iš pirmo žvilgsnio tai tarsi galėtų būti šviesioji klimato kaitos pusė.

Klimato kaita savo dėmesiu apglėbia visus – pamirštas nelieka nei vienas. Tiesa, tai ne tas dėmesys, kurio laukiama kaip gaivinančio lietaus po ilgos, alinančios sausros, ar kaip senelio su dovanomis Kalėdų rytą. Anaiptol – staigūs pokyčiai neretai turi skausmingų pasekmių tiems, kurie prie klimato kaitos proceso nagų neprikišo: įvairioms gyvūnų rūšims.

Potvyniai, karščio bangos, miškų gaisrai ir vandens trūkumas – tai problemos, kurios šiandien yra aktualios visame pasaulyje. Visoms šioms negandoms turi įtakos didėjanti vidutinė oro temperatūra, todėl svarbiausias tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva įsipareigojo iki 2020 metų  penktadaliu sumažinti CO2 emisijas, ir tikimasi, kad toks sprendimas gali padėti užkirsti kelią nelaimėms, kylančioms dėl klimato kaitos.

Kai kalbame apie antropogeninės kilmės klimato kaitą, svarbu paminėti ne tik žmogaus atsakomybę prieš žmogų, bet ir prieš augalus bei gyvūnus – tuos, kurie čia niekuo dėti, tačiau srebia privirtą košę. Nors Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai pabrėžia, kad šiuo metu nėra atliktų išsamių tyrimų, kaip klimato kaita veikia konkrečias gyvūnų ar augalų rūšis, panašu, kad ir be didesnių tyrimų galima daryti prielaidas, jog poveikis tikrai egzistuoja.

 Informacija apie orus ir klimatą, o taip pat apie jo pasikeitimus labai įsitvirtino mūsų kasdieniame gyvenime – nuo kasdienių metereologinių prognozių iki sezoninių klimatinių pranašavimų. Taip kartais lengva pamiršti tuos stebėjimų, tyrimų, skaičiavimų ir analizės mastus, kurie sudaro metereologinės ir klimatinės informacinės produkcijos pagrindą. Šiandien įprasta orų prognozė penkioms dienoms į priekį yra tokia pat tiksli, kaip prognozė dviem dienoms į priekį prieš 25 metus.

Su klimato kaitos pasekmėmis taikstosi ne tik žmonija – šios anomalijos paveikia ir visus kitus gyvius, tame tarpe – augaliją bei gyvūniją. Vieniems iš jų šiltėjantis klimatas sukuria tinkamą terpę apsigyventi ten, kur iki tol jiems būtų buvę per šalta, kitiems – reiškia pražūtį, tačiau visi šie pokyčiai gamtoje puikiai atspindi klimato kaitos reiškinio egzistavimą. Kenkėjų rojus Šiltėjantys orai Lietuvoje palankią terpę sukuria žmonių ne itin mėgstamam voragyviui – erkėms.

Mėgstate filmus, kuriuose automobiliai miesto gatvėmis lekia daugiau nei dviejų šimtų kilometrų per valandą greičiu, o po to apsiverčia ore, nusileidžia tiesiai ant ratų ir nestabdomai nudumia toliau? Gerai. O jei pasakytume, kad yra šis tas greitesnio, tačiau lygiai taip pat įsiutusio ir pavojingo? Beje, šiame scenarijuje jums numatytas svarbus bei lemtingas vaidmuo.

Birželio 5-ą dieną yra minima Pasaulinė aplinkos diena, ir šią dieną tradiciniame verslo įmonių konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje“ bus apdovanotos keturios Lietuvos uždarosios akcinės bendrovės, šiemet pelniusios laurus konkurse. Nugalėjusioms bendrovėms įsteigtos nominacijos už geriausią aplinkos apsaugos vadybos sistemą, už palankiausią aplinkai produktą, palankiausią aplinkai gamybą  ir už tarptautinį bendradarbiavimą.

Degalinės vairuotojus vilioja įvairiomis akcijomis ir nuolaidomis. Jose užkalbinti vairuotojai atvirai prisipažįsta: negalvoja nei apie aplinkos taršą, nei apie klimato kaitą. Svarbiausia – degalų kaina. Lietuvoje pardavinėjami degalai atitinka Europos Sąjungos standartus, benzinas su švinu nebegaminamas, tačiau į Lietuvą jis patenka kontrabandos būdu, taip pat aplinką teršia ir tranzitinis transportas.

Europos Sąjungos (ES) reikalavimai aplinkosaugos bei taršos klausimais – aukšti. Nėra abejonių, kad pasitelktos gana drastiškos priemonės kovoje su klimato kaita duoda vaisių – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys bei Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius sutartinai tarp pirmaujančių šioje kovoje išskiria ES šalis, kurios lenkia ne vieną pasaulio gigantę.

Klimato kaita galiausiai įgavo aiškų pavidalą – jos pasekmės nepaneigiamai jaučiamos ne tik žmogui, bet ir visai ekosistemai. Klimato kaitos procesą sustabdyti bando tiek mokslininkai, organizacijos, valstybinės institucijos, tiek miestai, įmonės, tačiau kaip šį reiškinį gali paveikti pavienis žmogus? Kokios jo galimybės tiesiogiai savo veiksmais užkirsti kelią šių dienų baubui? Klimato kaita gyvena buityje Žmogus klimato kaitos likimą dažniausiai sprendžia įprasčiausiais kasdieniais pasirinkim...

