Vienas iš klimato kaitos rodiklių yra ekstremalūs reiškiniai, kuriuos galime patirti savo kailiu. Lėtą temperatūros kilimą pajusti sunkiau, tačiau sausras, potvynius, audras pajusti galime, o jų daromi nuostoliai pasidarė labai dažni.
“Nuo dvidešimto amžiaus pradžios, paskutiniaisiais dešimtmečiais kelis kartus išaugo ir potvynių, ir sausrų, ir audrų, o tai yra didžiulius nuostolius nešantys reiškiniai“, – kalbėjo prof dr. A. Bukantis seminaro „Prisitaikymas prie klimato kaitos ir integruotas vandens išteklių valdymas“ metu.
Potvyniai, sausros, ir audros yra didžiulius nuostolius pasauliui nešantys reiškiniai. Nuošliaužos sukelia daug nuostolių, jos susijusios su stipriomis liūtimis. Labiausiai tai paveikia Ameriką, Aziją.
“Pagal nuostolius Europa neblogai atrodo, Okeanijoje nuostolių dar mažiau. Afrikoje nuostolių patiriama dar mažiau, nepaisant to, kad įvairių nelaimių čia pasitaiko dažnai. Taip yra dėl to, kad pramonė čia menkai išvystyta lyginant su kitais regionais, tai ir nuostoliai yra mažesni. Šie pasaulyje patiriami nuostoliai stabdo mūsų ekonomikos raidą, plėtrą ir vystymąsi, tiek pasauliniu, tiek regioniniu mastu“, – kalbėjo prof dr. A. Bukantis.
Vienas iš pasaulinių klimato kaitos pavyzdžių yra Rionegro upė Brazilijoje, spalio mėnesio 15 dieną, dėl ilgalaikių, keliatą mėnesių trukusių, o dabar jau keliasdešimt mėnesių jos trunka.
Pakruojo dvaras
Lietuvoje nuo klimato kaitos kenčia Pakruojo dvaras, kuris yra nuolat apsemiamas.
“Lietuvoje turime kuo “pasidžiaugti” Pakruojo dvaras lapkritį, šių metų tai vienas iš puikiausių pavyzdžių mūsų neveiklumo, negirdėjimo, nesugebėjimo adekvačiai reaguoti į tą grėsmę, nesakau, kad čia klimato kaitos stebuklas įvykęs, bet tai yra potvynis, kuris susijęs su staigiu sniego tirpsmu. Per anksti iškrito sniegas, jis ištirpo, bet tai kartojasi jau kelinti metai, potvyniai apsemia Pakruojo dvarą jau ne pirmą kartą“, – kalbėjo prof dr. A. Bukantis.
Pamarys ties Rusne
Pajūryje taip pat galime patirti kasmet įsivyraujančius potvynius.
“Pajūrio, galime pastebėti jau klasikinį, vadovėlinį mūsų nesugebėjimą reaguoti į realius pavojus, į realias grėsmes ir nuostolius. Nemanykime, kad tie potvyniai, kurie vyksta kasmet jie yra nenuostolingi, jie kainuoja. Lyg ir aptariama, lyg ir kalbama kad reikia kilstelėti kelią, galbūt tik 50 cm pakelti jį reikėtų ir būtų galima pravažiuoti, tačiau nieko kol kas nedaroma“, – kalbėjo prof dr. A. Bukantis.
Smeltalės baseino žemupys
Savo patirtimi pasidalino Edvinas iš vykdyto projekto susijusio su žemuma esančia Smeltalės baseino žemupyje, kur dėl poplūdžių ir dėl atitekančio vandens iš baseinų, ir dėl vandens lygio kilimo Klaipėdos sąsiauryje kartais būna labai aukštas vandens lygis, kuris skatina išsiliejimus šioje teritorijoje. VU klimatologai bendradarbiavo su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
“Bendraudami su interesuotomis šalimis, mes galėjome sužinoti kokios bus problemos šioje teritorijoje ir kokių tikslų prisitaikymo priemonių laukia šioje teritorijoje gyvenantys žmonės, kuriuos veikia klimato kaita šioje vietoje. Mes sužinojome, kad šioje teritorijoje pasitaiko pakankamai dažnas vandens išsiliejimas iš upės, kadangi pati teritorija yra žema, tai upė išsilieja ir užlieja net ir gretimus pastatus.
Kitas aspektas, kad liūčių metu iš miesto atiteka daug teršalų ir nešmenų, kurie kaupiasi upės vagoje ir trukdo žemupyje esančio žvejų uostelio veiklai. Ten yra ir kita bėda, nes tiltas, po kuriuo turi praplaukti žvejai plaukdami į Klaipėdos sąsiaurį ir į marias ne visuomet gali po juo praplaukti, dėl padidėjusio vandens lygio“, – doc. dr. kalbėjo Edvinas Stonevičius
Apibendrinus visos šios problemos yra susijusios su poplūdžiais būtent Smeltalės baseine liūčių metu ir esant aukštam jūros lygiui iš Klaipėdos sąsiaurio.
“Taigi dėl klimato kaitos šie poplūdžiai toliau didės, todėl mes atlikome vertinimą, kaip šioje teritorijoje koks tas padidėjimas galėtų būti, verta atkreipti dėmesį, kad tiek liūtys, tiek vandens lygio kilimas yra labai neapibrėžti dalykai, kokios bus prognozės labai priklauso nuo to kokį mes scenarijų pasirinksime“, – kalbėjo E. Stonevičius.
