Miškų savininkai ir valdytojai turėtų suskubti, nes iki šių metų gruodžio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ arba „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.
Dalį miškų kasmet „pasiglemžia“ stichijos
Lietuvoje miškams augti gamtos sąlygos yra itin palankios, todėl per paskutinį dešimtmetį įgyvendinama nemažai priemonių, susijusių su šalies miškingumo didinimu – apsodinami netinkami žemės ūkiui plotai ir atkuriami stichijų nusiaubti miškai. Vis dėlto kasmet dalį miškininkų nuveiktų darbų sunaikina gamtos stichijos. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 2016 metais birželio 17 dieną siautęs škvalas daugiausia žalos pridarė Dzūkijoje: kur Druskininkų miškų urėdijos valdomuose miškuose išlaužta ir išversta– apie 15 tūkst. kietmetrių vėjavartų (vėjalaužų), Prienų miškų urėdija fiksavo apie 10 tūkst. kietmetrių, Alytaus ir Varėnos miškų urėdijose – atitinkamai 8 tūkst. ir 6 tūkst. kietmetrių medienos. Bendrai valstybiniuose miškuose stiprūs vėjai pažeidė apie 70 tūkst. kietmetrių medienos – tai didelis nuostolis Lietuvos ekonomikai bei aplinkosaugai.
Miškų urėdijų pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais iki spalio 10 d. Lietuvos miškuose užregistruota 97 miško gaisrai 26,08 ha plote, iš jų – 40 gaisrų privačiuose miškuose 5,88 ha plote. Lyginant su 2015 metais, šiemet gaisrų kilo beveik tris kartus mažiau dėl geresnės prevencijos ir nuolat vykdomos edukacijos, nes dažniausiai miškų gaisrai kyla dėl neatidžių juose besilankančių žmonių kaltės. Tačiau nuostoliai vis dar išlieka dideli.
Profilaktinės priemonės miško gaisrų prevencijai
Pagal degumą Lietuvos miškai suskirstyti į tris klases: pirmai degumo klasei priskirti gaisringiausi miškai, t. y. spygliuočių jaunuolynai, pušynai, eglynai, esantys sausose ir nederlingose žemėse, todėl nuo gaisrų sausuoju periodu labiausiai nukenčia Pietryčių Lietuva. Antrai, vidutiniškai degiai klasei, priklauso spygliuočių jaunuolynų iki 40 metų amžiaus medynai, augantys šlapiose augavietėse, pušynai ir eglynai, augantys sausose ir derlingose augavietėse, ir lapuočių medynai, augantys sausose nederlingose augavietėse. Juose, esant palankioms gaisrams kilti sąlygoms, miškų gaisringumas irgi gana didelis. Likusieji medynai priskiriami trečiai degumo klasei: juose gaisringumas būna didžiausias tik anksti pavasarį, vėlai rudenį, įsivyravus sausroms, t. y., kai atsiranda degiųjų medžiagų. Nepriklausomai nuo degumo klasės ir gaisro rūšies, miškuose nukenčia augmenija, pomiškis, apdega medžių kamienai, džiūsta medžių šakos, sumažėja gaisrą išgyvenusių medžių atsparumas kenkėjams.
„Turbūt pati efektyviausia priemonė, neleidžianti liepsnai išplisti į mišką, yra pagal miškų priešgaisrinės apsaugos taisykles miške įrengtos mineralizuotos juostos, kurias būtina kasmet iš naujo suarti. Tai padaryti galima ir rudenį, tačiau geriausia – pavasarį, vos pasitraukus žiemos įšalui, nes per žiemą jų efektyvumas gali būti sumažėjęs dėl prisikaupusių spyglių ir kitų degiųjų medžiagų. Kitos priemonės – gaisro nuniokotų spygliuočių miškuose atsodinamos lapuočių juostos, kurios mažiau degios, bei sutvarkyta miškų infrastruktūra gaisro malšinimo technikai: rekonstruojami miško keliai su žvyro danga, atvirų vandens paėmimo vietų įrengimas ir rekonstrukcija. Gaisro prevencijai taip pat itin svarbus miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos technologijų įrengimas“, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Dalia Rutkauskaitė.
