Nors Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai pabrėžia, kad šiuo metu nėra atliktų išsamių tyrimų, kaip klimato kaita veikia konkrečias gyvūnų ar augalų rūšis, panašu, kad ir be didesnių tyrimų galima daryti prielaidas, jog poveikis tikrai egzistuoja. Tiesa, priežastis, kodėl taip sunku nustatyti realią žalą, paprasta: klimato kaitos poveikio biologinei įvairovei, ekosistemoms ir jų sudėtinėms dalims, prognozės ypatingai sudėtingos dėl žmogaus daromo poveikio įtakos masto. Iki šiol neaiškus klimato įtakos ir žmonių veiklos efekto santykis bei poveikis ekosistemų, biotopų ir rūšių būklei. Taigi vėl atsiduriama uždarame rate, kurio centre – neatsakingas žmogaus elgesys.
Vandens ekosistemos pokyčių neišvengia
Anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojų parengtos informacijos, klimato kaita veikia gamtą iš esmės – biologinę įvairovę, įvairias ekosistemas ir jų sudedamasias dalis: bendrijas, populiacijas ir rūšis. Vienas iš pavyzdžių – vandens baseinų, pelkių bei šlapynių eutrofikacija, jų sausėjimas. Taigi natūralu, vandens ekosistemos jaučia pokyčius: „Vyksta rūšių nykimas, kinta gyvūnijos bendrijų sudėtis. Pagal temperatūrų optimumus kinta žuvų ir kitų hidrobiontų bendrijos“, – apie pasekmes aiškino Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai. Beje, dėl Baltijos jūros ekosistemų taip pat verta sunerimti: prognozuojama, kad jūros pakrančių temperatūra šils, vanduo rūgštės, o deguonies kiekis jame – mažės. Tai taip pat turės atitinkamą poveikį ekosistemoms.
Paukščių įpročiai keičiasi
Paukščių įpročiuose ir gyvenime taip pat pastebimi pokyčiai: kinta pavasarinės paukščių migracijos laikas, nuotoliai, keičiasi kryptys bei migraciniai keliai, jų skraidymo laikas populiacijų gausumas ir dinamika. Kalbant apie paukščius, anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiojo specialisto Justino Kilpio, būtent šiltėjantis klimatas į Lietuvą atvedė dar prieš keletą dešimtmečių mūsų šaliai nebūdingą Kaspijos ir Juodosios jūrų regionų paukštį – baltąjį girnį.
Vienos rūšys geba prisitaikyti prie pokyčių koreguodamos savo įpročius, kitoms klimato kaita reiškia terpę, kurioje galima klestėti (tiesa, paradoksalu, tačiau tai dažniau galioja parazitams, kurių jūs greičiausiai nesate išsiilgę), o trečioms šie pokyčiai gali būti lemtingi. Ar žmogus už tai atsakingas? Atsakymas – vienareikšmiškas – taip. Būtent dėl jo klimato kaita juda neįtikėtinais greičiais. Nors neįsigilinus gali atrodyti, jog vienos ar kitos rūšies išnykimas neturės baisių pasekmių, jūs tikriausiai žinote, kad pastačius kortų namelį ir pajudinus vieną kortą, neretai griūna visas namelis ir įdėtos pastangos.
