Iš viso yra žinomos 504 primatų rūšys, o tai paverčia juos viena didžiausių žinduolių grupių. Kai kurie – geriausiai žinomi – yra aktyvūs dienos metu, bet kiti pasirodo tik naktį. Kai kurie valgo vaisius, kiti medžių lapus, dar kiti – vabzdžius, o likę – medžioja. Vienos rūšys daugiausiai valgo grybus, o kitos maitinas netgi kitais primatais.
Primatai yra labai svarbūs atogrąžų miškams, nes apdulkina medžius ir paskleidžia sėklas visuose gyvybiškai svarbiuose miškų plotuose. Jie yra mūsų artimiausi biologiniai giminaičiai, ir mes juos stebime norėdami suprasti savo pačių evoliuciją.
Blogos naujienos primatams
Antropologijos profesorė iš Durhamo Universiteto Jo Setchell straipsnyje, kuris pasirodė theconversation, rašo, kad per pastaruosius metus, ji dalyvavo globalios primatų mokslininkų grupės veikloje, kurie įvertino visų, 504, rūšių saugumo būklę.
Naujienos blogos – primatai bėdoje. Apie 60% visų rūšių gresia išnykimas, o 75% rūšių populiacija mažėja. Nesiimant veiksmų, šie skaičiai toliau augs ir daugiau rūšių išnyks visiems laikams.
Deja, ši situacija susidarė dėl žmonių kaltės. Primatai netenka savo buveinių, kuomet iškertami medžiai, ir jų vietoje išdygsta rančos bei fermos. Gyvūnai taip pat yra medžiojami. Brakonieriai domisi jais dėl prekybos kūno dalimis ir pan. Kelių statyba, naftos ir dujų gavyba, kasyba, tarša, ligos ir klimato kaita – visa tai kenkia šiems gyvūnams.
Žmonės gyvenantys šiose vietovėse primatų rūšims kenkia ne specialiai. Mokslininkė kalbėjo su vietiniais žmonėmis, kurie priversti imtis šių veiksmų, kuomet, dėl gamtos, ar gyvūnų, nukenčia jų derlius. Medžiotojai taip pat turi savų priežasčių. Jiems reikia pinigų vaikų mokslams ir medicinos sąskaitoms. Kiti medžioja primatus dėl maisto, kuomet nėra pakankamai žuvies.
Grėsmė primatams kyla dėl politinio neapsisprendimo ir socialinio nestabilumo, taip pat dėl organizuoto nusikalstamumo, korupcijos, kuri siekia pelno, o ne tvarumo.
Kokie galimi sprendimai?
Situacija yra kritinė, bet mokslininkai tiki, kad dar galima kažką padaryti. Idant išvengtume gyvūnų išnykimo, žmogaus poreikių klausimai turėtų būti sprendžiami ilgaamžiais būdais. Ar tai būtų per vietos schemas – kaip ieškant būdų fermeriams egzistuoti kartu su primatais, kurie ėda jų auginamas kultūras – arba globaliais sprendimais, kaip miškų naikinimo mažinimas.
Nėra vieno atsakymo. Išsaugojimo politika turi būti pritaikoma kiekvienai šaliai atskirai, nes ten gyvena skirtingos primatų rūšys. Tai didžiulis uždavinys.
