Europos Sąjunga – pirmauja
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto Vaidoto Kisieliaus teigimu, Lietuvoje įmonėms ir verslams galioja gana griežti reikalavimai – tai lemia visoje Europos Sąjungoje aplinkosaugai numatyti standartai, kurių dėka valstybės narės kovoje su klimato kaita gerokai lenkia, tarkime, Kiniją ir nemažai kitų šalių. Vis dėlto, V. Kisielius tarp labiausiai išsiskiriančių bei lyderiaujančių ES šalių pamini Švediją, Daniją ir Vokietiją.
Lietuvos įmonėms – aukšti reikalavimai
Paklaustas apie konkrečius reikalavimus, Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas pamini bendrąsias normas: „Tai priklauso nuo įmonės veiklos. Kalbėti reiktų, žinoma, apie stambiąsias, gamybines įmones. Iš principo, įmonė turi neteršti vandens ir atmosferos, tinkamai tvarkyti savo atliekas“. Tačiau jo teigimu – reikalavimų, priklausomai nuo verslo specializacijos, išties nemažai: visi į gamtą patenkantys teršalai limituojami ir kiekvienai veiklos sferai jie nustatyti atskirais skaičiavimais bei formulėmis, kuriuos galima rasti internete.
Aplinkosaugos idėjos įsibėgėja
Kad aplinkosauga Lietuvoje įgauna pagreitį nesunku pastebėti. Rengiami aplinkai „draugiškiausios“ įmonės konkursai, verslai nevengia imtis įvairių akcijų, skirtų šiukšlių rinkimui, taip pat raginama rinktis perdirbtų atliekų gaminius, o kai kur nunešęs, pavyzdžiui, maišelį senų drabužių, gali gauti nuolaidą naujam pirkiniui. Tokių pavyzdžių – begalės ir tai jau nebe vien tik valstybinių institucijų priežiūros laimėjimas, bet ir atsakingai veikiančių verslų sąmoningai priimtas pasirinkimas bei savo noru prisiimta atsakomybė. Ryškų požiūrį aplinkosaugos klausimu Lietuvoje nuolat pabrėžia AB „Lietuvos geležinkeliai“, Vilniaus oro uostas, AB "TEO LT" ir kitos – tiek didžiosios įmonės, tiek mažesnieji verslai.
Panašu, kad Lietuvoje į aplinkosaugą pro pirštus nežiūrima: tiems, kurie tarp savo prioritetų aplinkos tausojimo dar neiškėlė, galioja aukšti reikalavimai, kurių paisyti privalu. O tie, kurie supranta pastarųjų veiksmų prasmę, kovą paverčia ne tik prievole, bet ir konkurenciniu pranašumu, leidžiančiu įrodyti savo, kaip socialiai atsakingos įmonės, pirmavimą. Taigi įmonės bei verslai ne prisideda prie klimato kaitos stabdymo, bet ir formuoja visuomenės nuomonę bei kuria aplinkai „draugiškų“ klientų ratą.