Dvidešimt pirmam amžiui pasibeldus į duris atėjo laikotarpis, kai įmonės bei verslai tarp savo prioritetų iškėlė kovą su klimato kaita. Įvestų aplinkosaugos normų vis labiau laikomasi ne tik dėl valstybinių institucijų kontrolės – būti aplinkai „draugiška“ įmone dabar ne tik prievolė, bet ir gero įvaizdžio, nusakančio verslo prisiimamą atsakomybę, ženklas.

Klimato kaitos padariniai vis labiau matomi, o jei neįžvelgiami plika akimi, tai tikrai jaučiami. Vieni linkę juokauti, kad šylantis klimatas Lietuvos gyventojams išeis tik į naudą – niūrius žvilgsnius pakeis šypsenos, o naktimis slapčia iš kaimynų kiemo galėsi nugvelbti ne obuolį, bet, pavyzdžiui, sultingą apelsiną. Žinoma, didelė fantazija turi daugiau pliusų negu minusų, tačiau bent šį kartą ji ir lieka tik gražiu pasvajojimu.

Klimato tarša – tai problema, kuri yra aktuali visame pasaulyje, ir nuolat yra ieškoma būdų, kaip galima būtų su tuo kovoti. Viena iš galimybių – tai tradicinio kuro keitimas ekologišku, kuris kur kas labiau tausotų aplinką. Planuojama, kad po penkerių metų Europos Sąjungos (ES) šalyse alternatyvus kuras sudarys penktadalį viso sunaudojamo kuro, ir tai ženkliai prisidės prie gamtos išsaugojimo.

Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, Lietuva išlieka tarp daugiausiai atliekų į sąvartynus išvežančių ES šalių. Atliekos mūsų šalyje vis dar yra opi ne tik sveikos gyvenamosios aplinkos problema, bet ir ekonominių nuostolių bei klimato kaitos priežastis. Kaip sumažinti išmetamas atliekas ir paversti jas energetiniais ištekliais? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr.

Nėra tikslių duomenų, koks yra žmonijos indėlis į stebimą Žemės temperatūros augimą ir kokią grandininę reakciją jis gali iššaukti. Taip pat nežinomas tikslus santykis tarp šiltnamio dujų koncentracijos augimo atmosferoje ir temperatūros didėjimo. Ir tai drąsina skeptikus: kai kurie mokslininkai mano, kad klimato kaitos problema yra sureikšminama, išpučiama taip, kaip ir duomenys apie Žemės vidutinės temperatūros augimą.

Greičiausiai klimato kaitos terminas yra girdėtas bene kiekvienam Lietuvos gyventojui, o apie jos sukeliamas pasekmes ir galimas grėsmes sužinoti taip pat nėra sudėtinga.

Neseniai pasirodžiusioje klimato kaitos poveikio vertinimo Baltijos jūros baseinui ataskaitoje (BACC II) aptariami klimato pokyčiai šiame regione, kuriame reziduoja apie 90 milijonų gyventojų. Ataskaita parengta 141 mokslininko, kurie pasidalijo atliktais tyrimais. Vienas svarbiausių aspektų, atsispindintis ataskaitoje – Baltijos jūros regionas šiltėja ir šis procesas tęsis toliau.

Politikai ir mokslininkai šiandien vieningai pripažįsta, kad klimato kaita yra viena iš didžiausių aplinkos, o taip pat – socialinių ir ekonominių – problemų pasaulyje.

Televizorius, radijas ir naujienų portalai pro visus galus skalambija apie klimato kaitą ir globalinį atšilimą, o Jūsų kieme balandžio menėsį iškrito sniegas… Skaitote apie kylančias temperatūras, bet per naujienas matote reportažą apie pūgas saulėtoje Kalifornijoje. Pastoviai girdite apie kylančius jūros lygius, apie palmes augsiančias Lietuvoje, apie sausras ir masines mirtys dėl vandens stygiaus, tačiau Užkalnis rašo, kad tai sąmokslas ir blėniai.

Dėl vis dažniau Žemę aplankančių ekstremalių oro stichijų ir kitų iššauktų pokyčių kaltinama klimato kaita neliks nuošaly ir šį kartą. Tūkstančiai mokslininkų, vykdydami įvairiausius tyrimus visame pasaulyje, kasdien bando patvirtinti vieną ar kitą hipotezę dėl klimato kaitos daromos žalos planetai. Ir atrodo visai ne be reikalo. Mokslininkams pavyko atskleisti dar vieną globalinio atšilimo „nusikaltimą“ Žemėje.

Klimato kaitos, klimato šiltėjimo tema pastaruoju metu aktyviai diskutuojama viešojoje erdvėje. Reikia pastebėti, kad nuomonės gana prieštaringos. Yra teigiančių, kad klimatas sparčiai šiltėja ir tai yra didžiulė grėsmė visai žmonijai. Tačiau atsiranda ir skeptikų, nesutinkančių su šia nuomone.

Prasidėjus naujiems metams jau tapo įprasta apžvelgti praėjusių metų įsimintiniausius įvykius. Beveik visos temos yra tinkamos tokioms apžvalgoms: nuo politikos iki žymių žmonių vestuvių. Tačiau viena tema, kurią dažnai pamirštame – klimato kaita. Šįkart pateikiame svarbiausių 2014 metų klimato kaitos įvykių suvestinę.