Miškų gyvybingumui svarbūs ir parinkti sodinukai
Išsaugoti dėl stichijų sumenkusią biologinę įvairovę galima sodinukais, sąmoningai formuojant išvardintiems veiksniams atsparų mišką naujuose ūkininkavimui netinkamuose žemės plotuose. Vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, įsigyjami miško sodmenys turi atitikti kokybės reikalavimus ir turėti kilmės dokumentus. Pagal šias nuostatas draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais eglės, ąžuolo sėjinukais ir visų medžių rūšių savaiminukais. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kilmės rajoną, kuris nurodytas kilmės sertifikate – miškotvarkos arba želdinimo projekte turi būti nurodyta, iš kokių kilmės rajonų galima naudoti sodmenis. Kilmės rajonai sutampa su miškų urėdijų ribomis, tačiau urėdija gali parduoti sodmenis, kurių išauginimui sėklos surinktos kitame rajone, todėl svarbu, kur jos surinktos.
Sodmenys laikomi nekokybiškais, jeigu turi bent vieną iš žemiau išvardytų defektų:
- Neužgijusias arba nesurandėjusias žaizdas, išskyrus žaizdas, padarytas šalinant nereikalingus ūglius, taip pat žaizdas ant šakučių;
- Apatinė stiebelių dalis išlinkusi daugiau kaip 30°;
- Sodmenys, turintys daugiau nei 1 stiebelį;
- Sodmenys, turintys daugiau nei vieną paskutiniųjų metų viršūninį ūglį (išskyrus ąžuolo);
- Nesumedėję ūgliai ir neišsivystę viršūniniai pumpurai;
- Ūglis be viršūninio pumpuro (išskyrus vegetacijos metu iškastus sodmenis);
- Dideli, sodmenų gyvybingumui pavojingi paskutiniųjų metų ūglio spyglių pažeidimai;
- Pažeistas šaknies kaklelis;
- Labai susisukusi arba užlenkta pagrindinė šaknis (išskyrus iš gyvašakių išaugintus sodmenis);
- Sodmenys be šoninių šaknų arba labai sužalotos šoninės šaknys;
- Sodmenys, pažeisti ligų bei kenkėjų (kai spyglių nugraužimai viršija 20 proc. šaknų ir stiebelio paviršiaus – 10 proc., pagrindinės šaknies ir stiebelio perimetro – 30 proc.);
- Sodmenys su pastebimais pažeidimais, atsiradusiais dėl neteisingo jų laikymo iškasus (perdžiūvę, perkaitę, surūgę, apipuvę);
- Sodmenų šaknų masė mažesnė kaip 1/3 antžeminės dalies masės.
Svarbu žinoti, kad veisiant mišką miško želdinimo ir žėlimo projektą turi tvirtinti miškų urėdijos, kurios teritorijoje veisiamas miškas, įgaliotas pareigūnas.
Sąlygos paramai gauti
Šiais metais veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse buvo padaryta keletą pakeitimų, pagrindiniai jų:
- parama neteikiama, jei miškas jau buvo pradėtas veisti, įveistas iki paramos paraiškos pateikimo, arba miškas veisiamas ne Lietuvos teritorijoje;
- pareiškėjai, kurių paramos paraiškos patvirtintos gauti paramą, privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos;
- įveisus mišką, pagrindiniai miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatai ar miško dauginamosios medžiagos savininko (pardavėjo) patvirtintos šių sertifikatų kopijos ir sodmenų įsigijimo dokumentai (jeigu pareiškėjas ( paramos gavėjas) miško sodmenų nepirko, krovinio važtaraštis ar perdavimo–priėmimo aktas) turi būti teikiami elektroniniu būdu per ŽŪMIS svetainę;
- paramos gavėjas įsipareigoja viešinti paramą, kaip numatyta Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklėse.
Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius – 30 balų. Jei paramos paraiškų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad paramos paraiškai neskirta privalomo mažiausio 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Be to, svarbu, kad šiai paramai gauti būtina pateikti paraišką elektronine forma, užpildant ŽŪMIS elektroninę dokumento formą, naudojantis ŽŪMIS svetainės internetine prieiga, adresu https://zumis.lt.
Daugiau informacijos bei paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt)
