VU seminaro„Prisitaikymas prie klimato kaitos ir integruotas vandens išteklių valdymas“ vykusiame Chemijos ir geomokslų fakultete profesorius dr. Arūnas Bukantis minėjo, kad žmonės dažnai mėgsta sakyti, kad klimatas visuomet kito ir nereikia čia baimintis, tačiau taip nėra, tai yra mąstymo klaida. „Kasmet mes išmetame į atmosferą milžiniškus kiekius Co2 dujų. Nereikia manyti, kad mes iš esmės pakeitę atmosferos cheminę sudėtį liksime nenubausti. Dėl plonėjančio ozono sluoksnio atmosfera tampa mažiau pralaidi ilgabangiam spinduliavimui ir taip sustiprinamas šiltnamio efektas”, – mini Arūnas Bukantis.
Kiti mokslininkai mano, kad klimato kaitą lemia ne tik žmogaus veikla, bet ir kiti, ne visada mums suprantami veiksniai.
„Dabar klimato kaitą visi kažkodėl yra linkę sieti tik su žmogaus veikla, antropogeniniu poveikiu, bet toli gražu. Mokslininkai priskaičiuoja vos ne 80 priežasčių, dėl kurių gali būti toks pakitimas. Tame tarpe kosminės priežastys. Be saulės aktyvumo musų planeta gali pakliūti į ne tokią skaidrią vietą, kurioje yra daugiau kosminių dulkių, tai gali sąlygoti net klimato atšalimą, arba atvirkščiai, planeta gali išeiti į skaidresnę vietą, tuomet saulė gaus daugiau radiacijos nuo saulės. Iš tikrųjų, tai yra labai rimta mokslo problema, ji gvildenama, bet kol kas sistema pernelyg sudėtinga, kad sugebėtume pritaikyti matematinius modelius”, – mini etnologas Libertas Klimka.
Tačiau klimatologė Audronė Galvonaitė mano, kad klimato kaitos neturėtume pajusti per savo gyvenimo tarpą, kas rodo žmogaus įsikišimą.
„Na turi įtakos ir saulės aktyvumas klimato kaitai, aišku, kad turi viskas įtakos, bet kad žmogaus veikla turi didžiąją dalį įtakos, tai tikrai faktas. Nes, šiaip jau, klimato kaitos mes neturėtume matyti per savo gyvenimą. Nes dabar dažnai sakoma, kad klimatas visą laiką kito ir jūs čia dabar tik gąsdinate, klimatas kito per tūkstančius ir milijonus metų, o ne tai kad per vieną gyvenimą, kuomet yra matomi labai radikalūs pokyčiai”, – kalbėjo Audronė Galvonaitė.
Klimato kaitos įrodymai Vienas klimato kaitos rodiklių yra ekstremalūs reiškiniai, nes lėtą temperatūros kilimą pajusti sunkiau, tačiau ekstremalūs klimato reiškiniai, tokie kaip sausros, potvyniai, audros, pasidarė labai dažni ir jų daromi nuostoliai auga. Nuo dvidešimto amžiaus pradžios, paskutiniaisiais dešimtmečiais kelis kartus išaugo ir potvynių, ir sausrų, ir audrų, o tai yra didžiulius nuostolius nešantys reiškiniai.
