Vakarų Antarktidos ledynų tirpsmo nebesustabdysime
Šylant klimatui ir tirpstant milžiniškus plotus užimantiems Antarktidos ledynams, jau nuo XX a. vidurio fiksuojamas pasaulinio vandens lygio kilimas. Pasak dviejų skirtingų mokslininkų komandų iš NASA ir Vašingtono universiteto, kurios tyrė vakarų Antarktidos ledynų tirpimą skirtingais laikotarpiais, šio proceso sustabdyti nebeįmanoma, net ir pasitelkus drastiškiausias kovos priemones, mažinančias šiltnamio efektą.
Mokslininkų teigimu, prasidėjęs vakarų Antarktidos ledynų tirpimas yra tik pradžia, tačiau tai tęsis artimiausius 200-1000 metų. Pačioje pradžioje vandens lygis turėtų kilti ne daugiau kaip 1 mm per metus. Tačiau vėliau viskas pasikeis ir per labai trumpą laikotarpį ištirpę ledynai gali vandens lygį pakelti iki 4 metrų.
Šie tyrimai atskleidė, kad Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovernmental panel on Climate Change, IPCC) ataskaitoje pateikti vandens lygio kilimo duomenys buvo daug labiau optimistiškesni. Deja, į prognozes nebuvo įtraukti vakarinių Antarktidos ledynų tirpimo duomenys, kurie iš esmės keičia pasaulinio vandens lygio kilimo žemėlapį.
Pakilusį vandens lygį pirmiausia pajaus mažos salos ir pakrančių vietovės. Būtent Maldyvų salynas, kurį sudaro 1200 salų archipelagas, mokslininkų duomenimis turėtų atsidurti po vandeniu jau šio amžiaus pabaigoje, kadangi apie 80 proc. Maldyvų teritorijos yra iškilusios virš jūros lygio ne daugiau kaip vieną metrą. Tokios pat prognozės žadamos ir Ramiajame vandenyne esančių Kiribačio bei Tuvalu salų gyventojams.
Kas laukia Baltijos pajūrio?
Nors Baltijos pajūrį ir Maldyvus skiria ne vienas tūkstantis kilometrų, tačiau pasaulinio vandens lygio kilimas matomas bei jaučiamas ir Lietuvoje. Vis dažniau, po audros pasigirsta nuogąstavimų, kad krantai ir kopos sparčiai keičiasi ir ateityje visas pajūris gali būti užlietas. Tačiau gamtos mokslų daktaro, Dariaus Jarmalavičiaus teigimu, norint išsiaiškinti, kas laukia Baltijos jūros krantų ateityje, nėra taip paprasta. Reikalinga paanalizuoti klimato kaitą, jūros lygio svyravimus bei vandens lygio kilimo įtaką krantams.
„Visų pirma vanduo niekada nestovi vietoje, bet koks aplinkos poveikis į vandens paviršių sukuria bangas, sroves ir tuo pačiu keičia vandens lygį. Remiantis seniausiais vandens lygio matavimų postų duomenimis, jūros lygis per XX a. kranto atkarpoje tarp Vokietijos ir Lietuvos kilo vidutiniškai nuo 1,2 iki 1,8 mm per metus greičiu. Klaipėdoje jūros lygis kilo panašiu, t.y. 1,6 mm per metus greičiu. Tačiau šis kylimas nebuvo tolygus per visą laikotarpį. Atlikti stebėjimai parodė, kad nuo 60-ųjų metų jūros lygio kilimas paspartėjo ir pasiekė 1,6-3,5 mm per metus greitį. Toks vandens lygio kilimo paspartėjimas siejamas su klimato atšilimus ir ledynų tirpimu“, – teigia Darius Jarmalavičius.
Pasak mokslininko, nuo XXI a. pr. jūros vandens lygio kilimo tempai ties mūsų krantais sulėtėjo ir tapo artimi buvusiems, maždaug 1,6 mm per metus.
Apibendrinus galima pasakyti, kad Baltijos jūros krantams ties Lietuva jūros vandens kylimas kol kas dar kažkokio apčiuopiamo poveikio neturi ir artimiausius 50 metų, vargu ar turės. Kur kas didesnę įtaką krantų kaitai turi ekstremalios audros, dėl kurių dažno pasikartojimo krantas nespėja atsistatyti. Deja, dėl šylančio klimato turėsime priprasti prie audrų ir kitų ekstremalių gamtos stichijų, kurios vis dažniau alins mūsų šalį.
